Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-03 · Administracinė byla Nr. I1-7941-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
I1-7941-428/2022
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7941-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01522-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos įstaiga, atsakovės atstovas), 460 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde nurodė ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 24-25) pažymėjo, kad nuo 2021-08-13 iki 2022-05-30 mokėsi Alytaus profesinio rengimo centro (toliau – ir Alytaus PRC) Alytaus PN padalinyje suvirintojo profesijos. Pareiškėjas 2022-02-21 su prašymu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nėra mokamos išmokos už mokymąsi profesinėje mokykloje ir kaip stipendijos bus mokamos ateityje. Alytaus PN 2022-03-02 raštu informavo, jog stipendijas už profesinį mokslą skiria Alytaus PRC, Alytaus PN stipendijų besimokantiems neskiria, išaiškino, kad nuteistiesiems, kurie negauna stipendijų, bus mokamos piniginės išmokos, tačiau, anot pareiškėjo, jis piniginių išmokų taip pat negavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2022-05-13 raštu kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu, kuriame nurodė, kad nuo 2022-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2021-12-27 įsakymu patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas, kuriame numatyta, jog gerai besimokantiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį bus mokamos išmokos, kurių dydis nuo 1 iki 2 bazinių socialinių išmokų. Minėtame prašyme prašė išmokėti išmokas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki prašymo pateikimo dienos ir mokėti visą likusį mokymosi Alytaus PRC laikotarpį.

Alytaus PN 2022-05-19 raštu informavo pareiškėją, kad pagal teisinį reglamentavimą pataisos įstaigos vadovas gali Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšas naudoti profesinio mokymo įstaigose gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti mėnesinėmis piniginėmis išmokomis, konkretus išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus patvirtintus kriterijus. Taip pat nurodė, kad minėti kriterijai dar nėra nustatyti, Kalėjimų departamente rengiamas teisės akto projektas, kuriuo kriterijai bus patvirtinti. Dėl susidariusios situacijos išmokos gerai besimokantiems nuteistiesiems nėra mokamos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijai 2021-12-17 nustačius galimybę gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti skirti pinigines išmokas, turėjo būti nustatyti ir kriterijai, pagal kuriuos būtų tai daroma, kadangi to laiku padaryta nebuvo, pareiškėjui priklauso išmokos nuo 2022-01-01. Pažymėjo, kad Alytaus PRC mokėsi nepriekaištingai, todėl mano, kad jam turėtų būti skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad išmoka pareiškėjui nebuvo mokama 5 mėnesius, prašė priteisti 460 Eur turtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė, jog pareiškėjas bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2019-06-27 iki skundo padavimo teismui dienos. Alytaus PRC duomenimis, pareiškėjas 2021-2022 mokslo metais mokėsi Alytaus PRC ir įgijo suvirintojo specialybę.

Alytaus PN 2022-05-19 pareiškėjui buvo pateiktas pagrįstas atsakymas, kuriame nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymą ir jų naudojimo galimybes, paaiškinta, kad konkretus mėnesinis išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus, kad išmokos bus pradėtos mokėti, kai bus patvirtinti pirmiau minėti kriterijai, nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše numatyta tik galimybė nurodyto fondo lėšas naudoti gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti. Kriterijus, kuriais remiantis nustatomas mėnesinės piniginės išmokos dydis, tvirtina Kalėjimų departamentas. 2022-07-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-244 patvirtintas Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašas patvirtino tik išmokos dydžio nustatymo kriterijus, sprendimas dėl skatinimo priskirtinas direktoriaus diskrecijai.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Alytaus PN 2022-03-02 ir 2022-05-19 atsakymus į jo prašymus turėjo teisę apskųsti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 d. nustatyta tvarka, tačiau neskundė, o tai reiškia, kad atsakymai pareiškėją tenkino. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-05-30.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ketvirtasis skirsnis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021-12-27 įsakymu Nr. 1R-441 „Dėl Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 5.2 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius Fondo lėšas gali naudoti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti mėnesinėmis piniginėmis išmokomis, kurių dydis – nuo vienos iki dviejų bazinių socialinių išmokų. Aprašo 7 punktas nustato, kad konkretus Aprašo 5.2 papunktyje nurodytos mėnesinės piniginės išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus ir atsižvelgiant į praėjusio mokymosi laikotarpio (trimestro, semestro) nuteistojo pasiekimų vertinimo vidurkį.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-07-11 įsakymu Nr. V-244 „Dėl laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų tvarkos aprašas) buvo patvirtintas Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašas. Šio aprašo 3 punktas nustato, kad konkretų piniginės išmokos gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti dydį nustato laisvės atėmimo vietų vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į praėjusio mokymosi laikotarpio (trimestro, semestro) nuteistųjų pasiekimų vertinimo vidurkį ir į šiuos kriterijus: 1) ne mažiau kaip 70 procentų skiriamų piniginių išmokų dydis atitinka vieną bazinę socialinę išmoką; 2) ne daugiau kaip 5 procentų skiriamų piniginių išmokų dydis siekia dvi bazines socialines išmokas; 3) Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fonde sukauptą lėšų sumą; 4) nuteistojo praėjusio mokymosi laikotarpio (trimestro, semestro) pamokų (paskaitų, užsiėmimų) lankomumą; 5) nuteistojo daromą mokymosi pažangą ir mokymosi pasiekimus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 17) patvirtina, kad pareiškėjas 2021-2022 m. m. Alytaus PRC grupėje Nr. N35K mokėsi suvirintojo specialybės. Pareiškėjo mokymosi rezultatai įvertinti labai gerai.

Išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismas konstatuoja, kad nei Aprašas, nei Kriterijų tvarkos aprašas imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijai pareigos skirti pinigines išmokas nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose. Galimybė Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose gerai besimokančių nuteistųjų skatinimui mėnesinėmis piniginėmis išmokomis atsirado tik nuo 2022-01-01. Priimti sprendimą dėl bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigoje gerai besimokančio nuteistojo skatinimo mėnesinėmis piniginėmis išmokomis ir konkretaus jų dydžio nustatymo, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, yra laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į individualią situaciją, nuteistojo užsiėmimų lankomumą, pažangą ir kitus veiksnius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1136-525/2016).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo vertinti Alytaus PN veiksmus, neskiriant pareiškėjui kas mėnesį dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos už gerus mokymosi rezultatus, kaip neteisėtus, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvi pareiga visus gerai besimokančius nuteistuosius skatinti mėnesinėmis piniginėmis išmokomis. Pareiškėjo turtinės žalos paskaičiavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikomas tik prielaida, kad taip galėjo būti. Tačiau, teismas priimdamas sprendimą negali remtis prielaidomis. Kaip jau minėta aukščiau, teisė gauti piniginę išmoką nėra absoliuti ir priklauso nuo daugelių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT 2020-02-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2020; 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė