- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-525-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. K., R. K.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-525-524/2014
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07060-2013-0)
2014 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8908-792/2013 pagal ieškovų A. K. ir R. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53, sudarytos tarp A. K. ir AB SEB banko, nutraukimą neteisėtu; pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas nustatant, kad A. K. pradeda grąžinti kreditą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; pakeisti kreditavimo sutarties 4.5, 4.6 punktus, nustatant, kad nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį bei palūkanas ieškovas privalo mokėti bankui 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, jog 2007-08-30 A. K. ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovui 43 551,48 EUR kreditą gyvenamosios paskirties žemės sklypui įsigyti. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) hipoteka. 2008-06-16 susitarimu ieškovui papildomai suteikta 1414 395 EUR kreditas būsto statybai ir 3 988,06 EUR suteikto vartojimo kredito dengimui. Ne kartą tarp šalių buvo pasirašomi susitarimai dėl 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53 pakeitimo, kuriais A. K. buvo atidedamas kredito dalių gražinimas, pakeičiamos palūkanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sąlygos. A. K. atsakovas siuntė raštus, įspėjimus dėl galimo kreditavimo sutarties nutraukimo. 2013-05-06 notaras išsiuntė A. K. vykdomąjį įrašą, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais, nuostoliais. Ieškovų įsitikinimu, bankas neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovams priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo negali būti vykdomas. A. K. vykdė kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau pasikeitus ekonominėms aplinkybėms (ekonominė krizė, sutuoktinė neteko darbo ir pan.) nebegalėjo tinkamai vykdyti sutarties. Be to, ieškovai mano, jog yra pagrindas pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas nustatant, kad ieškovai pradeda gražinti kreditą per metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Toks sutarties sąlygų pakeitimas padės išlyginti sutarties šalių interesų pusiausvyros balansą. Kartu nurodė, jog nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Ieškovės nurodyta sunki ekonominė situacija nėra pagrindas paskolos sutarties sąlygoms pakeisti. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu turėtų būti pagristas vienu iš Civiliniame kodekse numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau ieškovė tokio pagrindo nenurodo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai kredito sutarčių įsipareigojimus laiku mokėti kredito įmokas pradėjo netinkamai vykdyti jau nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Bankas ieškovams suteikė papildomą kreditą dalinių dengimų ir palūkanų skolai padengti, ne kartą atidėjo kredito sumų grąžinimą, pakeitė palūkanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sąlygas, sudarų naujus kredito mokėjimo grafikus, vėliau ne kartą siuntė ieškovams raginimus vykdyti sutartį bei įspėjimus apie kredito sutarties nutraukimą, tačiau ieškovai prievolių ir toliau nevykdė, nuo 2012 m., gegužės mėn. nustojo tartis su banku. A. K., kurio darbingumo lygis tik 40 proc., nepagrindė savo teiginių apie būsimą darbo vietą, abu ieškovai šiuo neturi darbo, mėnesio įmoka yra pakankamai didelė (apie 2 300 Lt), po paskutinio susitarimo dėl sutarties pakeitimo nė kiek nesumažino negrąžintos paskolos bankui dalies, todėl teismas padarė išvadą, jog yra mažai vilčių, kad ieškovai galės vykdyti sutartį ateityje. Teismas konstatavo, kad ieškovų kredito sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, o bankas sutartį nutraukė teisėtai, esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į banką dėl sutarties keitimo po 2011-10-13, t. y. ieškovai net 12 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui nesirūpino sutarties tolimesniu likimu. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad ekonominė krizė laikytina pakankamu pagrindu taikyti CK 6.204 str. nuostatas, kadangi ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių kaip krizė iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų finansinė būklė bei jų pradelstų skolų mastas neteikia pagrindo teigti, jog ieškovų prašomu būdu pakeitus sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovai savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad sutartyje nustatytos netesybos nėra aiškiai ar neprotingai per didelės, be to, pažymėjo, jog ieškovų sumokėtos netesybos negali būti sumažintos, ieškovai nebendradarbiavo su atsakovu, iki sutarties nutraukimo nesikreipė į banką dėl netesybų mažinimo, visiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog bankas nutraukė kreditavimo sutartį daugiau kaip po vienerių metų nuo to momento, kai ieškovai pradėjo netinkamai vykdyti savo prievoles, ir net beveik po vienerių metų nuo to momento, kai ieškovai iš viso nustojo kredito sutartį vykdyti. Todėl, apeliantų nuomone, įmokų nesumokėjimas, kai skolininkas nori jas sumokėti, bet dėl susiklosčiusios pasaulyje situacijos ir kitų priežasčių (mėnesio įmokos dydžio, ieškovo darbingumo lygio sumažėjimo, darbo praradimo ir kt.) objektyviai negali to padaryti, nėra esminis sutarties pažeidimas, turintis pasekmes visos šalies ekonomikai, dėl kurio būtų teisinga vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Apeliantai pažymi, kad laiko tarpas, kurio ieškovai prašo darbui susirasti ir vėl pradėti mokėti įmokas, yra trumpesnis nei tas laiko tarpas, kurį bankas be jokios priežasties pralaukė prieš nuspręsdamas nutraukti sutartį. Kadangi mėnesio įmoka bankui yra labai didelė, ji sudaro beveik dvi su puse minimalias mėnesio algas, ieškovai privalo susirasti ne bet kokį, o gerai apmokamą darbą, atlyginimas už kurį gerokai viršytų įmoką bankui. Tokį darbą susirasti nėra lengva, todėl ieškovas jo ieško užsienyje. Ieškovo sutuoktinė negali vykti į užsienį ieškoti darbo, nes prižiūri mažametį vaiką. Taigi ieškovas deda pastangas susirasti gerai apmokamą darbą, tiesiog jo paieškoms reikalingas apie 6 mėn. terminas. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis delspinigių klausimu. Aplinkybė, kad ieškovai sumokėjo dalį delspinigių, neprieštarauja jų prašymui sumažinti delspinigių dydį pagal CK 6.73 str. 2 dalies ir 6.258 str. 3 dalies nuostatas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo 2007 iki 2012 metų ieškovai mokėjo bankui įmokas mažindami savo įsipareigojimų dydį, o įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog dalinis prievolės įvykdymas jau savaime (neatsižvelgiant į netesybų dydį) yra pakankamas pagrindas prašyti teismo mažinti netesybas. Nustatyta metinė delspinigių norma siekia 36,5 proc., tai sudaro daugiau negu trečdalį kredito sumos. Apeliantų nuomone, tokia delspinigių norma pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, bankas taip bando nepagrįstai pasipelnyti ieškovų sąskaita, o pačios netesybos tampa baudinio, o ne kompensacinio pobūdžio. Protingos netesybos turėtų sudaryti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-08-30 A. K. ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718014244-53 (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas suteikė A. K. 43551,48 EUR gyvenamosios paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti (t. 1, b. l. 10–15, 16–18). 2007-12-03 R. K. (R. K.) ir AB SEB bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718055311-53, pagal kurią R. K. suteiktas 4 344,30 EUR kreditas, skirtas vestuvių išlaidoms padengti (t. 1, b. l. 19-21, 22-23). 2007-12-03 A. K. ir AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/07356, pagal kurią laiduotojas laidavo už kredito gavėją – R. K. ir įsipareigojo solidariai visu turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja, jeigu kredito gavėjas nevykdys 2007-12-03 Vartojimo kredito sutartyje Nr. 0450718055311-53 prisiimtų įsipareigojimų (t. 1, b. l. 24–27). 2008-06-16 susitarimu dėl 2007-08-30 kreditavimo sutarties Nr. 0450718014244-53 sąlygų pakeitimo Nr. 1 buvo pakeista kredito suma, t. y. papildomai suteikta kredito suma skirta būsto statybai – 141 395,68 EUR ir banko suteikto vartojimo kredito dengimui – 3 988,06 EUR. AB SEB bankui įkeistas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su būsimu gyvenamuoju namu (t. 1, b. l. 28–30). 2010-09-29 susitarimu Nr. 2 dėl sutarties pakeitimo Bankas suteikė ieškovui A. K. 1 962,50 EUR kreditą, skirtą pagal sutartį susikaupusių kredito dalinių dengimų ir palūkanų skolai padengti, atidėjo kredito sumų grąžinimą 6 mėnesiams ir sudarė naują mokėjimo grafiką (t. 1, b. l. 31–34). 2011-04-15 susitarimu Nr. 3 dėl sutarties pakeitimo ieškovui A. K. atidėtas kredito dalių grąžinimas 6 mėnesiams – nuo 2011-04-30 iki 2011-10-30, pakeistos palūkanų mokėjimo ir kitos kreditavimo sutartyje nustatytos sąlygos (t. 1, b. l. 35–38). 2011-10-13 susitarimu Nr. 4 dėl sutarties pakeitimo buvo atidėtas kredito grąžinimas 6 mėnesiams – nuo 2011-10-30 iki 2012-04-30 ir sudarytas naujas kredito mokėjimo grafikas (t. 1, b. l. 39–42). 2011-12-19 bankas išsiuntė ieškovui A. K. priminimą dėl kredito sutarties vykdymo, 2012-01-02 bankas išsiuntė ieškovui raštą, kuriame reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus pagal sutarties sąlygas, 2012-01-16 ieškovui išsiųstas priminimas dėl kredito sutarties vykdymo, 2012-03-02 ieškovui išsiųstas reikalavimas įvykdyti sutarties sąlygas (t. 1, b. l. 43, 44, 45, 46). 2013-01-09 bankas išsiuntė ieškovams įspėjimą dėl galimo kreditavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog skola pagal sutartį yra 8 301,40 EUR (t. 1, b. l. 47). 2013-02-11 ieškovams išsiųstas įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, nurodyta įsiskolinimo suma – 9 172,94 EUR (t. 1, b. l. 184). Tiek raštuose, tiek įspėjimuose bankas informavo skolininkus, jog nepadengus įsiskolinimo, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ieškovai prievolių ir toliau nevykdė. 2013-03-15 bankas kredito sutartį nutraukė, nurodė, jog skola bankui pagal sutartį yra 192 576,45 EUR (t. 1, b. l. 187). 2013-04-09 Klaipėdos miesto 2-jo notaro biuro notaras G. B. išsiuntė ieškovams pranešimą Nr. S-171, kuriame nurodė, kad bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 48–49). 2013-05-06 notaras išsiuntė ieškovams vykdomąjį įrašą, pagal kurį siūloma priverstinai išieškoti nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais, nuostoliais iš ieškovo A. K. Skolinio įsipareigojimo suma yra 192 576,45 EUR ir 1 107,80 Lt (t. 1, b. l. 50).
Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003, 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).
Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, tačiau pirmiau nurodyti nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sąlygas, tvarką bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartyje (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei šalių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Byloje nagrinėjamu atveju banko teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą buvo nustatyta kredito sutartyje (5.2 punktas), ir byloje nekilo ginčo, kad sutartyje nustatytos jos nutraukimo sąlygos egzistuoja. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė esant ir CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius, kurie leistų bankui nutraukti vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą ir tuo atveju, jei tokia banko teisė kredito sutartyje atskirai nebūtų aptarta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą kad bankas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos – su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta banko teisė nutraukti vienašališkai sutartį prieš 15 dienų įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, o būtent pagal 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas pagal grafiką, tačiau ieškovai šią pareigą pažeidė.
Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 str. 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006). Nagrinėjamos bylos atveju šių taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Ieškovai ieškinyje teigė, kad bankas negalėjo vienašališkai nutraukdamas sutartį remtis sutarties pažeidimo faktu, kuris pasireiškė piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu ir netinkamu prievolės įvykdymu (piniginė prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir ne visa apimtimi), nes teise vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais pagrindais galima pasinaudoti esant normalioms, įprastinėms sutarčių įvykdymo sąlygoms. Pasikeitus sutarčių įvykdymo aplinkybėms, toks vienašališkas sutarties nutraukimas, apeliantų nuomone, pripažintinas neteisėtu, nes sutartis buvo nevykdoma ne dėl ieškovų kaltės, o dėl iš esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių. Anot ieškovų, dėl ekonominės krizės susiklostė ypatingos sąlygos iš esmės pakeitusios šalių įsipareigojimų pusiausvyrą ne ieškovų naudai, todėl buvo CK 6.204 straipsnyje nustatytas pagrindas kreditavimo sutartį pakeisti.
Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).
Bankas įvykdė savo prievolę pagal kreditavimo sutartį ieškovams, suteikęs visą sutartą kredito sumą, tačiau ieškovai visiškai nustojo vykdyti sutartį. Dėl pasikeitusios situacijos kreditų rinkoje padidėjusios palūkanos už kreditus, kartu padidėjus ieškovų prievolės mokėti grąžinamo kredito ir palūkanų įmokas įvykdymo kainai, galėtų būti pripažįstama sutarties vykdymo suvaržymu, iš dalies pateisinančiu prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013), tačiau ieškovai savo ieškinio reikalavimų negrindė tokia aplinkybe. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 str. 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 str. 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai, o ne bankas, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą CK 6.200 str. 2 dalyje, kadangi bankas ne kartą ieškovų prašymu keitė sutarties sąlygas, atidėjo įmokų mokėjimą, keitė įmokų grafikus, o sutartį nutraukė tik 2013-03-15, prieš tai skolininkus 2011-12-19, 2012-01-02, 2012-01-16, 2012-03-02, 2013-01-09 ir 2013-02-11 raštu įspėjęs apie netinkamą sutarties vykdymą ir nurodęs galimas pasekmes. Ieškovai apeliaciniame skunde banko siekį išsaugoti kredito sutartį nesąžiningai aiškina savo naudai – neva bankas be jokios priežasties savo iniciatyva veltui pralaukė prieš nutraukdamas sutartį. Be to, ieškovai patys pripažįsta, kad nuo 2012 m. birželio mėn. ieškovai visiškai nebemokėjo įmokų bankui. Skolininko visiškas nevykdymas prievolių yra kliūtis sutarčių nevykdymą tokiu mastu vertinti kaip CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių poveikio padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2013). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai nesikreipė į banką su pasiūlymu pakeisti kredito sutarties sąlygas jų ieškinyje nurodytu būdu, nors minėta, kad šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų finansines galimybes vykdyti kredito sutartį, padarė pagrįstą išvadą, kad netgi išsaugojus kredito sutartį ir pakeitus jos sąlygas ieškovų prašomu būdu, ieškovai neturėtų galimybės savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai vykdyti. Apeliantai skunde nurodo, kad A. K. ieško gerai apmokamo darbo ir tam jam reikia 6 mėnesių termino, o R. K. negali dirbti nes prižiūri mažametį vaiką. 2013-11-06 teismo posėdyje A. K. nurodė, kad išvažiuoja dirbti į užsienį ir bus sudaryta darbo sutartis, tačiau nuo teismo posėdžio jau praėjo beveik 6 mėnesiai, bet apeliantai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad A. K. įsidarbino ir ieškovų turtinė padėtis pagerėjo iki tokios, kuri leistų jiems vykdyti kredito sutartį. Be to, ieškovai teismo posėdyje pripažino, jog skolinasi iš giminaičių, taigi didina savo pinigines prievoles. Taip pat ieškovai posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog raštu nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir konkrečiai – dėl delspinigių sumažinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių kredito sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nelaikytini aiškiai ar neprotingai per dideliais, jie atitinka padėtį paskolų rinkoje ir teismų praktiką. Apeliantai nepagrįstai remiasi įstatymo nuostata, kad dalies prievolės įvykdymas sudaro pagrindą mažinti netesybas (CK 673 str. 2 d.), kadangi šalių sutartyje netesybos nustatytos ne konkrečia baudos suma, o delspinigiais, kurie skaičiuojami tik nuo neįvykdytos prievolės dalies, t. y. uždelstos grąžinti konkrečios įmokos sumos, o ne nuolat ir už visą skolą pagal sutartį. Apeliantų argumentas, kad bankas delspinigiais siekia pasipelnyti, yra nepagrįstas, kadangi delspinigiai skaičiuojami tik ieškovams uždelsus vykdyti savo pinigines prievoles, skolininkams tinkamai vykdant savo pinigines prievoles, delspinigių dydis yra neaktualus. Konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju ieškovams nevykdant savo piniginių prievolių bankas nutraukė kredito sutartį, o kartu ir delspinigių bei palūkanų skaičiavimą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą palikti nepakeistą.