- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-131-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- I. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14911-820/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-08-31 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 356,44 Lt skolos, 323,96 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, remdamasis 2002-12-05 su atsakove sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi perdavė atsakovei valdyti ir naudotis muzikinį centrą su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal šią sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise. Pagal minėtos sutarties nuostatas ieškovas pareiškė ieškinį pagal ieškovo buveinės vietos teismingumą (LR CK 1.138 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.71 str. 3 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.210 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-01 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo ir išaiškino ieškovui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą – Panevėžio miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, jog ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžia ieškovo ir atsakovės 2002-12-05 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. PAR2120508P. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, tačiau ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė pagal minėtą sutartį, nustatančią, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, jog sutartis yra sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinio lizingo (plačiąja prasme) paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovės). Šia sutartimi ieškovas atlygintinai įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo atsakovės, kaip pirkėjo, pasirinktą prekę ir suteikti atsakovei teisę bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti, visiškai ir tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas perimti iš ieškovo prekės nuosavybės ir (ar) kitas su preke susijusias teises. Teismas konstatavo, jog ieškovas iš trečiojo asmens nupirko ir atsakovei perdavė muzikinį centrą. Teismas padarė išvadą, jog sutarties dalykas, šalių ypatumai ir prekės pobūdis aptariamą sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi, o atsakovę – vartotoja. Teismas konstatavo, jog byloje iškilo būtinumas įvertinti sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, padarė išvadą, jog tokia sutarties nuostata vertintina kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas padarė išvadą, kad ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (LR Konstitucijos 46 str. 5 d., CK 6.188 str. 4 d., 6.193 str. 4 d., 6.886 str., LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-01 nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės – civilinę bylą priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai sutartyje įtvirtintą ieškovo parengtą standartinę sąlygą vertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, kadangi ieškovas, parengdamas standartines sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo pasirinkimo, nepažeidė šalių pusiausvyros principo ar imperatyvių normų dėl teisės kreiptis į teismą. Standartinėje sutartinį teismingumą nustatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovės gyvenamosios vietos teisme. Tai reiškia, jog atsakovė, ginčydamas sutartį ar jos sąlygas, turi tokią pačią teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą.
2) Teismo pozicija, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme, yra prieštaraujanti galiojančioms CPK nuostatoms bei šališka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Be to, pagal CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sąlygas (jeigu tokios būtų nustatytos) galima tik pagal vartotojo (bendrąja prasme) ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo.
3) Teismas skundžiamoje nutartyje, pažeidžiant CPK nustatytas taisykles, ėmėsi tirti byloje esančius įrodymus, neišklausęs šalių argumentų bei motyvų, t.y. neišnagrinėjęs bylos, pripažino, jog tam tikros sutarties sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis. Tokia nutartis pažeidžia šalių rungimosi (CPK 12 str.), betarpiškumo (CPK 14 str. 2 d.) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 17 str.). Teismui priėmus bylą savo žinion ir nustačius, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, teismas gali nutartimi perduoti tą bylą nagrinėti kitam teismui, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 34 str. 2 d.).
4) Atsakovė buvo tinkamai supažindinta su teismingumą įtvirtinančia sąlyga ir tai ji patvirtino savo parašu sutartyje. Teismo teiginys, jog pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje nėra duomenų (atsakovės išsakytos pozicijos), kad su ieškovo sąlygomis atsakovė nesutiko ar būtų pageidavusi jas pakeisti, kad pažeisti atsakovės interesai.
5) Taip pat negalima teigti, jog sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga CK 6.188 str. 2 d. prasme, kadangi ieškovas neapribojo atsakovės teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovei, neapribojo atsakovės teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis ir elgėsi sąžiningai. Bylos teismingumo klausimas spręstinas tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas ir byla nagrinėtina Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, t.y. ieškovo buveinės vietos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal minėtos sutarties sąlygas, t.y. pagal UAB „Snoro lizingas“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią nuostatą, pagrįstai nustatė, kad nėra duomenų, jog ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai su atsakove, sudarant standartinę sutartį, ir ji neatitinka skolininko, kaip vartotojo, interesų, todėl yra nesąžininga ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia ieškovo nustatyta standartinės vartojimo sutarties, prie kurios prisijungė vartotojas, sąlyga dėl sutartinio teismingumo suvaržo vartotojo teises ginti savo interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumo, turėjo išklausyti šalių argumentus bei motyvus, nes pirmosios instancijos teismas tikrino, ar ieškovas tinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl ieškinio teismingumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo reikalauti kitos šalies atsikirtimų, nes vartojimo sutarties sąlygos dėl sutartinio teismingumo gali būti pripažįstamos nesąžiningomis teismo iniciatyva, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą. Apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, yra nepagrįstas, nes teismas, spręsdamas ieškinio dėl vartojimo sandorio vykdymo teismingumo klausimą, yra aktyvus ir turi pats savo iniciatyva ginti vartotojo interesus.
Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį, susijusį su vartotojo teisėmis ir ginčas kyla iš vartojimo sandorio, todėl ieškovas turi teikti ieškinį pagal atsakovo, kaip vartotojo, gyvenamąją vietą (CPK 29 str., 30 str. 11 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CK 6.193 str. 4 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 29 str., 30 str. 11 d., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovas turi pareigą atlyginti 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n utarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ valstybės naudai 2,80 Lt (du litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.