Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-323-212/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-16
Bylos Nr.: 2A-323-212/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: D. A.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-323-212/2011Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01607-2010-0Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. A. ir jo atstovui adv. Viktorui Zanevskiui,atsakovei D. A. ir jos atstovui adv. Vytautui Garlai,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ir atsakovės D. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. A. ieškinį atsakovei D. A., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini) ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, jam asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9 800 Lt vertės, ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 400 Lt vertės, ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 380 Lt vertės, ½ dalį individualios įmonės „R. A. įmonė“ pinigų - 6 570 Lt, drabužių spintą 500 Lt vertės; atsakovei priteisti keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr.(duomenys neskelbtini) 1 480 Lt vertės, ½ individualios „R. A. įmonės“ pinigų - 6 570 Lt bei 7 800 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, išmokant per 3 mėnesius nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui AB DnB Nord bankui įvykdys jis ir atsakovė solidariai; priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteisiamas, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę pagal jos pageidavimą. Nurodė, kad atsakovė vengė atlikti savo kaip sutuoktinės pareigas šeimoje, ko pasekoje kilo nesutarimai tarp jų. Atsakovė pradėjo ieškovą žeminti prieš vaikus, nuteikinėjo vaikus prieš jį, įžeidinėjo jų akivaizdoje, naudojo psichologinį smurtą. Prie šeimos išlaikymo iš savo gaunamų lėšų atsakovė beveik neprisidėjo. Atsakovas vienas finansiškai turėjo išlaikyti šeimą. Toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, santuoka faktiškai iširusi jau daugiau nei pusę metų, todėl ją būtina nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės.

Priešieškiniu atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir jai priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą; vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš ieškovo priteisti išlaikymą po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį ir po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą jai pačiai iki sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės; skolinius įsipareigojimus bankui priskirti ieškovui; jos nuosavybėn prašo priteisti: gyvenamąjį namą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 302 100 Lt vertės su kitais statiniais unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; kompiuterį 848,39 Lt vertės; biuro baldus 2 882,71 Lt vertės; fotoaparatą NICON D 40 786,98 Lt vertės; drabužių spintą 500 Lt vertės; dvigulę lovą 200 Lt vertės; sieninę miegamojo spintą 100 Lt vertės; skalbimo mašiną 300 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą 100 Lt vertės; minkštą kampą 50 Lt vertės; fotelį 10 Lt vertės; žurnalinį staliuką 20 Lt vertės; televizorių 50 Lt vertės; 5-ių dalių sekciją 100 Lt vertės. Prašė palikti nedalintus vaikų naudojimui skirtus baldus. Ieškovui priteisti: ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 9 800 Lt vidutinės rinkos vertės; ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 400 Lt vidutinės rinkos vertės; 1/5 žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 380 Lt vidutinės rinkos vertės; jo individualios įmonės turtą: automobilį Mitsubishi Lancer valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 18 080 Lt vertės, dujų įrangą 884,29 Lt vertės, krūmapjovę 596,43 Lt vertės; įmonės prekes skirtas perparduoti 50 128,50 Lt, pinigus kasoje 13 140,21 Lt bei nepaskirstytą pelną 191 714 Lt. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1994-09-17 Panevėžio miesto CMS, tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę „Abloževičienė”; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečių vaikų D. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2009-03-09 iki 2011-01-26 ir po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011-01-26 iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei. Pripažino santuokos metu įgytą turtą - gyvenamąjį namą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 302 100 Lt vertės su kitais statiniais unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, bendrąja jungtine nuosavybe; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 800 Lt vidutinės rinkos vertės; ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5 400 Lt vidutinės rinkos vertės; 1/5 žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 380 Lt vidutinės rinkos vertės; drabužių spintą 500 Lt vertės; 1/4 gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso 76 025 Lt vertės; atsakovei priteisė: kompiuterį 848,39 Lt vertės; biuro baldus 2 882,71 Lt vertės; fotoaparatą NICON D 40 786,98 Lt vertė; dvigulę lovą 200 Lt vertės; sieninę miegamąją spintą 100 Lt vertės; skalbimo mašiną 300 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą 100 Lt vertės; minkštą kampą 50 Lt vertės; fotelį 10 Lt vertės; žurnalinį staliuką 20 Lt vertės; televizorių 50 Lt vertės; 5-ių dalių sekciją 100 Lt vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; 3/4 gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso 228 075 Lt vertės. Skolinius įsipareigojimus AB DnB NORD bankas pagal 2006-07-14 Kreditavimo sutartį Nr.06/07/14-320sF paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui skirtus daiktus priskyrė atsakovei vaikų poreikiams tenkinti. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai: D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini). Remiantis rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis, liudytojų V. Z., S. Z., E. B.

A. paaiškinimais neginčijamai įrodyta, kad santuokos metu ieškovas artimai bendravo (ir bendrauja) su kita moterimi ir tai trunka jau eilę metų. Ieškovas yra neištikimas atsakovei ir to neneigia pats. Atsakovė pateikė pakankamai neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų, ieškovas santuokinės neištikimybės fakto prezumpcijos nenuginčijo, todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, - jo neištikimybės. Ieškovas jau kurį laiką bendravimui su kita moterimi skiria didesnį dėmesį nei sutuoktinei ir savo vaikams, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus. Ieškovo elgesį jam nuolatos bendraujant su kita moterimi, tai žinant atsakovei, atsakovės su trim mažamečiais vaikais palikimas faktiškai be lėšų minimaliam pragyvenimui, teismas vertino kaip nesuderinamą su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės - jos atsisakymo atlikti sutuoktinės pareigas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Santuokoje šalims yra gimę trys vaikai, o ieškovas pradėjęs bendrauti su kita moterimi, nuo atsakovės atitolo ir ėmė vengti artimo bendravimo. Nustatant atsakovei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo neištikimas gana ilgą laiką, to neslėpė nuo atsakovės, jo veiksmai atsakovei sukėlė didelius dvasinius pergyvenimus ir stresą. Ir nesant medicininių dokumentų, įvertinus ieškovo veiksmus, teismas laikė suprantamu dalyku, kad kiekviena sutuoktinė, sužinojusi apie vyro neištikimybės faktą, jaučiasi įskaudinta, įžeista ir pažeminta. Be to, aplinkybė, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei tuo metu, kai ji augino kelių mėnesių vaiką (kai yra ypatingas jautrumas ir pažeidžiamumas) jau rodė ypatingai žalingą ieškovo veiksmų poveikį ne tik atsakovei, bet ir visai šeimai. Ieškovui išėjus iš šeimos, nedirbanti, vaiko auginimo atostogose buvusi atsakovė, palikta su trim mažamečiais vaikais be lėšų pragyvenimui. Ilgą laiką gyvendama santuokoje su ieškovu, augindama vaikus, atsakovė ir vaikai materialiai buvo remiami iš ieškovo vykdomos darbinės veiklos. Jam nutraukus paramą šeimai ir faktiškai tik epizodiškai apsilankant šeimoje, atsakovė patyrė didžiulį stresą, nes jai teko staigiai imtis priemonių ieškoti pragyvenimo šaltinio, kad išlaikyti save ir savo vaikus. Teismas, įvertinęs ieškovo veiksmų pobūdį, jų labai ilgą trukmę ir dėl to ilgalaikį sukeliamą stresą atsakovei, jo veiksmų pasekmes bei šalių turtinę padėtį, atsakovės prašomą neturtinę žalą sumažino ir iš ieškovo priteisė atsakovei 5 000 Lt neturtinės žalos. Sprendė, kad tai yra protinga ir pagrįsta suma, nepažeidžianti nei atsakovės, nei ieškovo interesų ir atitinka jo turtinę padėtį. Nutraukus santuoką atsakovei paliko santuokinę pavardę – A.. Nustatė, kad R. A. įmonė buvo įregistruota 1994-05-03, o santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1994-09-17, todėl sprendė, kad pati individuali R. A. įmonė yra ieškovo asmeninis turtas ir yra nedalintina. Esminis ir pagrindinis R. A. individualios įmonės vertės padidėjimas yra sukoncentruotas į gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), 304 100 Lt bendros vertės, kuris buvo pastatytas iš individualios įmonės pelno ir įregistruotas kaip įmonės turtas. Šis turtas yra areštuotas, jo vertė per bylinėjimosi laikotarpį iš esmės nepakito, todėl jis gali būti realiai dalinamas tarp šalių. Įvertinęs, kad įmonė pastoviai vykdo savo veiklą, joje esančių prekių, pinigų bei esamo pelno apimtis ir mastas pastoviai keičiasi (prekės parduodamos, perkamos naujos, pelnas naudojamas įmonės reikmėms ir t.t.), nesant šiam turtui arešto, teismas laikė, kad nėra galimybės jį realiai dalinti, nes šiuo metu esančio turto mastas gali labai skirtis nuo nurodyto įmonės turto balanse. Kadangi individualiu verslu verčiasi ieškovas, įmonės funkcionavimui reikalingos tam tikros lėšos ir tam tikras turtas, įmonės pelno, prekių ir pinigų nedalino. Gyvenamąjį namą teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino tarp šalių, nes namas buvo įgytas ne įmonės veiklai vystyti, o kaip šeimos gyvenamasis būstas, kuriame gyveno šalys ir jų nepilnamečiai vaikai. Be to, ieškovas 2010-03-03 ieškinyje nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra bendroji jungtinė nuosavybė ir įtraukė šį turtą į dalintino turto balansą, t. y. ieškovas pats pripažino minėtą faktą. Tik vėliau, ieškovas pakeitė savo nuostatas ir gyvenamąjį namą su priklausiniais priskyrė įmonės turtui jo nedalindamas. Teismas konstatavo, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių buvo įgytas toks turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 302 100 Lt vertės su kitais statiniais 2 000 Lt vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės (registruotas atsakovės vardu); ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 9 800 Lt vidutinės rinkos vertės; ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 5 400 Lt vidutinės rinkos vertės; 1/5 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1 380 Lt vidutinės rinkos vertės; kompiuteris 848,39 Lt vertės; biuro baldai 2 882,71 Lt vertės; fotoaparatas NICON D 40 786,98 Lt vertė; drabužių spinta 500 Lt vertės; dvigulė lova 200 Lt vertės; sieninė miegamojo spinta 100 Lt vertės; skalbimo mašina 300 Lt vertės; virtuvės baldų komplektas 100 Lt vertės; minkštas kampas 50 Lt vertės; fotelis 10 Lt vertės; žurnalinis staliukas 20 Lt vertės; televizorius 50 Lt vertės; 5 dalių sekcija 100 Lt vertės. Viso įgyta turto – 326 828,08 Lt vertės. Nurodė, kad šalių įgytas turtas yra dalūs objektai, todėl dalino jį natūra. Atmetė atsakovės teiginį, kad namas negali būti dalinamas natūra, nes jis yra dalus dviejų aukštų objektas ir yra galimybė šalims pasiskirstyti patalpomis bei gyventi netrukdant viena kitai. Jei visas gyvenamasis namas būtų perduotas atsakovei, tai iš esmės pažeistų ieškovo teisėtus interesus, nes gyvenamasis namas yra vertingiausias šalių turtas, jis turi didelę komercinę ūkinę reikšmę. Iškiltų didelė disproporcija tarp ieškovui ir atsakovei priskirto turto vertės. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, teismas laikė, kad ji yra nepajėgi išmokėti kompensaciją už namą. Kitas dalintinas turtas yra žymiai mažesnės ūkinės ir piniginės vertės, todėl jį priskirti vienai iš šalių, o kitai tik gyvenamąjį namą būtų neteisinga ir nesąžininga. Santuokoje įgytus žemės sklypus padalino tarp šalių kaip atskirus objektus natūra, nes sklypai šalių įgyti kaip bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendrasavininkiais. Sprendė, kad dalinti žemės sklypų dalis dar kartą ir padidinti bendrasavininkų skaičių būtų neprotinga ir nepagrįsta. Teismas manė, kad dalinant šalių turtą, yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Kadangi atsakovė yra silpniau ekonomiškai apsaugota šalis, su ja lieka trys mažamečiai vaikai, jos perspektyvos gauti pajamas yra truputį problemiškos, todėl atsakovės ir vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimui, atsakovei priteisė didesnę dalį turto. Atsižvelgęs į santuokos iširimo priežastis, į kiekvieno šeimos nario teisę ir realią galimybę turėti būstą, ieškovui priteisė 1/4, o atsakovei 3/4 gyvenamojo namo, likusį turtą padalino pagal atsakovės pasiūlytą variantą, išskyrus drabužių spintą 500 Lt vertės ir žemės sklypus Panevėžio rajone, kuriuos paskyrė ieškovui. Ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteisė, nes turtas dalinamas nelygiomis dalimis. Teismas nedalino turto skirto vaikų poreikiams tenkinti. Skolinius įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal 2006-07-14 Kreditavimo sutartį paliko solidaria šalių prievole. Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vadovavosi išimtinai vaikų interesais, jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove visiškai atitinka vaikų interesus. Vaikai yra auklėjami ir prižiūrimi atsakovės, ieškovas mažiau laiko ir dėmesio skiria vaikams, nes yra dirbantis ir dalį savo laiko skiria kitai moteriai. Tarp atsakovės ir vaikų yra susiformavęs dvasinis ryšys, kurį nutraukti nėra pagrindo. Įvertinus santuokinio turto padalinimo būdą, atsakovė su vaikais po santuokos nutraukimo, gyvens name, kuriame gyveno iki šiol, vaikų įprastas gyvenimo būdas nesikeis, jie gyvens įprastoje aplinkoje su motina, kuri jiems yra artima. Teismas nenustatė ir to nenurodė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, kad atsakovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas ar blogai auklėja savo vaikus. Įvertinus atsakovės asmeninius bruožus, jos realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, vaikų prisirišimą, manė, kad ji yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaikus. Įvertinęs ieškovo gaunamas pajamas nustatė, kad jos susideda iš gaunamo darbo užmokesčio UAB „Midoma“ - 716 Lt per mėnesį ir iš individualios įmonės „R. A. įmonės“ išmokamų savininkui pinigų - 800 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovui po santuokos nutraukimo lieka veikianti ir pelninga individuali įmonė, teismas darė išvadą, kad ieškovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą nei jo nurodyta 250 Lt suma kiekvienam vaikui. Įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, išlaikymą privalančio teikti ieškovo galimybes bei tą aplinkybę, kad atsakovė taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 350 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2010-03-09 iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, kad 2010-06-15 nutartimi iš ieškovo vaikų išlaikymui buvo priteistas laikinas išlaikymas po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo 2010-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo, tai išlaikymą priteisė taip: nuo 2010-03-09 iki 2011-01-26 periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, o toliau - periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Nustatė, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka nemažos vertės turtas, ji asmeninės nuosavybės teise turi kito paveldėto nekilnojamojo turto, todėl jos turtinė padėtis nėra bloga ir tai nėra pagrindas jai priteisti išlaikymą iš sutuoktinio. Atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, teismas nenustatė, kad ji turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Ieškovas turi pareigą išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus, kas taip pat sumažina jo galimybes teikti išlaikymą atsakovei. Du šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus ir pastovios atsakovės priežiūros nėra reikalingi, jauniausiam sūnui Mindaugui, gim. 2008-07-26, šiais metais sukaks treji metai, todėl vaikas gali lankyti vaikų darželį, o atsakovė tuo metu galėtų įsidarbinti. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad šiuo metu yra vedamos derybos dėl jos įsidarbinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-26 sprendimą dalyje: dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kitų statinių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį išbraukti iš dalintino turto balanso; panaikinti sprendimą dalyse kuriose: ¼ gyvenamojo namo ir ¼ kitų statinių – šulinio pripažįstama asmenine jo nuosavybe; ¾ gyvenamojo namo ir ¾ kitų statinių pripažįstama asmenine atsakovės nuosavybe; kompiuteris 848,39 Lt vertės, biuro baldai 2 882,71 Lt vertės ir fotoaparatas NICON D40 786,98 Lt vertės pripažįstama asmenine atsakovės nuosavybe ir šį turtą išbraukti iš dalintino turto balanso; iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 100 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010-03-09 iki 2011-01-26; pakeisti sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pakeisti sprendimą dalyje kuria nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso normas dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nurodo, kad esant įstatyme numatytiems pagrindams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas tik kito sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas. Gyvenamasis namas su kiemo šuliniu yra pastatytas už individualios R. A. įmonės apyvartines lėšas ta suma mažinant įmonės apmokestinamas pajamas ir registruotas juridinio asmens vardu, o ne vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Gyvenamasis namas su kitais statiniais buvo pastatytas santuokos metu ir jo statybai nebuvo naudojamos nei sutuoktinių bendros lėšos nei atsakovės asmeninės lėšos ar darbas. Individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo jos savininko turto, nes juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Todėl gyvenamasis namas su kitais statiniais jam nuosavybės teise niekada nepriklausė. Teismo motyvas, kad gyvenamasis namas yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, kuriame gyvena šalys ir jų nepilnamečiai vaikai ir kad pradiniame ieškinyje 2010-03-03 pripažino, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais yra bendroji jungtinė nuosavybė nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti šį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šeimos gyvenamasis būstas gali būti ir bet kuriame kitame juridiniam ar fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame turte. Ši aplinkybė sukuria panaudos arba nuomos teisinius santykius, tačiau nesukuria ir negali sukurti nuosavybės teisinių santykių, o šalies pripažinimas fakto, negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą yra įrodinėjama rašytiniais įrodymais. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažindamas įmonės ilgalaikį turtą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė CK 3.88 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kadangi tiek įmonės pajamos, tiek ir įmonės vertės padidėjimas buhalterinėje apskaitoje yra išreiškiami ir apskaitomi pinigais, o ne daiktais. Teismo sprendimo motyvuojančiosios dalies išvados prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai. Sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas konstatavo, kad įmonės funkcionalumui reikalingos tam tikros lėšos ir tam tikras turtas, įmonės pelnas, prekės ir pinigai yra nedalintini, tačiau atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteisė įmonės veikloje naudojamą turtą: kompiuterį 848,39 Lt vertės; biuro baldus 2 882,71 Lt vertės ir fotoaparatą NICON D40 786,98 Lt vertės. Į bylą pateiktos šio turto ilgalaikio naudojimo įmonės veikloje kortelės, todėl teismas priteisdamas minėtą turtą atsakovės nuosavybėn netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 str. 1 d. 4 p. nuostatas.

Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių medicininių dokumentų, patvirtinančių teismo motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apie tai, kad apeliantas bendrauja su kita moterimi atsakovei buvo žinoma, nes jis jai dėl šio fakto nemelavo. Atsakovei taip pat puikiai buvo žinoma ir tai kokios priežastys nulėmė, kad jis buvo priverstas ieškoti nesantuokinių ryšių. Teismas neaptarė ir nevertino tos aplinkybės, kad šalys, paaiškėjus jo nesantuokiniams ryšiams kartu kreipėsi į psichologą G. N., siekiant išspręsti kilusias santuokos problemas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad atsakovė patyrė didelius dvasinius pergyvenimus ir stresą, nes prie tokios situacijos atsiradimo prisidėjo ir pati atsakovė, atsisakydama vykdyti savo kaip sutuoktinės pareigas. Be to, atsakovė prieš kelerius metus jam nežinant savo noru nutraukė nėštumą, kas jam sukėlė žymiai didesnę neturtinę žalą. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1 000 Lt. Nesutinka su teismo sprendimu dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteistos sumos. Teismas nurodė, kad nustatydamas išlaikymo dydį atsižvelgia ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir jam priklausančios individualios įmonės gaunamas pajamas bei turtą. Tačiau įmonės gaunamos pajamos yra įmonės, o ne jo nuosavybė, nes įmonės (juridinio asmens) turtas yra atskirtas nuo jos savininko turto. Įmonės pajamos yra jos apyvartinės lėšos, naudojamos veiklai užtikrinti ir negali būti panaudotos kitiems tikslams. Išmokos savininkui atliekamos iš įmonės grynojo pelno, tačiau jos 2010 m. I ketv. sudarė tik 4 158 Lt, nuo kurių išmokant savininkui lėšas reikia dar sumokėti gyventojų pajamų, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo mokesčius. Jo individualios įmonės ilgalaikį turtą teismas savo sprendimu išėmė iš įmonės balanso (panaikino įmonės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą) ir priteisė jį šalių asmeninėn nuosavybėn, taip pat transporto priemones 6 274 Lt vertės ir biuro baldus bei kitą įrangą 5 115 Lt vertės. Tokiu būdu išėmus iš įmonės balanso gyvenamąjį namą nebelieka kito bent kiek reikšmingesnio turto iš kurio būtų galima teikti išlaikymą. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams 1 050 Lt sumoje netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 str., todėl sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra keistinas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 str. priteisdamas išlaikymą nuo 2010-03-09 t. y. nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi teismo 2010-06-15 nutartyje dėl laikino išlaikymo konstatavo, kad jis išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė tik nuo 2010-06-01. Iki to laiko išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas. Todėl išlaikymo skirtumas galėjo būti priteistas tik nuo 2010-06-01. Padalinęs ir pripažinęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe R. A. individualios įmonės ilgalaikį turtą, neįtraukiant dalyvauti byloje R. A. individualios įmonės, pažeidė įmonės teises ir teisėtus interesus. Įmonė savo turtu garantuoja prievolių vykdymą, todėl be pagrindo panaikinus įmonės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su kitais statiniais būtų pažeisti ir įmonės kreditorių interesai. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikintinas.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos priešieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nuo įmonės įregistravimo iki santuokos sudarymo dienos įmonės veikla nebuvo vykdoma, todėl visos apyvartinės lėšos yra uždirbtos santuokos metu, ir turi būti pripažinta bendra jungtine nuosavybe. Ji kartu su ieškovu puoselėjo verslą, todėl visas individualios įmonės turtas turi būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas. Turi būti padalijamos atsargos sandėlyje, nepaskirstytas pelnas, paskirstytas pelnas, įmonės vertės padidėjimas, įmonės veiklos gautos pajamos, ilgalaikis turtas, pinigai kasoje. Nesutinka su teismo sprendimu, jog įmonės turtas nedalintinas, kadangi įmonės pajamos sukūrė įmonės turtą ir atitinkamai įmonės vertės padidėjimą, jis yra dalintinas. Ji sutiko palikti ieškovui 4 sklypus su sąlyga, kad nebūtų dalijamas namas. Pats ieškovas patvirtino, jog namo negalima pritaikyti dviem šeimom, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Gyvenamasis namas yra nedalus, ji name gyvena su nepilnamečiais vaikais. Nori gyventi be streso, ramiai, todėl namo dalinimas natūra nepriimtinas. Be to, ieškovas name gyvena tik 3-4 dienas per savaitę, o likusias dienas būna su drauge. Tėčio išdavystę skaudžiai išgyvena vaikai, jie girdi kaip jis kalbasi su savo drauge ir tai juos skaudina. Palikus dalį namo ieškovui, jis toliau skaudintų atsakovę ir vaikus, jie neturėtų ramybės. Ieškovas yra finansiškai stiprus, dviejų įmonių pajamos sudarys jam sąlygas pasistatyti kitą namą. Prašo jai priteisti kompiuterį, biuro baldus ir fotoaparatą, kuris buvo pirktas sūnaus gimimo proga, naujagimiui fotografuoti. Nesutinka, kad miegamojo spinta atitektų ieškovui, nes ten laikomi ir sūnaus rūbai. Nesutinka su teismo motyvu, jog ji turi daug vertingo turto ir įsidarbinusi gali save išlaikyti, todėl nėra reikalingas iš ieškovo jai išlaikymas. Ji paveldėjo dalį žemės sklypo iš tėvų, dirbti su trimis vaikais negali, nes jie nuolat serga, daug laiko atima vaikų vežiojimas į būrelius, pas gydytojus. Ieškovas prie vaikų auginimo neprisideda. Jos profesiniai įgūdžiai prarasti, nes visą savo laiką paaukojo šeimai. Be to, privačiame sektoriuje niekas nenori jos įdarbinti, nes turi tris mažamečius vaikus. Reikia nemažai lėšų sveikatos atstatymui, ji yra ekonomiškai silpnesnė, todėl reikalingas materialinis išlaikymas po 500 Lt per mėnesį iki sūnaus M. pilnametystės. Taip pat prašo teismo priteisti po 600 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui, nes ji viena turi rūpintis vaikais, vežioti į būrelius, aprūpinti vaikus rūbais, batais ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis. Ieškovas gali tiek skirti vaikams, nes jis yra R. A. įmonės savininkas ir UAB "Midoma" direktorius formaliai, nors savininkas - realiai. Prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, kuri atsirado dėl ieškovo neištikimybės.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad sudarius santuoką ir jai tapus įmonės dalyviu, verslui naudojant bendrą turtą, darbą, iš įmonės veiklos pajamos tapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl yra dalintinos lygiomis dalimis. Nesutinka dėl turto padalijimo, nes visas turtas yra įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir įtrauktinas į dalintino turto balansą. Nesutinka su argumentu, jog neturtinę žalą reikia mažinti iki 1 000 Lt, nes net teismo priteista neturtinė žala nekompensuoja jai padarytos žalos. Ieškovo neištikimybė paliks jai ir vaikams randą visam gyvenimui. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, todėl jis privalo didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos vaikams. Ieškovo turtinė padėtis pilnai leidžia teikti ne tik 350 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, bet ir daugiau. Teismas pagrįstai R. A. įmonės neįtraukė į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, kadangi teismo sprendimas negalėjo turėti įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms, t.y. dėl įmonės teisių ir pareigų jokio sprendimo šioje civilinėje byloje pirmos instancijos teismas nėra priėmęs. Todėl ieškovo teiginys dėl absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą yra nepagrįstas ir neteisingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bakas prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai tiesiogiai nesusiję su AB DnB NORD banku, kadangi sutuoktiniai bankui kreditorinius įsipareigojimus jau įvykdė.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1994-09-17, santuokoje gimė trys vaikai, kurie yra nepilnamečiai (t. 1, b. l. 16-19). Į teismą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, 2010-03-09 kreipėsi R. A.. Atsakovė D. A. 2010-10-28 pateikė priešieškinį ir santuoką prašė nutraukti dėl ieškovo kaltės. Taip pat šalys prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti jiems išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovė prašė priteisti jai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 500 Lt išlaikymą per mėnesį iki sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas sprendimą skundžia dalyje dėl turto padalijimo, nesutikdamas su teismo išvada, jog R. A. individualios įmonės vardu registruotas namas (duomenys neskelbtini) bei kitas įmonės veikloje naudojamas turtas (kompiuteris, biuro baldai, fotoaparatas) yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė; dėl per didelės neturtinės kompensacijos atsakovei; dėl per didelio išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo; dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas sprendė dėl neįtrauktos į procesą R. A. individualios įmonės teisių ir pareigų.

Atsakovė D. A. sprendimą skundžia dalyje dėl turto padalijimo ir prašo visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti jai su vaikais, nes namas yra nedalus; padalinti iš R. A. individualios įmonės veiklos gautas pajamas: neparduotas prekes, pinigus kasoje, nepaskirstytą pelną; priteisti jai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės; padidinti išlaikymą vaikams iki 600 Lt kiekvienam; padidinti neturtinę žalą iki 50 000 Lt.

Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 382, CK 3. 59, 3.61, 3. 67 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai. Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CPK 178, 382 str. 4 p., CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarką nustato CK 3.118 straipsnis. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Turto sąvoka apima kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, reikalavimo teises, kitą materialųjį ir nematerialųjį turtą (aktyvas) ir skolinius įsipareigojimus kreditoriams (pasyvas).

Civilinis kodeksas (CK) nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikomos CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Kaip žinia individuali įmonė yra turtinis kompleksas ir taip pat yra nuosavybės teisės objektas. Tiek įmonė, tiek iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 1.110, 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str.).

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad R. A. individuali įmonė įsteigta 1994-05-03, o šalys susituokė 1994-09-17 (t. 1, b. l. 16, 49). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nusprendė susituokti gerai apgalvoję savo sprendimą, tam tikrą laiką tam ruošdamiesi ir žiūrėdami į šeimos ateitį, laikytina, kad individuali įmonė buvo įsteigta šeimos poreikiams tenkinti. Net jei individuali įmonė ir buvo įsteigta tik R. A., bet ta aplinkybė, kad abu sutuoktiniai daugiau kaip 10 metų dirbo įmonėje, naudojo jos pajamas šeimos poreikiams, visa šeima gyveno name, registruotame įmonės vardu, rodo, kad įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl anksčiau minėta prezumpcija (CK 3.88 str.) galioja ir R. A. individualiai įmonei. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Individuali įmonė yra šeimos verslas kuriam yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip (Individualios įmonės įstatymo 8 str. 4 d.). Analogišką praktiką formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2003-09-29 byloje Nr. 3K-3-869/2003; 2005-09-07 byloje Nr. 3K-3-383/2005;2009-12-07 byloje Nr. 3K-3-580/2009;2011-01-31 byloje Nr. 3K-3-24/2011 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas R. A. individualios įmonės vardu. Tuo tarpu žemės sklypas, ant kurio šis namas stovi, priklauso T. R., su kuria R. A. individuali įmonė 2003-02-17 sudarė panaudos sutartį (t. 2, b. l. 219, t. 3, b. l. 171-173). Žemės savininkė T. R. mirė 2009 metais, o jos įpėdinės, be D. A., yra S. Z. ir V. Z. (t. 1, b. l. 166-167).

Pažymėtina, kad padalijant gyvenamąjį namą natūra, turi būti padalyta ir daiktinė teisė (panaudos) į žemės sklypą. Atsižvelgiant į CK 3.59 straipsnio ir CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei teismo praktiką, suformuotą santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo bylose, teismo procesiniame sprendime turi būti išsprendžiama dėl viso bendro turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011-01-31 civ. byla Nr. 3K-3-24/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas keturis kartus tikslino ieškinį (t. 1, b. l.3-13, 72-82, t. 2, b. l. 3-8, t. 3, b. l. 83-88), tačiau nei ieškovas, nei atsakovė priešieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl turtinės teisės (panaudos) į žemės sklypą padalijimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, matydamas, kad nepareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo padalijimo, privalėjo nustatyti terminą ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti bei įpareigoti ieškovą ir atsakovę nurodyti pateiktuose procesiniuose dokumentuose visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą dėl viso bendro turto padalijimo (CPK 115, 138, 382 str. 4 p.). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Parengiamuosiuose posėdžiuose teismas, matydamas, kad namas pastatytas ant T. R. žemės, neišaiškino šalių pozicijos, kodėl jos nepateikė reikalavimo dėl žemės sklypo, kuriame yra dalytinas namas, kaip po santuokos nutraukimo šalys valdys žemės sklypą, kurio savininkė mirė, į bylos nagrinėjimą neįtraukė žemės sklypo savininkės įpėdinių (panaudos davėjų).

Iš pateiktų į bylą ieškinių matyti, kad antrame ieškinyje (t. 1, b. l. 72) S. Z. ir V. Z. įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose jų procese nebeliko ir ši aplinkybė neaptarta.

Įstatymas reglamentuoja, kad panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjui, tačiau įstatymas panaudos davėjui suteikia teisę bet kada nutraukti panaudos sutartį, įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (CK 6. 642 str. 2 d., 6. 643 str. 2 d.).

Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, neįpareigojo šalių ištaisyti anksčiau išvardintų trūkumų, neįtraukė į bylą panaudos davėjos įpėdinių, todėl priimtą sprendimą negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, t. y. reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Šių padarinių apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidžiama apskųstą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kurio pagalba galima atstatyti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dalytino santuokoje įgyto turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, jog būtų nustatyta tikra ir teisinga dalijamo turto vertė. Dalijamą gyvenamąjį namą atsakovė įvertino 302 100 Lt, įmonės 2010-02-28 balanse pastatų ir statinių vertė – 115 064 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis – 253 620 Lt (t. 1, b. l. 86, t. 3, b. l. 171-173). Dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą, kaip jau minėta, reglamentuojama CK 3.100 straipsnis.

Dalijant sutuoktinių turtą ar pasirenkant turto padalijimo būdą, turi būti atsižvelgiama į individualios įmonės padalijimo ypatumus. R. A. IĮ neįvertinta ir šalys nepateikė įrodymų apie jos vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas verslas yra juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu. Individualus turto ar verslo vertinimas yra toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Kolegija daro išvadą, kad neįvertinus įmonės nebuvo tinkamai sudarytas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę valdomo ir dalintino turto balansas.

Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.). Nagrinėjamoje byloje už apeliacinius skundus ieškovas sumokėjo 6 000 Lt, o atsakovė - 50 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 170, 180, 243), kuris jiems grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinti 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio sumokėto 2011-02-24 (4 856 Lt) ir 2011-03-10 (1 144 Lt), Swedbank AB.

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinti 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio sumokėto 2011-02-25 Swedbank AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė