Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-09-04 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam A. B. susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant ir įpareigojant per 3 mėnesius dirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, bei per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 2) 2015-05-15 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, 2015-11 -09 teismo nutartimi 120 valandų viešųjų darbų pakeisti į 20 MGL (753,00 eurų) baudą, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-11-27, apie 1.22 vai., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė diržu savo artimam šeimos nariui - tėvui A. B. į nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paaiškino, jog 2015-11-27 tėvo A. B. atžvilgiu nesmurtavo. Kaip tėvas susižalojo nugarą, jis nežino. (T II, b. 1. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. parodė (parodymai garsinti LR BPK 276 str. tvarka), kad kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, tėvo nemušė (T. I, b. l. 77, 78, 106, 107).

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, prašė sūnų išteisinti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė (parodymai garsinti LR BPK 276 str. tvarka), kad D. B. yra jo sūnus. 2015-11-27 jis buvo namuose šiek tiek išgėręs, o sūnus buvo ūkiniame pastate, ką šis ten darė, jis nežino. Lauke kūrenosi šašlykinė. Grįžęs apie 16.00 val. namo jis į namą su draugu pateko per garažą, kurio vartus užrakino. Sūnus Dovydas turi nuo namo raktus, išskyrus garažo raktus. Namuose dar su draugu išgėrė šiek tiek alkoholio ir jo draugas išėjo namo apie 19.00 val. Jiems dar besėdint su draugu kambaryje prie jų į kambarį buvo atėjęs Dovydas ir paprašė dujinės nešiojamos viryklės, jis tuo metu kalbėjo jau pakeltu tonu. Draugui išėjus, žiūrėjo televizorių hole ir užmigo. Prabudo naktį, nes išgirdo, kad tame pačiame hole Dovydas kalbasi telefonu su savo mama, kuri yra užsienyje. Jis pareikalavo, kad sūnus kalbėtų savo telefonu, o sūnus įsižeidė ir išėjo į savo kambarį. Vėliau jam pačiam telefonu sutuoktinė sakė, kad neva tai sūnaus tėvas neįleidžia į namus ir sūnus dėl to išdaužė rūsio lango stiklą, kad patektų į namus. Tuo tarpu atėjo Dovydas ir atsinešęs savo kelnių diržą, pradėjo tėvui smūgiuoti, pataikė kokius dešimt kartų per nugarą. Jis diržą norėjo atimti, bet nepasiekė. Sutuoktinė telefonu pradėjo šaukti, kad skambins į policiją, ir sūnus išsigandęs nuėjo į savo kambarį bei užsibarikadavo. Jis manė, kad sutuoktinė iškvies policiją. Bet palaukęs kurį laiką ir supratęs, kad ji nepaskambino, pats paskambino į policiją ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvažiavę policijos pareigūnai nustatė, kad jis yra neblaivus, o sūnus tai daryti atsisakė. Policininkams paaiškinus įvykio aplinkybes, Dovydą jie išvežė į policijos komisariatą. Vėliau jis buvo informuotas, kad sūnui yra paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su tėvu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje. Savo ruoštu jis nuėjo į seniūniją išregistruoti sūnaus. Žmona prašė nesiskųsti Dovydo elgesiu ir jam atleisti. Pretenzijų sūnui jis neturi, nes tikisi, kad sūnus pasitaisys ir daugiau nebesmurtaus. Į medikus po sumušimo nesikreipė, nors nugarą ir skaudėjo. Policiją išsikvietė, nes tą naktį jam grėsė pavojus dėl sūnaus elgesio, manė, kad sūnus smurtaus. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą tėvo atžvilgiu, bet visus kartus jam atleido. Siūlo bylą nutraukti. Dėl išdaužto lango stiklo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (T I, b. l. 34-36, 41-42, 57-58 ).

A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš kur sūnus atsinešė diržą, kur jį sumušė (T I, b. l. 45-54).

Liudytojas R. J. parodė, kad yra A. B. kaimynas. 2015-11-27 jis buvo užėjęs pas A. B.. Abudu išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį, ir jis išėjo namo. Algis su Dovydu nesibarė. Matė išdaužtą langą, bet kada ir kaip jis buvo išdaužtas nežino.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai garsinti LR BPK276 str. tvarka), kad tą vakarą jis buvo pas A. B., buvo atėjęs ir pastarojo sunūs D. B.. Maždaug po savaitės A. B. jam pasakė, kad kvietė sūnui policiją, nes sūnus išdaužė langą. Kad sūnus būtų sumušęs, Algis neminėjo (b. l. 61-62 )

Liudytojas A. J. parodė, kad jis 2015-11-27 atliko tarnybines pareigas. Gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo nuvykęs į įvykio vietą. A. B. paaiškino, kad D. B. girtavo su draugais, todėl jis užsirakino namie, o sūnus į juos įėjo, išdauždamas langą, jį mušė diržu. Įėjus į D. B. kambarį, jis miegojo, o diržas gulėjo šalia lovos ant grindų. A. B. nugara buvo paraudusi.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai garsinti LR BPK 276 str. tvarka), kad jis dirbo iš 2015-11- 26 į 2015-11-27 naktį Raseinių r. PK operatyvinėje grupėje. Apie 1.30 val. jis iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykęs minėtu adresu, rado patrulius, kurie sureagavo į pranešimą. Namuose buvo nukentėjęs A. B. ir jo sūnus D. B.. Iš pažiūros jie abu buvo blaivūs. Tėvas buvo susinervinęs dėl sūnaus netinkamo elgesio jo atžvilgiu ir papasakojo, kad sūnus Dovydas su draugais dieną gėrė ūkiniame pastate, o naktį, kai jis sūnaus neįsileido į namus, nes nujautė, kad sūnus gali agresyviai elgtis jo atžvilgiu, Dovydas išdaužė rūsio langą ir paskui kilus tarp jų konfliktui Dovydas jį sumušė diržu, suduodamas ne mažiau kaip 10 kartų į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pakėlęs rūbus nuo juosmens, A. B. rodė nugarą, ant kurios matėsi odos paraudimas. D. B. nieko neaiškino ir, gulėdamas lovoje, apsimetė miegančiu, paslėpęs galvą po antklode. Įėjus į kambarį, kur gulėjo Dovydas, prie lovos buvo rastas diržas, kurį nukentėjęs Algis nurodė kaip daiktą, su kuriuo sūnus jį mušė (T I, b. l. 157-159).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2015-11-27 vykdė tarnybines pareigas. Kartu su A. U. vyko pagal iškvietimą pas A. B.. Jis surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Matė, jog juosmens srityje buvo paraudusi A. B. nugara. Jis jam atrodė blaivus. Jis neturi įgaliojimų spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. D. B. miegojo kitame kambaryje. Jam pasirodė, kad yra neblaivus. Dovydas neigė, kad mušė tėvą, klausė, kodėl atvyko pareigūnai. A. B. minėjo, kad jį sūnus sumušė diržu, išdaužė lango stiklą. Tarnybiniame pranešime jis pažymoje smurto žymę, įvardindamas kaip kraujosruva, tačiau tiksliai to pasakyti negali, bet nugara tikrai buvo paraudusi.

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo iš 2015-11-26 į 2015-11-27 naktį Raseinių r. PK pagal iš anksto nustatytą grafiką su A. U. patrulių ekipaže, tarnybiniu automobiliu. Apie 1.23 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą ir nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykę minėtu adresu namo šeimininką A. B. rado kieme prie vartų, kuris pranešė, kad jo namuose ką tik įvyko smurtas artimoje aplinkoje, nes jį sūnus D. B. sumušė diržu. Jis nurodė, kad sūnus neblaivus yra namuose. Su namo šeimininku nuėjus į gyvenamąjį namą, A. B. parodė, kur sūnus išdaužė rūsio langą, ir kur yra pats sūnus. D. B. buvo užsibarikadavęs buities daiktais viename iš kambarių, esančių prie holo. Jiems pastūmus duris smarkiau, atsirado galimybė patekti į kambarį, kuriame gulėjo Dovydas, užsiklojęs antklodę, ir apsimetė miegančiu. Pareikalavus atsistoti, jis į raginimus nereagavo, apsimetė miegančiu, po to vienu momentu atsikėlė ir pradėjo klausinėti, ką jie čia veikia, nes jis nieko neteisėto nepadarė. Aiškinantis aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvui, jis viską neigė. Iš pažiūros D. B. buvo neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas ir veiksmai buvo nekoordinuoti. Kadangi A. B. nurodė, kad sūnus jį sumušė, parodė diržą, kuriuo sūnus jį sumušė, savo nugarą, ant kurios matėsi raudona žymė, parodė išdaužtą langą ir sakė, kad jam nesaugu namuose, jie iškvietė operatyvinį budėtoją, kad atliktų pirminius veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei vėliau D. B. buvo išvežtas į Raseinių r. PK. Nukentėjusiam nustatė neblaivumą, nors akivaizdžiai nesimatė, jog jis būtų neblaivus, į aplinką reagavo normaliai, kalbėjo rišliai. A. B. buvo susinervinęs dėl sūnaus netinkamo elgesio jo atžvilgiu ir papasakojo, kad sūnus Dovydas su draugais dieną gėrė ūkiniame pastate, o naktį, kai jis sūnaus neįsileido į namus, nes nujautė, kad sūnus gali agresyviai elgtis jo atžvilgiu. Dovydas išdaužė rūsio langą ir paskui, kilus tarp jų konfliktui, Dovydas jį sumušė savo diržu, suduodamas ne mažiau kaip 10 kartų į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant A. B. nugaros paraudimas matėsi vienoje vietoje, daugiau kairėje pusėje. A. B. sužalojimą jis užfiksavo 2015-11-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodydamas kaip kraujosruvą ( b. l. 162-164).

Liudytojas U. parodė, kad 2015-11-27m atliko tarnybines pareigas ir kartu su M. S. vyko pagal iškvietimą pas A. B., kuris juos pasitiko prie vartų. A. B. paaiškino, jog sūnus išdaužė langą ir mušė jį diržu. Ant jo nugaros matėsi raudona žymė. D. B. neigė mušęs tėvą.

Liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (parodymai garsinti BPK 276 str. tvarka) yra tokie patys kaip ir liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis papildė, kad A. B. į medikus kreiptis atsisakė (T I, b. l. 167-169).

Liudytoja A. M. parodė, kad ji šioje baudžiamojoje byloje atliko procesinius veiksmus. Protokoluose esantys parodymai surašyti iš asmenų žodžių. Poveikio ji niekam iš proceso dalyvių nedarė. A. B. neprašė, kad jį apžiūrėtų teismo medicinos ekspertas. Visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ji derino su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru. Parodymų patikrinimo vietoje ji neprašė, kad nukentėjusysis A. B. parodytų kaip ir kokie smūgiai buvo suduodami.

Išklausius CD diske pokalbio pagalbos telefonu įrašą girdėti, kad A. B. prisistatęs asmuo kvietė policiją, paaiškindamas, kad sūnus išdaužė rūsio langą. Paklaustas, ar jo atžvilgiu naudotas smurtas, atsakė, kad ne.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta A. B. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, jog išdaužtas langas, rastos stiklo šukės bei paimtas juodos spalvos diržas, kuris supakuotas į paketą, paženklintą numeriu (T I, b. l. 4-13).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas rudas diržas, iš kur paimtas ir kaip supakuotas nenurodyta (T I, b. l. 21-24).

Iš kvito matyti, kad saugojimui perduotas juodas diržas pakete (T I, b. l. 26).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant A. B. nugaros rasta kraujosruva, A. B. paaiškino, jog nežino, kodėl jį mušė sūnus D. B., o pastarasis paaiškino, jog nesmurtavo (T I, b. l. 14-16).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad A. B. kraujyje 2015-11-27 1.53 val. rasta 1,02 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį (T I, b. l. 18).

LR BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad tėvo nemušė. Nukentėjusysis A. B. teisme parodymus duoti atsisakė, prašė sūnų D. B. išteisinti, nes pareigūnai ant jo nugaros matė paraudimą, kuris galėjo atsirasti dėl nugulėjimo. Byloje specialisto išvados dėl sužalojimų padarymo mechanizmo ir laiko nėra. Kaltinamojo versija, kad jis tėvo nemušė nepaneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat ir nukentėjusiojo versija, kad paraudimas ant nugaros jam galėjo atsirasti dėl nugulėjimo nepaneigta. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jį diržu mušė sūnus, tačiau tokie jo parodymai nėra patvirtinti kita baudžiamosios bylos medžiaga. Iš įvykių suvestinės matyti, kad A. B. pranešė tik apie sūnaus išdaužtą langą, o išklausius skambučio pagalbos telefonu garso įrašą metu girdėti, kad A. B. paklaustas, ar jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, atsakė, kad ne. Kitų asmenų betarpiškai mačiusių įvykio aplinkybes, nenustatyta. Šioje byloje kaltinimas D. B. buvo grindžiamas nukentėjusiojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (tiesioginiais duomenimis) ir liudytojų parodymais (netiesioginiais duomenimis). Apklausti liudytojai M. S., A. J., A. M., A. U. tik patvirtino faktą, kad A. B. teigė, jog jį sūnus mušė diržu, tačiau be nukentėjusiojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina kritiškai, byloje daugiau nėra jokių tiesioginių kaltinamojo D. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų, o kitų byloje esančių netiesioginių įrodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v. France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartą konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme (žr. pavyzdžiui, V. M. and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. tokia galimybė suteikta nebuvo, nukentėjusysis A. B. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o tokios apklausos metu kaltinamajam būtų užtikrinta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajam, nors kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis į akistatą taip pat nebuvo suvesti. Teisme nukentėjusysis A. B. parodymus duoti atsisakė, todėl vien nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, be kita ko, teismas įvertino kritiškai, negali būti pagrindu priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje paimtas juodas diržas, apžiūrėtas rudas diržas, iš kur jis paimtas ir kaip buvo supakuotas prieš apžiūrą ir po jos nenurodyta, saugojimui perduotas juodas diržas pakete, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, koks diržas buvo apžiūrėtas, koks diržas perduotas saugojimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad D. B. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nesurinkus neginčytinų kaltinamojo kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jo naudai. D. B. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Diržas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui D. B..

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam, iš jo valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. išteisinti pagal LR BK 140 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Diržas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui D. B..

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.