- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-101-958/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjos advokatės J. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. G. skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis skirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2023 m. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo pakeista į areštą 15 parų ir S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų.
UAB „mogo LT“ ir Ž. R. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš S. G. UAB „mogo LT“ 3581, 25 Eur turtinės žalos atlyginimo bei Ž. R. 2646, 32 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. G. 2019 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), UAB „mogo LT“ Kauno klientų aptarnavimo skyriuje, turėdamas sutuoktinės D. G. pasitikėjimą, įkalbėjo sutuoktinę D. G. savo vardu jo naudai sudaryti su UAB „mogo LT“ Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT23022019/0021, kurios pagrindu UAB „mogo LT“ D. G. suteikė teisę valdyti ir naudotis automobiliu „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2008, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ji priėmė minėtą automobilį ir už jį įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2026 m. vasario 23 d., kas mėnesį įmokant po 259,35 eurus, po ko jis 2019 m. liepos 30 d. apie 15.12 val. Danijos laiku ( 16.12 val. Lietuvos laiku ) būdamas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į firmą Cargroups/APS, kur automobiliui „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išmontavo globalią padėties nustatymo sistemą GPS, leidžiančią nustatyti transporto priemonės koordinates, judėjimo trajektoriją ir laiką, o UAB „mogo LT“ 2019 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukus minėtą išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, jis automobilio negrąžino, su UAB „mogo LT“ neatsiskaitė, taip tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – automobilį „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 7265,40 eurai, tokiu būdu UAB „mogo LT“ padarė turtinės žalos.
2. Po to, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „mogo LT“, 2020 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), „Eso“ degalinėje, sąmoningai šios aplinkybės nepranešė automobilio pirkėjui Ž. R., meluodamas jam, kad parduodama transporto priemonė priklauso jam (S. G.), pardavė Ž. R. už 60 000 Norvegijos kronų (5292, 64 eurų) UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ž. R. sumokėjus 22 000 Norvegijos kronų (1940,63 eurų), po savaitės (duomenys neskelbtini) mieste, Ž. R. sumokėjus dar 8000 Norvegijos kronų (705, 69 eurų), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Ž. R. sužinojo, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei ir yra paieškomas, taip apgaule įgijo turto už 30 000 Norvegijos kronų (2646, 32 eurų) ir pasikėsino įgyti turto už 30 000 Norvegijos kronų (2646, 32 eurų).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė J. Č. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl neteisingos bausmės paskyrimo.
4. Apelianto gynėja nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis dalyvavo padarant dvi nusikalstamas veikas. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagal nurodytus baudžiamojo kodekso straipsnius (jų dalis) neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išvados yra grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais. Vadovavosi nepatikimais apelianto buvusios žmonos D. G. ir jos dukros I. N. parodymais, nes jos yra suinteresuotos, todėl jį nepagrįstai apkalba, jos nepagrįstai nurodo, kad jis negrąžino automobilio D. G..
5. Pažymi, kad teismas negalėjo vertinti ir įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus, pripažinti tyrėjos V. B. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Tyrėja, rašydama tarnybinį pranešimą, galėjo būti nesąžininga ir galėjo siekti padėti išvengti atsakomybės automobilio valdytojai D. G., be to, tyrėja, kaip ji pati nurodė teismui, telefoniniu skambučiu S. G. susirado ir jį klausinėjo tik dėl to, kad nusistatytų jo kontaktus ir jo buvimo vietą, o ne dėl to, kad išaiškinusi jo procesines teises (kaip įtariamojo ar specialaus liudytojo), ar procesines pareigas (kaip liudytojo), siektų atlikti jo apklausą. Todėl prašo tyrėjos surašyto tarnybinio pranešimo ir jame nurodytų aplinkybių nelaikyti įrodymu šioje byloje.
6. Nurodo, kad esminės aplinkybės apie galimą automobilio “Audi Allroad” palikimo vietą bei asmenį (ar tai D. G., ar S. G.), kuris šį automobilį iš ūkio išvežė (išvažiavo automobiliu), liko nenustatytos, nes nebuvo apklaustas Danijos ūkininkas, pas kurį nuteistasis dirbo.
7. Nurodo, kad teismo apklaustų nukentėjusiojo Ž. R., liudytojų E. P., E. B., R. K. nepažįsta, su jais jokiomis aplinkybėmis nei Danijoje nei Norvegijoje nebuvo susitikęs, jokių paslaugų atlikti neprašė, automobilio “Audi Allroad” panaudodamas apgaulę parduoti nukentėjusiajam Ž. R. nebandė. Teismas nepagrįstai jų parodymus įvertino kaip patikimus ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. R. nurodė, kad buvo nuteistojo pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pinigų už perkamą automobilį skolos raštelis, tačiau tokių dokumentų byloje nėra.
8. Apeliaciniu skundu prašo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi mano, kad nuteistajam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Nuteistasis, gyvendamas Norvegijoje pakeitė gyvenimo būdą, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, nebevartoja alkoholio, dirba vairuotoju, bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nevengė elektroninėmis priemonėmis kontaktuoti su Lietuvos pareigūnais, teismu ir kitomis įstaigomis, teismui nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ir darbdavį, dalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, todėl jo pareigingas elgesys pastaruoju metu rodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Norvegijoje nuteistasis gyvena vienas be šeimos, dirba įmonėje vilkiko vairuotoju, yra gerai charakterizuojamas darbdavio, nuomoja gyvenamąjį namą, moka kredito įmokas už įsigytą automobilį, rūpinasi augintiniu, padeda kaimynui prižiūrėti neįgalų vaiką.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes vertino neteisingai, nes rėmėsi suinteresuotais liudytojų parodymais, o teismo išvados grindžiamos prielaidomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Skunde taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas - sušvelninti jam paskirtą bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
12. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad S. G. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusįjį Ž. R., nuteistąjį S. G., liudytojus Ž. R., I. V., A. R., E. P., D. G., I. N., E. B., R. K., V. B., ištyrė asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, pateiktus duomenis iš Danijos Karalystės apie atliktus veiksmus ieškant UAB „ Mogo LT“ priklausančio automobilio „Audi Allroad“, pateiktus duomenis iš Norvegijos Karalystės apie automobilio UAB „ mogo LT“ priklausančio automobilio „Audi Allroad“ sulaikymą Norvegijos Karalystėje bei ištyrė kitus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o sprendimą pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.
13. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-495/2024). Pagal 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. 2019 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), UAB „mogo LT“ Kauno klientų aptarnavimo skyriuje, įkalbėjęs sutuoktinę D. G. savo vardu jo naudai sudaryti su UAB „mogo LT“ Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ D. G. suteikė teisę valdyti ir naudotis automobiliu „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2008, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ji priėmė minėtą automobilį ir už jį įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2026 m. vasario 23 d., kas mėnesį įmokant po 259,35 eurus, po ko jis 2019 m. liepos 30 d. apie 15.12 val. Danijos laiku ( 16.12 val. Lietuvos laiku ) būdamas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į firmą Cargroups/APS, kur automobiliui „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išmontavo globalią padėties nustatymo sistemą GPS, leidžiančią nustatyti transporto priemonės koordinates, judėjimo trajektoriją ir laiką, o UAB „mogo LT“ 2019 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukus minėtą išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, jis automobilio negrąžino, su UAB „mogo LT“ neatsiskaitė.
15. Po to, S. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „mogo LT“, 2020 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), „Eso“ degalinėje, sąmoningai šios aplinkybės nepranešė automobilio pirkėjui Ž. R., meluodamas jam, kad parduodama transporto priemonė priklauso jam (S. G.), pardavė Ž. R. už 60 000 Norvegijos kronų (5292, 64 eurų) UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ž. R. sumokėjus 22 000 Norvegijos kronų (1940,63 eurų), po savaitės (duomenys neskelbtini) mieste, Ž. R. sumokėjus dar 8000 Norvegijos kronų (705, 69 eurų).
16. Apelianto gynėja nurodo, kad teismo išvados dėl nuteistojo kaltės yra grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais. Vadovavosi nepatikimais apelianto buvusios žmonos D. G. ir jos dukros I. N. parodymais, nes jos yra suinteresuotos, todėl jį nepagrįstai apkalba, jos nepagrįstai nurodo, kad jis negrąžino automobilio D. G..
17. Liudytoja D. G. parodė, kad S. G. ją privertė paimti automobilį lizingu, nes jis turėjo skolų, negalėjo Lietuvoje atidaryti sąskaitos. S. G. pats išsirinko automobilį Kaune iš UAB „mogo LT“. Automobilio pirkti vyko ji, dukra Indrė ir S. G.. Dvi pirmąsias įmokas už automobilį sumokėjusi ji iš savo banko sąskaitos. Nuteistasis S. G. nurodė, kad jis sumokėjo įmokas už automobilį, tačiau iš byloje esančių banko dokumentų matyti, kad įmokas už automobilį iš savo banko sąskaitos sumokėjusi yra būtent D. G. (1 t. b. l. 162). Tai patvirtino ir liudytojas A. R.. Liudytoja D. G. nurodė, kad kai išvyko į Daniją, S. G. pasiėmė automobilio raktelius ir ji negalėjo išvykti iš Danijos automobiliu. Grįžusi į Lietuvą, bendradarbiavo su UAB „mogo Lt“ atstovais. Tai patvirtina liudytojo A. R. parodymai, kuris nurodė, jog automobilio dingimo aplinkybes sužinojo, kai D. G. nemokėjo įmokų bei nurodė, jog sutuoktinis, be jų sutikimo, pasisavino automobilį. D. G. pati pateikė informaciją apie galimą S. G. buvimo vietą, jo veiksmus, jo telefono numerį. D. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir jos dukra I. N., taip pat ir liudytoja V. B., kuri nurodė, kad jai paskambinęs S. G. nurodė, kad su D. G. būnant Danijoje susipyko ir ji pirma išvyko iš ūkio į Lietuvą, palikdama automobilį, o kadangi ūkininkas nemokėjo jam atlyginimo, po to ir jis išvyko iš ūkio, nieko nežino apie automobilį (4 t., b. l. 73). Taigi, kaip matyti, pats S. G. savo pirminiuose pasisakymuose nurodė, kad D. G. išvyko iš Danijos be automobilio. Nors apeliantas ir nurodo, jog V. B. parodymai gali būti nesąžiningi ir nereikėtų jais vadovautis, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog tyrėja gali būti suinteresuota byla. Ta aplinkybė, jog V. B. tarnybiniame pranešime surašė pokalbio detales išsakytas S. G., nesudaro pagrindo jo parodymus laikyti nepatikimais ar nesivadovauti jos surašytu tarnybiniu pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, jog S. G. sužinojęs per savo gynėją, jog jo ieško tyrėja, pats su ja susisiekė. Kaip matyti iš V. B. apklausos, jos tikslas buvo išsiaiškinti S. G. grįžimo į Lietuvą aplinkybes. Tai, kad pokalbio metu S. G. išsakė savo poziciją dėl palikto automobilio, negali būti traktuojama, jog tyrėja atliko apklausą, neišaiškinusi procesinių teisių.
18. Apelianto gynėja nurodo, kad esminės aplinkybės apie galimą automobilio “Audi Allroad” palikimo vietą bei asmenį (ar tai D. G., ar S. G.), kuris šį automobilį iš ūkio išvežė (išvažiavo automobiliu), liko nenustatytos, nes nebuvo apklaustas Danijos ūkininkas, pas kurį nuteistasis dirbo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Priešingai nei teigia apelianto gynėja, byloje esantys įrodymai (liudytojų D. G., I. N., E. B., A. R. parodymai, pateikti duomenys iš Danijos Karalystės apie atliktus veiksmus ieškant UAB „ Mogo LT“ priklausančio automobilio „Audi Allroad“) patvirtina, jog būtent S. G. būdamas Danijoje pasisavino automobilį.
19. Liudytojas A. R. paaiškino, kad pagal likusį išsaugotą automobilio GPS signalą matyti, jog jis buvo 2019 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini). Pagal GPS signalų koordinates buvo surasti serviso, esančio Danijos karalystėje, kontaktai ir buvo sužinota, kad iš automobilio Audi, kliento prašymu, buvo išimta GPS įranga. Iš byloje esančių Danijos karalystės pietryčių Jutlandijos policijos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo dokumentų matyti, kad policijos pareigūnams E. B. nurodė, kad S. G. jam parašė naudodamasis „Messenger“ programėle, ir, jo prašymu, atjungė signalizaciją automobilyje, po ko automobilis jau galėjo užsivesti. Nurodė, kad S. G. buvo sunkvežimio vairuotojas ir dirbo vienoje įmonėje, (duomenys neskelbtini) mieste (tai patvirtina 2021-07-19 pažyma). Be to, byloje esančios pateiktos fotonuotraukos patvirtina E. B. parodymus apie automobilio apsaugos sistemos išmontavimą, signalizacijos atjungimą (t. 3, b. l. 179-181). Liudytojas O. M. taip pat patvirtino, jog matė kaip 4 – 6 vyrai, galimai lietuviai, atstūmė automobilį Audi, jis jo nenorėjo remontuoti, nes vyrai kalbėjo apie susekimo sistemos išmontavimą (t. 3, b. l. 164-182; 187-202). Liudytojas E. B. savo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje bei nurodė, kad kaltinamasis jam yra matytas. Iš byloje esančios Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. spalio 21 d. laikotarpiu, yra užfiksuotas automobilio Audi Allroad (duomenys neskelbtini) judėjimas skirtingomis kryptimis pietų Jutlandijos regione. Kas taip pat įrodo, kad tuo metu Koldingo mieste gyveno S. G., kur buvo užfiksuotas automobilio judėjimas. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent nuteistasis po D. G. išvykimo iš Danijos, gyveno Danijoje ir disponavo automobilį “Audi Allroad”, o automobilio savininkui UAB „mogo LT“ pareikalavus grąžinti automobilį jo negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.
20. Tai, kad byloje nebuvo apklaustas Danijos ūkininkas, pas kurį nuteistasis dirbo, nepaneigia aplinkybės, jog S. G. disponavo automobilį “Audi Allroad”.
21. Byloje surinktų įrodymų visetas taip pat pagrindžia aplinkybes, jog kaltinamasis S. G. pasisavinęs UAB „mogo LT“ priklausantį turtą, sąmoningai nuslėpdamas nuo automobilio pirkėjo Ž. R. informaciją apie tai, kad automobilis priklauso UAB „mogo LT“ bei melagingai nurodydamas, kad parduodamas automobilis priklauso jam įgijo svetimą Ž. R. priklausantį turtą, už automobilį sumokėtus 30 000 Norvegijos kronų. Nors apelianto gynėja ir neigia šias aplinkybes, tačiau tai patvirtina byloje nukentėjusiojo Ž. R., liudytojo R. K. parodymai, kurių parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, logiški, visiškai sutampantys tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais. Nuteistasis S. G. nenurodė jokio motyvo, kodėl nukentėjusysis ar liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį, apkaltinti jį nebūtais dalykais. Tokių duomenų nėra pateikta baudžiamojoje byloje.
22. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusio Ž. R. nepažįsta, nėra jo matęs bei nebandė jam parduoti automobilio, tačiau iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis Ž. R. atpažino vyrą nuotraukoje numeris 4, tai yra S. G., kuris jį apgavo parduodamas automobilį Audi Allroad. Nukentėjusiojo Ž. R. parodymus patvirtino liudytojas E. P., kuris parodė, kad Ž. R. jam buvo paskolinęs automobilį ir kad 2021 m. spalio 2 d. Oslo mieste Norvegijoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir paėmė automobilį. Tuomet iš Ž. R. sužinojo, kad jis prieš metus laiko šį automobilį nusipirko iš S. G. 2020 m. Norvegijoje, Oslo mieste, degalinėje ir kad sumokėjo 30000 Norvegijos kronų. Liudytojas R. K. paliudijo, kad vežė pirkti automobilio Ž. R., nuvežė pas automobilio pardavėją, žinojo, kad tą dieną Ž. R. su savimi turėjo pasiėmęs 60000 Norvegijos kronų automobilio pirkimui ir kad automobilį nusipirko, kadangi Ž. R. grįžo su nusipirktu automobiliu, o jis su automobiliu, kuriuo atvežė Ž. R. į automobilio pirkimo vietą. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgusi į bylos visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis S. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar švelnesnės bausmės skyrimo
23. Apeliaciniu skundu prašo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi mano, kad nuteistajam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
24. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K- 477- 746/2015 ir kt.).
25. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas, tai kai taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais ir sprendžia, kad nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežtos.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikaltimo veikas nuteistajam S. G. paskyrė griežčiausios rūšies bausmes, numatytas įstatymo sankcijoje, tačiau jų terminus nustatė artimus vidurkiui, t. y. teismas nuteistajam paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 3 mėnesiams, kurią BK 64 straipsnio pagrindu subendrino su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2023 m. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo pakeista į areštą 15 parų ir S. G. skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų. Teisėjų kolegija su tokia skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, lengvinančių aplinkybių nenustatė, nuteistasis kaltės neprisipažino, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės, t. y. nevykdė jam skirtų baudos, laisvės apribojimo bausmių, vengia atlikti jam skirtą arešto bausmę, taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
28. Pažymėtina, kad S. G. anksčiau teistas net 3 kartus, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus turtinėms teisėms ir interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis), teistumui neišnykus bei neatlikus ankstesnių bausmių vėl padarė dvi nusikalstamas veikas, taip pat baustas administracine tvarka. Ir tai parodo, kad nuteistojo S. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, jis nėra asmuo, kritiškai vertinantis savo elgesio pasekmes, yra linkęs nusikalsti, nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino net iš dalies, vengia atlikti paskirtas bausmes.
29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti S. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, teisingai ir pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmes.
30. Apelianto gynėja prašo bausmės vykdymą atidėti, nes Norvegijoje nuteistasis gyvena vienas be šeimos, dirba įmonėje vilkiko vairuotoju, yra gerai charakterizuojamas darbdavio, nuomoja gyvenamąjį namą, moka kredito įmokas už įsigytą automobilį, rūpinasi augintiniu, padeda kaimynui prižiūrėti neįgalų vaiką.
31. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus, kuriais sprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatų S. G. atžvilgiu taikyti nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais iš esmės sutinka. Nuteistasis nevykdė paskirtos laisvės apribojimo bausmės, Probacijos tarnybos specialistams nurodė, kad į Lietuvą grįžti neplanuoja. Nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad jis nevengs atlikti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau taip pat nurodo, jog ankstesnės paskirtos bausmės - arešto vykdymas yra apsunkintas dėl S. G. gyvenimo Norvegijoje aplinkybių, nes Norvegijoje jis gyvena, turi kreditų, nuomojasi namą. Taigi, kaip matyti nuteistasis vengia atlikti ankstesnę bausmę, yra paskelbta jo paieška, todėl atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad atidedant paskirtos bausmės vykdymą galėtų būti pasiekti bausmei keliami tikslai. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
32. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis gyvendamas Norvegijoje pakeitė gyvenimo būdą, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, nebevartoja alkoholio, dirba vairuotoju, bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nevengė elektroninėmis priemonėmis kontaktuoti su Lietuvos pareigūnais, teismu ir kitomis įstaigomis, teismui nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ir darbdavį, dalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, nesudaro pagrindo bausmės vykdymą atidėti.
33. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. G. gynėjos advokatės J. Č. apeliacinį skundą atmesti.