Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendžio, kuriuo R. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-01-25, apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,83 promilės), konflikto metu, suėmė sutuoktinei V. A. už ranku dilbių, paplėšė kairės rankos piršto nagą, koja spyrė jai į sėdmenis, dėl ko V. A. nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, taip ne mažiau kaip 9 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dilbiuose, kairiame žąste, kairės rankos piršto nago dislokaciją, poodines kraujosruvas dešiniame sėdmenyje bei kelių sąnariuose, tai yra, šeimos nariui - V. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendį dėl R. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl V. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. l d., 2 d. 8 p., 10 p., R. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant jį be probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką - 1 parą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti kaltinamajam R. A. paskirtas kardomąsias priemones.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, jog „byloje neginčytinai nustatyta, kad R. A., siekdamas atgauti iš sutuoktinės V. A. automobilio raktus, kuriuos ši iš jo paėmė prieš jo valią, paėmė ją už rankų riešų, abu stumdėsi. Tai nustatyta remiantis kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kad abu stumdėsi dėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios pagriebtų raktų, kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad vyko stumdymasis dėl raktų, kurie sudaro vieningą visumą ir leidžia daryti pagrįstas išvadas“. Tačiau, prokuroro nuomone, teismas padarė klaidingas išvadas. Pripažinęs, kad R. A. panaudojo fizinę jėgą V. A. atžvilgiu, teismas nusprendė, jog nėra jokio pagrindo jėgos panaudojimą vertinti nei mušimu, nei kankinimu ar kitokiu smurtavimu ir kad pastarojo veiksmais V. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes R. A. jėgą panaudojo išimtinai tik tam, kad nutrauktų aiškiai neteisėtus V. A. veiksmus, o ne tam, kad jai sukeltų fizinį skausmą. Taip pat teismas nurodė, kad specialisto išvadoje nėra duomenų apie sužalojimus ant nukentėjusiosios rankų riešų, o kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pareikštas nebuvo. Prokuroro teigimu, su šiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes teismas labai siaurai traktavo fizinio smurto sąvoką. Teismo nuomone, smurtas gali pasireikšti tik mušimu (smūgių sudavimu) arba kankinimu. Nukentėjusiojo stumdymas, pargriovimas ant žemės, tokiu būdu padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, teismo manymu, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes tokių R. A. veiksmų tikslas buvo „nutraukti aiškiai neteisėtus“ V. A. veiksmus, o ne tam, kad jai sukeltų fizinį skausmą. Tačiau, kodėl teismas V. A. veiksmus laiko aiškiai neteisėtais, prokurorui neaišku. Be to, apelianto teigimu, savaime suprantama ir neįrodinėtina aplinkybė yra tai, kad žmogui padarant sužalojimus, tuo pačiu sukeliamas ir fizinis skausmas, todėl kaltinant asmenis sunkių, nesunkių ir nežymių sužalojimų padarymu, fizinio skausmo sukėlimas atskirai neinkriminuojamas, juo labiau, kad Lietuvos Respublikos BK 140 str. dispozicija yra alternatyvi - fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Apeliantas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. A. paaiškino, jog 2016-01-25, apie 18.30 val., sutuoktinis R. A. griebė jai už dešinės rankos, paplėšė kairės rankos nagą bei konflikto metu spyrė į sėdmenis (3 b. 1.). Vėliau nukentėjusioji parodė, kad R. A., norėdamas paimti iš jos raktelius, suėmė už abiejų rankų dilbių, paplėšė kairės rankos piršto nagą, po to spyrė į sėdmenis, dėl ko ji nugriuvo ant šono (33 b. l.). Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2016-01-25 sutuoktinis namo grįžo neblaivus. Abu susibarė. Ji sutuoktiniui iš rankų išplėšė automobilio raktus, tuomet sutuoktinis, norėdamas juos susigrąžinti, suėmė ją abiejų rankų delnais už riešų, abu stumdėsi. Besistumdant ji galimai už kažko užkliuvo, nukrito ant šono. Rankos nagą galimai ji paplėšė, kol stumdėsi dėl automobilio raktų. Sutuoktinis jai nespyrė. Kraujosruvos jai atsiranda labai lengvai, vos prisilietus prie kūno. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus, kad vyras ją mušė, nes buvo susijaudinusi, o pareigūnė liepė sakyti, kad sukeltas fizinis skausmas, nes tik už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, citavo Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Policiją kvietė, nes vyras namo grįžo neblaivus. Ji negalėjo paaiškinti, kada, kaip ir kokiu būdu jai padarytos poodinės kraujosruvos kelių sąnariuose, kairiame žąste, dilbiuose. Dešiniame sėdmenyje kraujosruva atsirado, kai galimai užkliuvo už staktos, kuomet stumdėsi su sutuoktiniu, o kairės rankos 2 piršto nago dislokacija atsirado, kai galimai su vyru stumdėsi dėl raktų. Tyčia jai vyras nago nepaplėšė, jos nemušė, nespyrė, tik buvo suėmęs už rankų, ir abu stumdėsi (100-102 b. l.). Prokuroro teigimu, teismas, vertindamas prieštaravimus, esančius nukentėjusiosios V. A. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kitų asmenų, betarpiškai mačiusių įvykio aplinkybes, nenustatyta, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog sutuoktinis tyčia prieš ją naudojo fizinį smurtą, vertintini kritiškai ir teismas jais nesiremia.

Apeliantas apžymi, kad teismas nepagrįstai nesiremia nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes V. A. pranešimo apie patirtą smurtą Bendrajam pagalbos centrui įraše girdėti, kad moteris, skambinusi pagalbos telefonu, nurodė, jog R. A. grįžo neblaivus, į klausimą, ar sutuoktinis jai trenkė, grasino, mušė, atsakė „jo, jo“, į klausimą, kur mušė, atsakė, kad už rankos griebė, stumdo (8-11 b. 1.). Kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas smurtas, V. A. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams: tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. A. paaiškino, jog neblaivus sutuoktinis stumdė, griebė už rankos, koja spyrė į sėdynę. R. A. neigė smurtavęs, kaltino sutuoktinę. Akivaizdžių sužalojimų nesimato (12-14 b. l.). Prokuroro nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisingi parodymai tik tie, kuriuos nukentėjusioji davė teisminio nagrinėjimo metu, nėra visiškai pagrįsta, juo labiau, kad sužalojimų lokalizacija nukentėjusiosios kūne (labai skirtingose vietose) nurodo, kad ji turėjo griūti kelis kartus, o tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė.

Prokuroras skunde teigia, kad teismo abejonės dėl sužalojimų padarymo mechanizmo ir jų padarymo laiko nepagrįstos, nes byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitoje vietoje, kitokiomis aplinkybėms ar kitu laiku. Duomenų, kad konflikto metu įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo sužaloti nukentėjusiąją, taip pat nėra. Teismo medicinos eksperto galimybė nustatyti sužalojimą, padarytą suduodant tiesioginį smūgį ar padarytą krentant ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus, taip pat yra ribota dėl šių sužalojimų (šiuo atveju - nežymių) išorinių požymių panašumo, tačiau prokuroras atkreipia dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje sužalojimų visuma ir kiekvienas sužalojimas atskirai įvertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai, juo labiau, ekspertas nustatė mažiausiai devynių trauminių poveikių žymes nukentėjusiosios kūne.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas iš esmės grindė tik kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiosios V. A. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, ir visiškai nevertino nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nors juos patvirtino teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nors įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau, apelianto nuomone, šioje byloje, vertinant surinktus įrodymus, teismas padarė klaidingas išvadas. Nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta, nusikalstamą veiką padarė R. A. tyčiniais kaltais veiksmais ir jo kaltės įrodymų byloje pakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad R. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymiai ir teismas, neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendis dėl R. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. A. ir jo gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendis dėl R. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir sura­šytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendis dėl R. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintasis R. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir R. A. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal to paties straipsnio 2 d., nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijimai patvirtinančių R. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl R. A. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikusi įrodymų tyrimą ir teismo posėdžio metu apklaususi nukentėjusiąją V. A., liudytoją J. V., bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad R. A., smurtaudamas prieš V. A., nežymiai sužalojo pastarosios sveikatą.

R. A., apklaustas 2016-01-26 ikiteisminio tyrimo metu netrukus po byloje nagrinėjamo įvykio, parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažįsta. 2016-01-25, apie 18 val. 30 min., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek išgėręs, bet girtas nesijautė. Įėjus į gyvenamąjį namą, prieškambaryje jį pasitiko sutuoktinė V. A., kuri pakeltu tonu paklausė: „Kur buvai, valkata?“. Jis jai atsakė, kad buvo miške, vežė žvėrims pašarus. Po to žmona paėmė jį už palto ir pradėjo tampyti, iš palto kišenės paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Jis pasakė žmonai, kad ji nusiramintų. Žmona norėjo patikrinti kelnių kišenės, jis žmoną atstūmė nuo savęs, jai nesuėmė už rankų. Jis ėjo į kitą kambaryje, tačiau ji prieškambaryje jį sustabdė, suėmė už dešinės ir kairės rankų, neleido eiti. Ji subraižė nagais rankas, po to kišo rankas vėl į kišenes, tada plyšo kelnių siūlės. Žmona iš kelnių kišenių paėmė raktus nuo automobilio „FORD“, raktus nuo medžiotojų namelio, 100 eurų (dvi kupiūros po 50 eurų). Jis ramino žmoną, sakydamas: „Liaukis“. Nuėjo į virtuvę. Žmona atėjusi į virtuvę erzino jį, kad jis nepaskambins į policiją, kad ji turi telefoną. Žmona jį provokavo, kad jis smurtautų, tačiau jis prieš ją fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo (41, 42 b. l.).

R. A., apklaustas 2016-03-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltės nepripažįsta. 2016-01-25, apie 18 val. 30 min., jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini). Jis girtas nesijautė, nors buvo šiek tiek išgėręs. Jam įėjus į gyvenamąjį namą, prieškambaryje jo žmona V. A. paklausė: „kur džipo raktai?“, jis atsakė: „koks skirtumas?“. Automobilio raktai, mobilaus ryšio telefonas ir raktai nuo medžiotojų namelio buvo kelnių kišenėje. Žmona įkišo ranką į kelnių kišenę, jis tuo metu pasisuko, kad ji neištrauktų raktų. Tuo metu plyšo kelnių siūlės. Žmona iš kelnių kišenės ištraukė automobilio raktelius, mobilaus ryšio telefoną bei medžiotojų namelio raktus. Žmona prieš jį fizinio smurto nenaudojo, jis prieš žmoną V. A. fizinio smurto nenaudojo, jos net nepastūmė, jai nespyrė. Jam buvo subraižyta dešinė ranka, kokiu būdu jam buvo subraižyta ranka-nežino, gali būti, kad žmona įbrėžė imdama iš kelnių kišenės raktus. Fizinio skausmo dėl rankos subraižymo (įbrėžimo) nepatyrė (55, 56 b. l.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. A. taip pat neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016-01-25 grįžo iš draugo gimtadienio, ten šiek tiek išgėrė. Grįžus namo, žmona jį užsipuolė, klausė jo, kur džipo raktai, jis pasakė, kad nežino, tuomet ji puolė kraustyti jo kišenes. Žmona įkišo rankas į kišenes, jis tada jai sugriebė už rankų, jie koridoriuje susistumdė ir žmona pargriuvo ant laiptų ant nugaros. Jis žmonos nemušė. Kai žmona rankas kišo jam į kišenes, jis paėmė jai už riešų ir sukosi, tuo metu žmona apvirto ant laiptų ant nugaros. Jis jos nestūmė ir nemušė (99, 100 b. l.)

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. A. papildomai paaiškino, kad jis smurto prieš žmoną nevartojo, jai nespyrė, į galvą nesudavė, nago nepaplėšė. Kai jis įėjo į namą, ji puolė traukti raktelius iš kišenės, perplėšė kelnes. Jis paėmė žmonai už riešų ir jie susistumdė prie laiptų į antrą aukštą. Jai kraujosruvos galėjo atsirasti, kai jie stumdėsi koridoriuje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors R. A. kaltu neprisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau tai, kad jis betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vienas iš pagrindinių motyvų priimti išteisinamąjį nuosprendį buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino nukentėjusiosios V. A. parodymus laikydamas juos nenuosekliais, bei konstatuodamas, kad jos parodymų nepatvirtina kiti teisme ištirti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-01-25, apie 18.30 val., konflikto metu sutuoktinis R. A., būdamas neblaivus, norėdamas paimti iš jos raktelius, suėmė jai už abiejų rankų dilbių, paplėšė kairės rankos piršto nagą, po to spyrė į sėdmenis, ir šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po spyrio ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, nugriuvo ant šono (33, 34 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. A. parodė, kad 2016-01-25 sutuoktinis namo grįžo neblaivus, todėl ji labai supyko ir norėjo iš jo atimti automobilio raktelius. Jie koridoriuje susistumdė, nes vyras neatidavė raktelių, suėmė jai už riešų, tuo metu ji juto skausmą. Taip besistumdant ji netyčia užkliuvo ir nuvirto ant laiptų ant šono, jos vyras tyčia nestūmė. Rankos nagą galimai ji paplėšė netyčia su raktu, kol stumdėsi dėl automobilio raktų. Sutuoktinis jai nespyrė ir nemušė. Kraujosruvos jai atsiranda labai lengvai, vos prisilietus prie kūno. Pareiškimą dėl jos atžvilgiu vartoto smurto parašė dėl to, kad buvo labai supykusi. Ikiteisminio tyrimo metu (100-102 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. A. parodė, kad konfliktas tarp jos ir vyro R. A. įvyko tuomet, kai girtas sutuoktinis grįžo namo. Jie susipyko dėl automobilio raktelių, nes R. A. norėjo išvažiuoti. Jie susistumdė koridoriuje, ji užkliuvo už laipto, gal tako, ir nugriuvo. Jai buvo sužalotas dilbis, kai sutuoktinis sugriebė už jo. Kai ji nugriuvo, užsigavo šoną ir galvą į laiptus. R. A. jai nespyrė. Nagą ji susižalojo su rakteliais, kai stumdėsi su R. A.. R. A. smurtavo, ji pati nago nenusilaužė. Ją pykino, svaigo galva. Ji pati nenugriuvo, nugriuvo stumdymosi metu, kai sukosi. Supykusi ji paskambino į policiją. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, ji tyrėjai paaiškino, kad rašydama pareiškimą policijai ji buvo įsiaudrinusi, todėl gal neteisingai parašė, tačiau tyrėja jai pasakė, kad ji parodymų pakeisti nebegali, jos parodymai turi būti tokie, kaip nurodyta pareiškime. Kai tyrėja surašė jos parodymus, ji pasirašė, kad jos parodymai teisingi. Patys pirmi parodymai gal buvo nevisai teisingi. Ekspertas rado devynis sužalojimus. Iki to įvykio sužalojimų, kraujosruvų nebuvo. Ją sužalojo sutuoktinis, pati nesusižalojo. Kai jis paėmė jai už dilbio, jai skaudėjo. Jai ant kelių kraujosruvos buvo, nes ji griuvo ant kelių. Sėdmenys, jos nuomone, jai sužaloti nuo laiptų. Visi sužalojimai buvo padaryti besitampant ir griūnant, specialiai sutuoktinis jos nemušė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šie nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, skiriasi ir nėra visiškai nuoseklūs, tačiau jais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis kaltinamojo kaltę patvirtinantis įrodymų šaltinis.

Pažymėtina, kad nors V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nėra iš esmės nuoseklūs, tačiau jie patvirtina, kad 2016-01-25, apie 18.30 val., tarp V. A. ir R. A. kilo konfliktas, kurio metu tarp jų buvo fizinis kontaktas. Fakto, kad įvykio dieną fizinis kontaktas su V. A. buvo iš dalies neneigia ir pats R. A. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme metu nurodydamas, kad įvykio dieną tarp jo ir V. A. įvyko konfliktas, kurio metu jie stumdėsi. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, pažymi, kad tai, jog nukentėjusiąją V. A. jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis sužalojo R. A. ir savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik objektyvi įvykių seka – nukentėjusioji iškart po konflikto kreipėsi į policiją, prašė įstatymo numatyta tvarka nubausti jos sutuoktinį R. A., kuris ją sumušė, atvykusiam KPS tyrėjui išdėstė kilusio konflikto tarp jos ir jos sutuoktinio R. A. esmę ir jos sužalojimo aplinkybes, tačiau ir specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir kiti byloje pateikti įrodymai.

Kaip jau minėta, nukentėjusiosios V. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas įvykio, kurio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, aplinkybes patvirtina tai, kad iš karto po konflikto nukentėjusioji V. A. kreipėsi į policiją – skambino į bendrąjį pagalbos telefoną. Policijos įvykių paieškos išraše nurodyta informacija, kad 2016-01-25 19.12 val., bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi moteris pranešė, jog vyras ją stumdo, griebė už rankos, grasina, triukšmauja namuose, stumdo 90 metų senolį, GMP nereikia, praneša žmona (22-26 b. 1.). Iš 2016-03-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus ir išklausius Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją, V. A. pranešimo apie patirtą smurtą Bendrajam pagalbos centrui įraše girdėti, kad moteris, 2016-01-25 19.09 val. skambinusi pagalbos telefonu ir prisistačiusi V. A., nurodė, jog jos sutuoktinis R. A. grįžo neblaivus, į klausimą, ar sutuoktinis jai grasino, trenkė, mušė, moteris atsakė „jo, jo“, pakartotinai paklausus, ar mušė, moteris atsakė „taip“, į klausimą, kur mušė, atsakė, kad „už rankos griebė, stumdo“ (8-11 b. 1.). Kaip matyti iš 2016-01-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nukentėjusioji V. A. prašė įstatymo numatyta tvarka nubausti R. A., kuris ją sumušė, ir nurodė, kad 2016-01-25, apie 18.30 val., grįžus jos sutuoktiniui R. A. namo, tarp jų kilo konfliktas ir R. A. prieškambaryje du kartus griebė už dešinės rankos, paplėšė kairės rankos piršto nagą, koja spyrė jai į sėdmenis, šiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (3-5 b. l.). Tame pačiame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole KPS tyrėjas D. D. nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint V. A. rankas, ant dešinės rankos matosi įbrėžimai (3-5 b. l.). 2016-01-25 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis D. K. nurodė, kad 2016-01-25, apie 19.12 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., iš Šiaulių apskrities VPK OVP budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą, jie nustatė, kad policiją kvietė V. A.. V. A. paaiškino, jog vyras R. A., būdamas neblaivus, ją stumdė, griebė už rankos, koja spyrė į užpakalį ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. R. A. neigė smurtavęs, kaltino smurtu sutuoktinę V. A.. Akivaizdžių sužalojimų nesimato (12-14 b. l.). Nukentėjusiosios sužalojimo faktą objektyviai patvirtina ir 2016-01-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. A. padaryta poodinės kraujosruvos kelių sąnariuose, kairiame žąste, dilbiuose, dešiniame sėdmenyje, kairės rankos 2 piršto nago dislokacija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai devynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 2-3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Vertinant sužalojimų visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (29 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis, kadangi tokios išvados padarytos teismo medicinos ekspertui gyvai apžiūrėjus nukentėjusiąją V. A.. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti specialisto surašyta išvada.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2016-01-25 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad akivaizdžių sužalojimų ant V. A. kūno nesimato, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. A. atžvilgiu nebuvo pavartotas fizinis smurtas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad V. A. nustatyti nežymūs sumušimai, kurie pagal savo pobūdį (poodinės kraujosruvos) išryškėja tik po tam tikro laiko, todėl logiškai paaiškinama, kodėl sumušimo pasekmių ant nukentėjusiosios V. A. kūno atvykę į įvykio vietą nepamatė ankščiau paminėti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VPS patrulių būrio vyriausieji patruliai D. K. ir M. K.. Kita vertus, atvykęs į įvykio vietą KPS tyrėjas D. D. nustatė, kad ant V. A. dešinės rankos matosi įbrėžimai (3-5 b. l.). Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. prieš konfliktą su R. A. sužalota nebuvo, akivaizdu, kad vėliau teismo medicinos eksperto užfiksuoti sužalojimai ant V. A. kūno buvo padaryti byloje nagrinėjamo įvykio metu. Įvertinus anksčiau paminėtus duomens, teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti tuo, kad specialisto išvadoje konstatuoti V. A. padaryti sužalojimai padaryti būtent byloje nagrinėjamo įvykio metu.

2016-01-25 (19.52 val.) asmens blaivumo testu R. A. nustatytas 0,83 promilių girtumas (35 b. l.).

Anksčiau minėti bylos duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią R. A. kaltę, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais tiek paties išteisintojo viso proceso metu, nukentėjusiosios V. A. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais parodymais, kad R. A. byloje nagrinėjamo įvykio metu V. A. atžvilgiu tyčia fizinio smurto nenaudojo, jie tik stumdėsi. Kadangi minėtų R. A. ir V. A. parodymų nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas, teisėjų kolegija šiuos R. A. ir V. A. parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant padėti R. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kartu pastebėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. A. nurodė, kad jos parodymai, jog sutuoktinis ją mušė, ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, ji tyrėjai paaiškino, kad rašydama pareiškimą policijai ji buvo įsiaudrinusi, todėl neteisingai parašė, bet tyrėja jai pasakė, kad ji parodymų pakeisti nebegali, liepė sakyti, kad sukeltas fizinis skausmas, nes tik už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiems nukentėjusiosios V. A. parodymams patikrinti, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta tyrėja J. V., kuri parodė, kad nukentėjusioji po byloje nagrinėjamo įvykio maždaug po mėnesio buvo apklausta. Apklausos metu V. A. nebuvo įsiaudrinusi. Apklausos protokolas surašytas iš nukentėjusios V. A. žodžių, nukentėjusioji jį perskaitė ir pasirašė. Nukentėjusios parodymai duoti laisva valia ir nukentėjusios sutikimu. Netiesa, kad ji sakė, jog nukentėjusioji negali pakeisti savo parodymų. Jei V. A. apklausos metu būtų sakiusi, kad buvo susijaudinusi, ne taip suprato, tai tyrėja taip būtų ir užrašiusi. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti minėtos liudytojos nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja būtų nusiteikusi priešiškai ar turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

Taigi, nors R. A. savo kaltę dėl nežymaus V. A. sveikatos sutrikdymo neigia, tačiau byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. A. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

R. A. 2016-01-25, apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,83 promilės), konflikto metu, suėmė sutuoktinei V. A. už ranku dilbių, paplėšė kairės rankos piršto nagą, koja spyrė jai į sėdmenis, dėl ko V. A. nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, taip ne mažiau kaip 9 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dilbiuose, kairiame žąste, kairės rankos piršto nago dislokaciją, poodines kraujosruvas dešiniame sėdmenyje bei kelių sąnariuose, tai yra, šeimos nariui – V. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant R. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1, 2 d.). Už Lietuvos Respublikoa BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,83 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso metu, nesigailėjo ir savo veiksmų nevertino kritiškai. R. A. padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis fizinį smurtą panaudojo artimoje aplinkoje savo sutuoktinės atžvilgiu. R. A. charakterizuojamas gerai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, yra VRM pensininkas, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra registruotas, nebaustas administracine tvarka, teistas už analogiškų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą, t. y. už tai, kad naudoja fizinį smurtą savo žmonos V. A. atžvilgiu. Tai neigiamai charakterizuoja R. A. ir rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, R. A. vėl padarė smurtinį nusikaltimą savo žmonos atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų dėl bausmės skyrimo, R. A. už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bausmė, mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas ir anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su R. A. padarytu nusikaltimu, jo asmenį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant R. A. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.

Šiame kontekste pažymima tai, kad bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika.

Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir nustatant pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant R. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti.