- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1-3015-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40371-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- T. L.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. L. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 11.50 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, požeminėje aikštelėje, vairuodamas automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad saugu, nesilaikė pakankamo atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo: būdamas Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, požeminėje aikštelėje apie 12 val. išgėrė 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus „Kunigaikščių“, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 13.21 val. yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.
T. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. automobilį Dacia Logan, kuris nuosavybės teise priklauso jam, pasistatė mokamoje stovėjimo aikštelėje, adresu Vilnius, Konstitucijos g. 29, ir išėjo papietauti. Tą dieną turėjo būti bendrovės vakarėlis, todėl jis iš anksto nusipirko litrą alaus, kad nereikėtų pirkti vakare. Papietavo, išgėrė alaus, jautėsi pakankamai blaivus, todėl nusprendė perstatyti automobilį į požeminę stovėjimo aikštelę. Reikėjo pavažiuoti apie 100 metrų. Jis sėdo į automobilį, įvažiavo į garažą ir, atbulai parkuodamasis, atsitrenkė į kitą transporto priemonę – automobilį Škoda. Paskui taisydamas transporto priemonę, dar lietė priekyje esantį automobilį ir pastatė ją į stovėjimo vietą. Tada kito automobilio vairuotojas, kuris visa tai matė, pribėgo, paklausė jo, kodėl jis tranko visus automobilius. T. L. pasakė, kad jis palietė tik vieną automobilį. Kaltinamasis padaužė automobilio vairą, buvo piktas, kad trukdomas jo laikas (jis galėjo palikti žinutę vairuotojui dėl apgadinto automobilio, nes žala buvo nedidelė), ir pamatė nusipirktą alaus butelį, kurį atsidarė ir išgėrė. Vartojo alkoholį praėjus penkioms minutėms po eismo įvykio. Išgėrė visą butelį. Grįžo liudytojas, kuris iškvietė automobilių vairuotojus ir personalų vadovą. Žino, kad draudžiama vartoti alkoholį po eismo įvykio. Sutiko su policijos pareigūnų nustatytu jo neblaivumo laipsniu.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis T. L., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 12 val. vairavo automobilį Honda Civic ir tuo metu važiavo Vilniuje, Konstitucijos pr. 29, esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (2 aukšte). Važiuodamas pamatė automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas parkuodamasis keistai manevravo ir jis sustojęs ėmė stebėti šią transporto priemonę. Visų pirma automobilis Dacia priekine dalimi įsirėmė į automobilį Mazda, o kai liudytojas priėjo jam pamojuoti, kad sustotų, automobilio vairuotojas taip pat pamojavo ir, važiuodamas toliau, galiniu kampu įsirėmė į automobilį Škoda. Po to, minėtas vairuotojas atsistojo į vietą prie automobilio Škoda ir sustojo. E. T. nufotografavo automobilį Dacia ir išėjo. Po maždaug 15 min. grįžo su kolega ir tada vėl bendravo su minėtu vairuotoju bei pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Apžiūrėję automobilius, pamatė, kad žala padaryta ir visi nuėjo pas apsaugos darbuotoją, tačiau automobilio Dacia vairuotojas nusprendė, kad nori grįžti atgal. Tuomet liudytojas nuėjo į Personalo skyrių ir bendravo su vadovu M. Š. (M. Š.) bei su juo nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę, kur vėl bendravo su automobilio Dacia vairuotoju. Minėto vairuotojo gal apie 15 min. nematė. Dar kartą jis buvo iškviestas į automobilių stovėjimo aikštelę, kai atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jis matė, kaip automobilio Dacia vairuotojas vaikščiojo rankoje laikydamas butelį. Nematė automobilio Dacia vairuotojo, vartojančio alkoholinius gėrimus, tačiau visą laiką nestebėjo jo (b. l. 38).
Šio liudytojo rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 10).
Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., patruliuodamas su kolega M. S. (M. S.), apie 12.39 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje galimai neblaivus vairuotojas parkuodamasis apgadino kitus automobilius. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas M. Š., kuris nurodė, kad automobilis Dacia, kurį vairavo T. L., apgadino du automobilius – Mazda ir Škoda. Patį vairavimo faktą matė E. T.. Automobilio Mazda vairuotoja apžiūrėjo transporto priemonę, tačiau nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl išvažiavo. Automobilio Škoda bamperis buvo apgadintas. T. L. buvo eismo įvykio vietoje. Alkotesteriu jam pirmą kartą 12.54 val. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o antrą kartą 13.21 val. – 2,32 promilių neblaivumas (b. l. 42).
Šio policijos pareigūno 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 5).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugsėjo 19 d. 12.39 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Dacia įvažiavo į kelis automobilius (b. l. 4).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos ir kitos aplinkybės (b. l. 8).
A. R. 2019 m. rugsėjo 19 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad šią dieną apie 8.05 val. atvažiavo jam priklausančiu automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 29. Transporto priemonė buvo be išorinių apgadinimų. Apie 12.50 val. jam paskambino kolega, kuris pasakė, kad kitas automobilis apgadino jam priklausančią transporto priemonę. Priėjus, pastebėta, kad apgadintas automobilio Škoda priekinis dešinės pusės bamperis (b. l. 9).
2019 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. L. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 11).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0146 rodmenų kopijos patvirtina, kad kaltinamajam T. L. 2019 m. rugsėjo 19 d. 12:54:47 val. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 13:21:47 val. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas (b. 1. 13–14).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0975969 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 12).
2019 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad Vilniuje, Konstitucijos pr. 29, buvo apžiūrėtas automobilis Dacia Logan, kurio galinis bamperis yra nubrozdintas (b. l. 15–18).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. L. (b. l. 20). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Dacia Logan kaina be PVM yra 5125 Eur (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatyto ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Dacia Logan, sukėlė eismo įvykį ir po to vartojo alkoholį, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.
KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu T. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį Dacia Logan, bandydamas prisiparkuoti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovėjusį automobilį Škoda. Netrukus išgėrė transporto priemonėje buvusio 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus „Kunigaikščių“. Tai, kad T. L. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino kitą transporto priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina tiesioginio liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat jo rašytinis paaiškinimas, netiesiogiai – kiti įrodymai: liudytojo M. M. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, A. R. rašytinis paaiškinimas, 2019 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir prie jo pridėtoje fotolentelė, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Tą aplinkybę, kad T. L. po eismo įvykio buvo neblaivus, įrodo ne tik jo parodymai, bet ir matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d.).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. L. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 11.50 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, požeminėje aikštelėje, vairuodamas automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad saugu, nesilaikė pakankamo atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo: būdamas Vilniuje, Konstitucijos pr. 29-1, požeminėje aikštelėje apie 12 val. išgėrė 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus „Kunigaikščių“, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 13.21 val. yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos V. L. atsakomybei.
T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susituokęs su žmona šešiolika metų, t. y. tas asmuo, kuris būna šalia jo. V. L. yra autoritetas jam, jos pasiūlymai svarbūs kaltinamajam. Pastaruoju metu jie vaikšto į ekskursijas, kartu prižiūri teritoriją, išeina pasivaikščioti. Pasakojo apie nagrinėjamą įvykį žmonai, ji reagavo piktai. Iki šiol jis išgerdavo per šventes. Dabar, nuo rugsėjo mėnesio, apskritai nebevartoja alkoholio, su žmona sutarė, kad negers.
Galima laiduotoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su vyru susituokusi šešiolika metų, santykiai yra geri. Vyras klauso jos, visada tariasi šeimoje iškylančiais klausimais. Jie kartu sportuoja, vaikšto į žygius, turi namą, ūkį, augina vaikus. Daug bendrauja darbiniais reikalaus, taip pat bendrai leidžia laisvalaikį. T. L. pranešė apie nagrinėjamą įvykį tą pačią dieną, jo emocinė būsena tuo metu buvo prasta, jis puikiai suprato, kokią klaidą padarė, ir gailėjosi dėl savo veiksmų. V. L. nebuvo laiminga dėl nagrinėjamo įvykio, pašnekėjo su vyru, kuris anksčiau taip nesielgdavo. Jis retai vartoja alkoholį (kartą ar du kartus per mėnesį), o po to niekada nevažiuodavo automobiliu. Pasak V. L., ji apskritai negeria.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. L. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl T. L. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Jis neteistas (b. l. 79), netrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 81); teisiamojo posėdžio metu nedirbo, nes po nusikalstamos veikos padarymo buvo atleistas iš darbo, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 139); duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra; vedęs, turi nepilnamečių vaikų (b. l. 134); teigiamai charakterizuojamas (b. l. 122–123). Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmoną V. L.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. L. su jo žmona sieja artimi santykiai. Jie kartu gyvena santuokoje ilgą laiką (šešiolika metų), turi nepilnamečių vaikų. Pasak abiejų sutuoktinių, V. L. yra autoritetas savo vyrui, kuris klauso jos patarimų, jie sprendžia šeimoje iškylančius klausimus. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad V. L. anksčiau neteista (b. l. 117), vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus (transporto priemonės palikimas stovėti draudžiamoje vietoje) (b. l. 118), teigiamai charakterizuojama (b. l. 119), dirba (b. l. 120–121). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima savo vyrui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką T. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, T. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir aštuonių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė paskirti T. L. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Dacia Logan konfiskavimą (BK 72 straipsnis); 3) 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
T. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, o po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių jis turėjo vartoti alkoholį po eismo įvykio. Kaltinamasis, nors ir turėdamas didelę patirtį vairuojant transporto priemones, savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, elgėsi itin neatsakingai po eismo įvykio ir parodė savo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Šiame kontekste pažymėtina, kad T. L. nustatytas neblaivumas gana žymiai viršijo 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, T. L. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino dėl padarytų veiksmų, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, T. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kuris skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
T. L. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo laipsniu (nesukelta sunkių padarinių), kaltinamojo asmenybe (teigiamai charakterizuojamas), nelaikytinos pagrindu neskirti jam aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės ar skirti ją tik minimaliam (vienerių metų) terminui.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).
T. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Dacia Logan, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 20). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, T. L. priklausantis automobilis Dacia Logan. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės, kurios vertė 5125 Eur be PVM, konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytos aplinkybės, kad jo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, nesmurtinė ir ne iš savanaudiškų paskatų, kaltinamasis anksčiau nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas. Baudžiamasis įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo esant minėtoms aplinkybėms. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad dėl jo veiksmų neatsirado jokių pasekmių, nes priešingu atveju jis papildomai būtų traukiamas atsakomybėn. Tai, kad T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi įtakos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą.
Nors konfiskavus transporto priemonę, asmeniškai T. L. ir su juo susijusiems asmenims gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Teismas pažymi, kad T. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo šeima turi dar vieną transporto priemonę – automobilį Kia Picanto. Taigi kaltinamojo šeima turi galimybę nuvežti vaikus į mokymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. L. ir jo šeima, siekdami patenkinti savo poreikius, negalėtų ateityje įsigyti dar vieno automobilio, juolab baudžiamasis įstatymas nedraudžia šeimai įsigyti kito automobilio, kai vienas iš jos narių padaro nusikalstamą veiką ir transporto priemonė konfiskuojama. Iš pateiktos V. L. darbo sutarties matyti, kad jos mėnesinis darbo užmokestis yra 1528 Eur (b. l. 120), t. y. gerokai daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. T. L. šiuo metu iš tiesų yra bedarbis, tačiau jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra motyvuotas greitai susirasti darbą, juolab nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų ieškantis darbo ar dirbant kokio nors pobūdžio darbą. Pasak T. L., jis yra pasiėmęs kreditą (b. l. 130), tačiau savo noru prisiimti finansiniai įsipareigojimai taip pat nevertintini kaip pagrindas nekonfiskuoti automobilio, juolab kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ši aplinkybė. Be to, T. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra jokių kreditų, susijusių su automobiliu Dacia Logan. Išvados dėl transporto priemonės konfiskavimo nepaneigia ta aplinkybė, kad T. L. dalyvauja asociacijos „Pavilnio slėnis bendruomenė“ veikloje, nes kaltinamajam neužkertama teisė dalyvauti tokioje veikloje ir be transporto priemonės.
Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus T. L. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – T. L. priklausančio automobilio Dacia Logan – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
T. L. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, kai transporto priemonės nebuvo konfiskuotos atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims ar jiems paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (b. l. 97–105), savaime nesudaro pagrindo priimti kitokių sprendimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam. Teismas pažymi, kad uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo klausimai yra sprendžiami kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą. Todėl teismų palankesni sprendimai šiais klausimais kitiems asmenims negali besąlygiškai lemti T. L. teisinės padėties lengvinimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. L. priklausančiam automobiliui Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (b. l. 23). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju T. L. specialios teisės atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo pakaks įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų perteklinė. Visų pirma, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė. Be to, kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas, be kita ko, šiuo metu jis yra bedarbis. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje, nėra tikslinga.
VI. Kiti klausimai
T. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 49, 51). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš T. L. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Dacia Logan nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. išlaidos, kurias sudaro 1,02 Eur (b. l. 21–26). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš T. L..
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodyta, kad automobilio Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 8 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2019 m. rugsėjo 20 d. išlaidos sudaro 1,13 Eur. Teismas pažymi, kad T. L. padarė nusikalstamą veiką ne 2019 m. rugsėjo 8 d., o 2019 m. rugsėjo 19 d. Taigi nuvežti automobilį Dacia Logan dar 2019 m. rugsėjo 8 d. apskritai nebuvo galimybės. Tai, kad transporto priemonė buvo nuvežta būtent 2019 m. rugsėjo 19 d., patvirtina šios dienos priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 19). Todėl priteisti iš T. L. 1,13 Eur nėra pagrindo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. L., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti T. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti T. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
T. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (T. L. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Priteisti iš T. L. 1,02 Eur (vieno euro ir dviejų euro centų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Išaiškinti T. L. ir V. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.