Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovės) I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo D. G., institucija teikianti išvadą: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas atskiruoju skundu skundžia 2012 04 16 nutartį, kuria nustatytas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti – t.y. sukonkretinti reikalavimą, kadangi teismai nagrinėja bylas dėl tėvystės nuginčijimo, o ne dėl gimimo įrašo; ieškinyje nurodyti kada ieškovė sužinojo, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas, pasisakyti ir pridėti įrodymus apie LR CK 3.152 str. numatyto senaties termino praleidimą ir priežastis; pateikti santuokos nutraukimą bendru sutikimu, patvirtinančius įrodymus.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą reikalavimą (dalyką), sprendžia, kad ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. LR CK 3.149 str. numato, kad nuginčijant tėvystę yra ginčijami duomenys gimimo įraše. Tokiu atveju galimai patenkinus ieškovės reikalavimą būtų pagrindas naikinti gimimo įraše esančius duomenis apie vaiko tėvą. Todėl iš esmės ieškovės reikalavimas yra aiškus, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.

Pirmosios instancijos teismas 2012 04 16 ginčijama nutartimi įpareigojo ieškovę nurodyti kada ši sužinojo, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas, pasisakyti ir pridėti įrodymus apie LR CK 3.152 str. numatyto senaties termino praleidimą ir priežastis. LR CPK 396 str. numato, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, jog ieškovė, apie tai, jog atsakovas nėra ieškovės dukters tėvas žinojo jau nuo jos gimimo. LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog pagal LR CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Be to LR CPK 135 str., 396 straipsniai nenumato ieškinio turiniui keliamų minėtų reikalavimų. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas (CPK 183, 185, 250 str.), ypač atsižvelgiant į tai, kai dar nėra žinoma atsakovo pozicija, pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.).

Byloje yra pateiktas ištuokos liudijimas, kuris įrodo santuokos nutraukimo faktą. Kita vertus ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Be to, teismas, vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.