Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1904-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
2S-1904-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05042-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
D. Š.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Civilinė byla Nr. 2S-1904-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05042-2012-4

Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 122.1; 122.3; 122.5.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4098-608/2013 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims – Vilniaus m. 10 notarų biuro notarei Ž. P., antstoliui R. V. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 5 d. ieškovo vardu išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 50 000, 00 Lt sumos sumokėjimo D. Š., panaikinti 2012 m. sausio 18 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Vilniaus miesto dešimtojo notarų biuro notarės Ž. P., notarinio registro Nr. P1-191. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/0040.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindas ieškiniui užtikrinti yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės, t. y. pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Vien ta aplinkybė, kad ieškiniu ginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu antstolių kontoroje yra pradėta vykdomoji byla ir priverstinių vykdymo veiksmų atlikimas nepatvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Ieškovas nenurodė konkrečių antstolio atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų, kuriuos prašoma stabdyti, todėl teismas negali įvertinti antstolio atliekamų vykdymo veiksmų įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymo galimybėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, patvirtinančias būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašymo atmetimas sąlygotų situaciją, kuri sukeltų neigiamas pasekmes ieškovui; būtų realizuotas areštuotas turtas. Be to, ginčas yra dėl didelės pinigų sumos. Teismo buvo prašoma stabdyti visus vykdymo veiksmus, todėl nepagrįstas nutarties motyvas, kad nenurodyti prašomi stabdyti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė netenkinti Ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu (CPK 12, 144, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas numato teismui diskrecijos teisę nuspręsti preliminariai ar nurodytų aplinkybių pakanka pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama ar yra pagrindas tenkinti pareikštą ieškinį. Ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą ir 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, kas patvirtina aplinkybę, kad ieškinys nėra pagrįstas, taigi ir nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Byloje nustačius, jog vekselis yra galiojantis bei vykdytinas, būtų pažeisti teisėti atsakovo interesai ir lūkesčiai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė