Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovės ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakymą Nr. SG- 1453 į pareiškėjo raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“, kuriuo informavo, jog 2017 m. metų lapkričio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybė nupirko Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugą, kurios apimtyje yra gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui vasarą, kurią planuojama taikyti 2018 metais atsižvelgiant į oro sąlygas. Minėtu raštu pareiškėjui buvo pranešta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius dėl Daubos gatvės pravažiavime dideliu greičiu važiuojančio transporto kreipsis į Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybą ir prašys suaktyvinti patruliavimą Daubos gatvėje. Pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. nauju raštu „Dėl žvyruotos daubos gatvės keliamos taršos“ kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad dulkėtumo problema Daubos g. 4B išliko ir prašo skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis jo gyvenamojoje aplinkoje Daubos g. 4B neviršytų leistinos normos ir jis galėtų gyventi neužterštoje aplinkoje. Atsakovė pareiškėjui 2018 m. liepos 11 d. pateikė atsakymą Nr. SG-659, kuriuo informavo, kokia tvarka asfaltuojamos gatvės Šiaulių mieste, kad yra patvirtinta Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. Programa, kurią planuojama atlikti iki 2021 m., bei papildomai informavo, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslauga (I pirkimo dalis važiuojamoji teritorija) sutartimi Nr. SZ-1415, vykdomas gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC1₂) dulkėtumui mažinti vasarą. Gatvių su žvyro danga apdorojimas kalcio chloridu (CaC1₂) vykdomas tose gatvėse, kuriose pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra šalia lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės 2018 m. liepos 11 d. atsakymu Nr. SG-659(6.30) į jo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 11 d. atsakymą Nr. SG-659(6.30), įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą bei įpareigoti atsakovę taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6769-394/2018 (toliau - Teismo sprendimas) nutarė, pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SG-659(6.30.) ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą. Atsakovė, vykdydama įsiteisėjusį Teismo sprendimą, 2018 m. gruodžio 31 d. parengė naują atsakymą Nr. SG-1152 į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ bei nurodė, kad bus parengtas papildomas raštas dėl dulkėtumą mažinančios priemonės, apie kurią skundžiamame rašte nepasisakė. Atsakovė vykdydama Teismo sprendimą 2018 m. gruodžio 31 d. parengė naują atsakymą Nr. SG-1152 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ pareiškėjui (toliau -skundžiamas raštas) į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“, kuriuo aiškiai, išsamiai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui, t. y. pasisakė dviem klausimais: dėl gatvių su žvyro danga asfaltavimo ir dėl gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais, o dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo, nurodė, kad po svarstymo Saugaus eismo komisijoje informuos atskiru raštu. Atsakovė vykdydama savo pažadą, 2019 m. vasario 11 d. pareiškėjui parengė papildomą atsakymą Nr. SG-114 prie 2018 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. SG-1152 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ (toliau - skundžiamas papildomas raštas), kuriuo informavo, kad pareiškėjo prašymas skubiai imtis realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas gyvenamojoje aplinkoje Daubos gatvėje neviršytų leistinos normos, svarstytas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje. Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos Daubos gatvės dalies iki Sprudeikos gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ 30 km/h, kuris turi būti įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d. Skundžiamu papildomu raštu atsakovė informavo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. SG-1152 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ pateiktas atsakymas į pareiškėjo teiktą 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ yra laikomas išsamiu ir teisingu (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ laikomas negaliojančiu. Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde remiasi Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. spalio 10 d. rašte Nr. (3.3)-A4-5989 minimais duomenimis dėl atliktų taršos tyrimų (Vilniuje, Rokiškio ir Kauno rajonuose), kuriame buvo nurodyta-didelė tikimybė, kad miestuose ir gyvenvietėse šalia neasfaltuotų gatvių, gali būti viršyta ES ir Lietuvos teisės aktuose nustatyta kietųjų dalelių aplinkos ore norma <...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Zin., 1999, Nr. 98-2813, 2010, Nr. 54-2648) 4 straipsnio nuostatomis, savivaldybės vykdomoji institucija turi imtis reikiamų priemonių, kad ribinės aplinkos oro užterštumo vertės nebūtų viršytos. <...> Rekomenduojamos priemonės, siekiant sumažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis prie neasfaltuotų gatvių: 1. Gatvių asfaltavimas (ilgalaikė priemonė); 2. Gatvių laistymas (trumpalaikė priemonė); 3. Sunkiojo transporto eismo ribojimas arba uždraudimas; 4. Greičio ribojimas iki 30 km/h“. Šiuo atveju Atsakovės nuomone, svarbu atsižvelgti į ginčui aktualų laikotarpį (2017 m. rugpjūčio pabaiga ir 2018 metai) ir pastebėti, jog remiantis viešai pateikiamais statistiniais duomenimis, matyti, kad ribinės ar kitos įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti. Nors ir pareiškėjas nurodo, kad gyvena adresu Daubos g. 4B, Šiauliai, kuri yra su žvyro danga, kurioje vyksta intensyvus eismas, galimai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, ko pasėkoje gali būti padidėjusi oro tarša. Atsakovė paaiškina, kad žvyruotas kelias einantis šalia pareiškėjo sklypo (Daubos g. 4B) iš kurio yra įvažiavimas į pareiškėjo privatų sklypą, yra įvažiavimas iš Daubos g. tarp Daubos g. ir Aukštabalio g. tęsinio, kurio dangos tipas žvyruota gatvės (kelio) danga. Minėtas pravažiavimas neturi suformuoto žemės sklypo, kaip statinys nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, jis nėra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė. Žemė šio ginčo vietoje priklauso valstybei, patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Šiaulių miesto specialiajame plane šiam pravažiavimui numatyta kategorija D2 (pagalbinė gatvė). Šio ginčo atveju, svarbu pažymėti, kad pareiškėjo minimas pravažiavimas, kaip Daubos gatvė, nėra ir niekada nebuvo asfaltuota bei įregistruota kaip gatvės tęsinys. Atsakovė į bylą pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą iš kurio matyti, kad asfaltuota Daubos gatvė (esanti tarp Išradėjų ir Metalistų gatvių) nuo 1995-03-20 kelias (gatvė) yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, įregistruota kaip pagalbinė Daubos gatvė su asfalto danga, kurios ilgis 880 m. Pareiškėjas savo skunde bei patikslintame skunde Teismui nurodo, kad iš atsakovės gavo naujai parengtą atsakymą (skundžiamą raštą), kuris, jo nuomone, turi būti panaikintas, tačiau nedetalizuoja konkrečių jo trūkumų, tik remiasi Teismo sprendimu byloje dėl to paties ginčo dalyko ir nurodo, kad dviprasmiška situacija yra išlikusi dėl ankstesnio rašto, kuriuo atsakovė nurodė, kad yra nupirkusi gatvių priežiūros paslaugą ir kurią pradės taikyti 2018 m. bei patikslintu skundu nurodo, kad skundžiamas papildomas atsakymas, kuriuo atsakovė informavo, kad klausimas dėl realių dulkėtumą mažinančių priemonių, kad oro užterštumas gyvenamojoje aplinkoje Daubos gatvėje neviršytų leistinos normos, svarstytas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje. Komisija rekomendavo žvyruoto pravažiavimo atkarpoje nuo asfaltuotos Daubos gatvės dalies iki Sprudeikos gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ - 30 km/h, kuris bus įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d. Šiuo klausimu atsakovė, minėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-16814-1031/2018) teikė savo nuomonę ir paaiškinimus, iš kurių buvo matyti, kad paslauga - žvyruotos gatvės laistymas rišamaisiais tirpalais nebus teikiama toje vietoje, kurioje gyvena pareiškėjas, visų pirma dėl to, kad gatvė kaip jau buvo paminėta, kaip statinys nesuformuota, neįregistruota, kuri neturi gatvei / keliui priskirtos kategorijos, ji nėra Savivaldybės nuosavybė, tik prižiūrima, kad aplinkiniai gyventojai galėtų patekti į savo namus. Antra, pagal turimus prioritetus ir turimas lėšas prižiūrimos gatvės, kurias savivaldybė kaip savininkė privalo prižiūrėti. Kaip matyti iš to kas pasakyta, atsakovė savo nuomonės nepakeitė, tiek teismo posėdžio metu, tiek teikdama naują atsakymą (skundžiamas raštas) laikėsi tos pačios nuomonės. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas tikėjosi kitokio atsakymo, nors iš Teismo sprendimo dėl to paties ginčo, matyti, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę taikyti jo prašomas dulkėtumo mažinimo priemones, kadangi kelių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Svarbu pastebėti, kad atsakovė savo atsakyme (skundžiamame rašte) pirmiausiai pateikė teisinės bazės analizę iš kurios matyti, kad savivaldybėms, taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybei (toliau Savivaldybė) yra nustatytos funkcijos aplinkos oro taršos mažinimo srityje 1999 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu Nr. VIII-1392 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.)(toliau - Įstatymas). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog: „Aplinkos ministerija ir Sveikatos ministerija tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius...“. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog: „Savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.“ Atsakovė atkreipia dėmesį, kad paskutinių kelių metų stebėjimų duomenys rodo, kad didžiausios kietųjų dalelių ir benz(a)pireno koncentracijos stebimos šaltuoju metų laiku ir didžiausią įtaką oro užterštumui padidėti turi padidėjęs teršalų išmetimas dėl intensyvaus kūrenimo šildant patalpas iš energetikos įmonių ir ypač individualių būstų šildymo įrenginių. Daugiausia kietųjų dalelių ir benz(a)pireno į orą patenka deginant kietąjį kurą - medieną, durpes, akmens anglį. Be to, dar didesnis benz(a)pireno kiekis į aplinkos orą gali patekti, jei, pažeidžiant teisės akrus, nepritaikytuose tam įrenginiuose kaip kuras naudojamos draudžiamos kūrenti atliekos. Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Kūrenimo poveikis oro kokybei ypač ryškus šaltomis giedromis dienomis su anticikloninėmis sąlygomis, nepalankiomis teršalų sklaidai. Taip pat nemažą įtaką oro kokybei kietosiomis dalelėmis turi ir transporto sektorius, kuriame vis plačiau naudojamas dyzelinis kuras. Pagrindinis aplinkos oro teršalas dėl žvyruotų gatvių dulkėjimo yra kietosios dalelės (KD10). Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) ribinės vertės žmonių sveikatos apsaugai nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) 6 priede, t. y. numatyta, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) vertinimui naudojamos vienos paros (50 ug/m³ negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus) ir vienerių metų (40 ug/m³) ribinės vertės. Vienkartinis kelio dulkėjimas (pavyzdžiui, pravažiavus transporto priemonei), savaime, nevertinant prieš tai paminėtų ribinių verčių (metinių reikšmių), negali būti vertinamas kaip kenksmingas žmonių sveikatai. Įsakyme nurodytų rodiklių stebėsenai ir aplinkos oro kokybei vertinti Šiaulių mieste yra atliekamas valstybinis aplinkos oro monitoringas. Skundžiamame rašte pareiškėjui buvo pateikta nuoroda į viešai teikiamus duomenis, kadangi oro taršos duomenys yra kintantys. Svarbu pastebėti, kad minėtame portale pateikti duomenys rodo, jog pastaraisiais metais, Įsakyme nustatytos vertės nebuvo viršytos. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta: „Savivaldybių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Kokios minimalios priemonės ir informacija turi būti numatytos savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.“ Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-384 patvirtino Patikslintą aplinkos oro kokybės valdymo Šiaulių mieste programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (toliau - Planas). Šio Plano 6.2 punktu pateikiama, informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones, kaip galimas antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės- <...> gatvių su žvyro danga asfaltavimas; krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose; gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Pastebėtina, kad minėtos priemonės yra galimos, tačiau neprivalomos, taigi žvyruotų gatvių dulkėtumo mažinimas nėra privalomas. Minėtos Programos 8.3 punktu planuojami oro kokybės pagerinimo tikslai ir laikas, reikalingas šiems tikslams pasiekti, numatyta, kad tikslas - pasiekti, kad oro tarša neviršytų nustatytų ribinių verčių, šiam tikslui pasiekti reikalingas laikas ne trumpesnis nei iki 2020 m. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje išvardintos savarankiškosios, Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos), savivaldybių funkcijos, vienos kurių yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (32 p.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1-6 punktais, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje. Atsakovė skundžiamame rašte išsamiai pasisakė tik dėl dviejų Plane nustatytų antrinės pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonių, t. y. dėl gatvių su žvyro danga asfaltavimo ir dėl gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimo rišamaisiais tirpalais, paaiškindama ir informuodama, kad bus pateiktas papildomas raštas dėl trečiosios dulkėtumą mažinančios priemonės - krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo. Atsižvelgiant į Komisijos priimtą sprendimą, papildomas raštas buvo parengtas vėliau, t. y. 2019-02-11 ir išsiųstas pareiškėjui, iš to matyti, kad skundžiamas raštas nebuvo pilnos apimties, kadangi dėl minėto klausimo turėjo pasisakyti saugaus eismo komisija, kuri tokius sprendimus priima apsvarsčiusi posėdyje. Pareiškėjas savo skunde atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės skundžiamame rašte buvo nurodyta, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės asfaltuojamos vadovaujantis 2007 m. gruodžio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-430 patvirtinta Šiaulių miesto žvyruotų gatvių asfaltavimo 2008 m. programa (toliau - Programa). Programoje esančių žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuojama atlikti iki 2021 metų, kuriame nurodyta, kad svarstomi prioritetai ir kriterijai dėl kitų gatvių asfaltavimo eiliškumo. Pareiškėjo teigimu, nepaisant to, jog ši Programa yra patvirtinta 2007 m., tai yra prieš 11 metų, ji nėra įgyvendinta ir net nėra įpusėjusi, bei mano, kad atsakovė nesiims jokių pakeltosios taršos mažinimo priemonių Daubos g. žvyruotoje dalyje dar mažiausiai iki 2021 m. ir neaišku, ar imsis vėliau, nes jo nuomone, „prioritetų svarstymas, nieko nesako“. Atsakovės nuomone, skundžiamame rašte buvo tinkamai pasisakyta šiuo klausimu, bei nurodyta, kad įvertinus tai, jog įvykdyti visų darbų vienu metu (nutiesti suplanuotas, išasfaltuoti esamas gatves, įrengti naujus šaligatvius, suremontuoti esamas blogos būklės gatves ir šaligatvius, įrengti apšvietimą ir kt.) nėra finansinių galimybių, Savivaldybė rengia plėtros planus ir strateginius veiklos planus, kuriuose planuoja priemones oro taršai mažinti. Priemonės planuojamos pagal finansines galimybes. Buvo pateikta nuoroda, kur galima susipažinti su Savivaldybės strateginiais dokumentais ir įgyvendinamomis priemonėmis (http://www.siauliai.lt/index.php? 1721987055). Skundžiamame rašte buvo pažymėta, kad viena efektyviausių priemonių, mažinant dulkėjimą nuo žvyruotų gatvių jų asfaltavimas. Savivaldybė per paskutinius metus finansavimą šios priemonės įgyvendinimui padidino apie 10 kartų. Palyginimui jei 2013 m. strateginio plano priemonei „Suprojektuoti ir nutiesti, išasfaltuoti ar rekonstruoti žvyruotas gatves individualių namų kvartaluose“ buvo skirta 50,54 tūkst. Eur, tai 2018 m. tai pačiai priemonei skirta 1496,60 tūkst. Eur (žiūrėti http://www.siauliai.ltindex.php? 1721987053 4 programos 04 02 02 01 priemonę). Atsakovė žvyruotas gatves asfaltuoja vadovaudamasi patvirtinta Programa ir joje numatytų žvyruotų gatvių asfaltavimo darbus planuoja atlikti iki 2021 merų, be kita ko, svarstomi prioritetai ir kriterijai dėl kitų galimų gatvių asfaltavimo eiliškumo. Atsakovė pareiškėją informavo, kad Šiaulių miesto žvyruotos gatvės ne Programoje numatyta prioriteto tvarka, gali būti asfaltuojamos ar atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbai vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-246 patvirtintu Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio pagerinimo, kai dalis darbų vertės finansuojama paramos teikėjo lėšomis, tvarkos aprašu, t. y., dalinai savo lėšomis prisidedant fiziniams ar juridiniams asmenims. Dėl papildomos informacijos pareiškėjas galėjo kreiptis į Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus patarėją D. M., tel. (8 41) 596 264, ei. p daiva.macerne@siauliai.lt. Atsakovė, kaip jau minėjo aukščiau, yra pateikusi nuorodas į viešai skelbiamą informaciją su kuria pareiškėjas galėjo susipažinti, ir nurodo, kad 2018 metais vadovaujantis Programa ar prisidedant gyventojams (tvarka patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-246) yra pilnai išasfaltuota 4,1 km gatvių ar jų atkarpų, 8 gatvėse pradėti rangos darbai darbų pabaiga 2019 m., dėl 7 gatvių parengti projektai, atliktos projektų ekspertizės, perkami rangos darbai. Planuojamas 2008 m. asfaltavimo Programos pilnas įgyvendinimas 2019-2021 m. Atsakovė vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, vietinės reikšmės kelius prižiūri, remontuoja pagal savo turimas lėšas. Reikia pažymėti, kad atsakovė- Šiaulių miesto savivaldybės administracija prižiūri apie 70 km gatvių ir / ar privažiavimų su žvyro danga, tame tarpe ir privažiavimą nuo Daubos gatvės iki Sprudeikos gatvės. Pareiškėjo skundo ginčo žvyruota gatvė yra apie 500 metrų ilgio, kas sudaro labai nedidelę dalį atsakovės žinioje esančių 70 kilometrų žvyruotų gatvių. Pastebėtina, kad atsakovė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, neturi finansinių galimybių išasfaltuoti visas be išimties, nors ir žino, kad žvyruotų gatvių efektyviausia priežiūros priemonė yra asfaltavimas, tačiau kaip buvo paminėta aukščiau, savivaldybės tai atlieka pagal turimas lėšas. Atsakovės nuomone, šiuo klausimu pareiškėjui buvo atsakyta aiškiai ir išsamiai, kas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą raštą. Pareiškėjas savo skunde nesutinka, su tuo, kad atsakovė parengusi skundžiamą raštą, įvykdė Teismo sprendimą, kadangi tuo buvo atsakyta, kad pareiškėjui nebus teikiama paslauga - gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais, nes Savivaldybė, įgyvendindama Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y. pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Pavyzdžiui, kadangi dulkėtumas mažinimas rišamaisiais tirpalais (druskos tirpalas), Savivaldybė pirmiausia rišamaisiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kt. Šiuo atveju, prie skunde minimo įvažiavimo tarp Daubos ir Sprudeikos gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba Daubos g. 4 B. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant įstatymo viršenybės principą, priežastis neteikti tokios administracinės paslaugos pareiškėjui, kaip žvyro dangos apdorojimas kalcio chloridu dulkių mažinimui, todėl, kad aplink nieko daugiau nėra, yra absurdas ir teisinis nihilizmas, ir tai prieštarauja gerojo administravimo principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatyme, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimui. Atsakovė skundžiamame rašte pareiškėjui nurodė, kad pagal patvirtintą Planą yra įgyvendinamos ir kitos priemonės, t. y. Plano 6.2. skyriaus 3 punkte nurodytos antrinės, pakeltosios oro taršos mažinimo priemonės, t. y., sniego išvežimas žiemą valant gatves; druskos mišinio naudojimo atsisakymas žiemą; gatvių valymo efektyvumo didinimas dėl gatvėse paliekamų stovėti automobilių; gatvių plovimas, laistymas; gatvių su žvyro danga asfaltavimas; krovininio transporto eismo ir greičio ribojimas jose; gatvių paviršiaus dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais. Atsakovė pareiškėjui paaiškino, kad įgyvendindama Planą, prioritetą teikia priemonėms, kurių efektą patirs didesnė, jautresnė gyventojų grupė, t. y., pirmiausia siekiama, kad būtų užtikrintas ne individualus, o viešas interesas. Pavyzdžiui, kadangi dulkėtumo mažinimas rišamaisiais tirpalais (druskos tirpalais) yra brangi paslauga, taip pat tai nėra palanki aplinkai priemonė (teršiami gruntiniai vandenys), mažindama dulkėtumą Savivaldybė pirmiausia rišamaisiais tirpalais drėkina tas gatves su žvyro danga, kurios yra šalia švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kurios yra aukštesnės kategorijos, kuriose didesnis gyventojų tankumas ir kt. Šiuo atveju, prie skunde minimo įvažiavimo tarp Daubos ir Sprudeikos gatvių, apie 500 metrų atkarpoje, yra tik vienas gyvenamosios paskirties objektas, t. y. sodyba Daubos g. 4B. Atsižvelgiant į tai, kad ginče minimas pravažiavimas tarp Daubos g. ir Sprudeikos g. nėra įregistruotas, taigi jis nėra įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, jis tik numatytas transporto specialiajame plane. Minėtą pravažiavimą atsakovė prižiūri kaip gatvę - kelią su žvyro danga, t. y. vykdomi kelio greideriavimo darbai, esant reikalui remontuojama užvežama naujų medžiagų, vykdomi krūmų kirtimo, griovių valymo darbai, pravažiavimo būklė yra gera. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatomis - viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: proporcingumo - administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; efektyvumo - viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; subsidiarumo - viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Atsakovė nurodo, kad priimdama sprendimus vadovaujasi paminėtais principais, lėšas naudoja efektyviai, ekonomiškai, rezultatų siekia turimomis lėšomis, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, t. y. paslaugą - žvyruotų gatvių laistymą kalcio chloridu taiko tose vietose, kuriose yra didelė žmonių koncentracija (prie mokyklų, darželių, ligoninių), nes paslauga yra brangi, tačiau ne tokia efektyvi kaip asfaltavimas. Atsakovė negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Šiaulių mieste nėra gatvių su žvyro danga, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, kad šalia jų nėra darželių, mokyklų ir ligoninių. Iš atsakovės pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė gatvių su žvyro danga laistymą kalcio chloridu organizavo lentelėje pateiktose gatvėse, ir taip paneigia pareiškėjo turimas žinias, kad Šiaulių mieste nėra švietimo ir ugdymo, gydymo įstaigų, kurios yra šalia žvyruotų gatvių, ar tokių, kuriomis pravažiuoja visuomeninis transportas, matyti, kad atsakovės teiginiai nėra tik deklaratyvūs. Atsakovė pažymi, kad laikosi savo nuomonės, kurią palaikė ir ankstesniojo ginčo metu, jog 2017 m. lapkričio 15 d. raštu nesuteikė pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad atkarpoje nuo asfaltuotos Daubos g. link Sprudeikos g. žvyro dangos dalis 2018 metų vasarą bus apdorojama kalcio chloridu dulkių mažinimui, nors Teismo nuomone pareiškėjas iš žodžio „planuojama“ galėjo suprasti, kad ateityje bus atliekami tęstiniai veiksmai bendrai kalbant apie visas Šiaulių mieste neasfaltuotas gatves ir bus atskirai sprendžiama dėl atitinkamų priemonių konkrečioms neasfaltuotoms gatvėms taikymo. Pareiškėjas savo skunde Teismui nurodo, kad atsakovės skundžiamame rašte, jo manymu dviprasmiška situacija išlikusi. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis tikėjosi, kad atsakovė atsisakys savo sprendimo, vien tik todėl, kad Teismas panaikino apskųstą atsakymą ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymą, iš naujo. Atsakovė 2019-02-11 papildomu raštu SG-114 pareiškėją informavo, kad skundžiamas raštas su šiuo papildymu laikomas teisingu ir išsamiu, o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ laikomas negaliojančiu. Atsakovė pažymi, kad palaiko savo nuomonę, išsakytą buvusio ginčo metu ir visus pateiktus argumentus, o skundžiamą raštą laiko teisingu ir išsamiu su 2019-02-11 papildymu. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad atsakovė skundžiamame rašte nepasisakė dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo. Teigia, kad keletą kartų prie įvažiavimo į žvyruotą Daubos g. buvo įrengtos transporto priemonių tonažą ribojantys ženklai (8t), o taip pat ir greitį ribojantys ženklai „40“, tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, šie ribojimai (kurie yra ir pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemonės), šiai dienai yra panaikinti. Reikia patikslinti, kad pagal 2008 m. vasario 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos nutarimą 2008 m. kovo mėnesį Daubos-Tauro gatvių sankryžoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ (8t), o įrengus pietinį aplinkkelį Baltų- Išradėjų gatvėmis, 2010 m. liepos mėn. kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ (8t) buvo demontuotas. Vėliau jokie eismo apribojimai ginčo vietoje taikyti nebuvo, taigi matyti, kad pareiškėjas pateikia netikslią informaciją. Pastebėtina, kad pareiškėjas dėl dulkėtumo problemos pirmą kartą į atsakovę kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, t. y. praėjus 7 metams po minėtų apribojimų panaikinimo. Pagrįstai, kyla klausimas ar minėta kelio atkarpa paskutiniuosius 7 metus važiavę automobiliai dulkėtumo nekėlė, kai apribojimai dėl transporto priemonių tonažo nebuvo taikomi. Atsakovė negali sutikti su pareiškėjo nuomone, kad skundžiamame rašte nepasisakė dėl krovininio transporto eismo ir greičio ribojimo, tuo tinkamai neįvykdė įsiteisėjusio Teismo sprendimo ir dėl to, skundžiamas raštas naikintinas. Atsakovė dar kartą pažymi, kad pareiškėjo klausimas Saugaus eismo komisijos (toliau - Komisija) dėl dulkėtumą mažinančių priemonių taikymo, skundžiamo rašto rengimo dieną dar nebuvo apsvarstytas, o 2019 m. Komisijos posėdis dar nebuvo suplanuotas, todėl buvo nurodyta preliminari data, kada vyks artimiausias posėdis (2019 m. sausio pabaigoje arba 2019 vasario pradžioje, kadangi tiksli data dar nebuvo paskelbta) ir, kad apie priimtą Komisijos sprendimą pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu. Atsakovė pažymi, kad pirmasis šiais metais Komisijos posėdis įvyko 2019 m. vasario 5 d., 12 posėdžio klausimu svarstyta dėl greičio ir sunkiasvorio ribojimo Daubos gatvės atkarpoje nuo Daubos g. link Tauro g. Matyti, kad atsakovė savo pažadą įvykdė, pareiškėjo klausimas apsvarstytas Komisijos 2019 m. vasario 5 d. posėdyje, Komisija rekomendavo žvyruotos Daubos gatvės atkarpoje nuo asfaltuotos gatvės dalies iki Sprudeikos gatvės įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ - 30 km/h. Atsakovė, atsižvelgdama į Komisijos 2019-02-07 protokolą VAK-58, toliau tesėdama savo pažadą, 2019-02-11 parengė žadėtą papildomą raštą SG-114 (skundžiamas papildomas raštas), kuriuo, pareiškėją informavo apie komisijos priimtą sprendimą, kad kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis" - 30 km/h bus įrengtas iki 2019 m. vasario 20 d. Minėtas kelio ženklas yra įrengtas. Atsakovė negali sutikti su pareiškėjo nuomone patikslintame skunde, jog skundžiamas papildomas atsakymas, turi būti panaikintas, vien todėl, kad atsakovė pasitelkė tik vieną iš dulkėtumą mažinančių priemonių, t. y. kad kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis“ - 30 km/h įrengimą, tokiu būdu pareiškėjo nuomone, atsakovė, neišsprendė klausimo dėl sunkiasvorio transporto, ir remiasi Teismo sprendimu buvusiame ginče. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje išvardintos savarankiškosios, Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos), savivaldybių funkcijos, vienos kurių yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.); savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (32 p.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1-6 punktais, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Techninės reguliavimo priemonės-tai kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kt. techninės priemonės eismui reguliuoti. Šias priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriui suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, tačiau pareiškėjas savo skundų reikalavimais šią savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją nepagrįstai nori apriboti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovės parengtu skundžiamu papildomu raštu, kuriuo buvo informuotas, kad 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. SG-1152 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ pateiktas atsakymas į teiktą 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ yra laikomas išsamiu ir teisingu (su šio rašto papildymu), o 2017 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. SG-1453 „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ laikomas negaliojančiu, ir nurodo, kad yra padarytas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas, nes skundžiamame rašte nėra nurodoma, kad jis yra laikomas išsamiu ir teisingu. Atsakovė su tokia pareiškėjo nuomone nesutinka, juk akivaizdu, kad rengdama ir išsiųsdama parengtą skundžiamą raštą pareiškėjui tinkamai paaiškino ir nurodė, bei nurodė, kad parengs papildomą atsakymą, tam, kad būtų išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. raštą „Dėl žvyruotos Daubos gatvės keliamos taršos“ bei siekdama aiškumo, skundžiamu papildomu raštu tik patvirtino, kad nuomonės nepakeitė. Atsakovė laikydamasi Įstatymo viršenybės principo, kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektai vykdydami įstatymais jiems priskirtą veiklą, tik taip, kaip numatyta teisės aktais. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Viešo administravimo subjektas saistomas pareiga motyvuoti sprendimą, šio ginčo atveju, atsakovės nuomone ji šią pareigą įvykdė, priėmė pagrįstą (faktais ir teisės normomis) ir motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovė mano, kad tinkamai įgyvendino Teismo sprendimą, t. y. parengė skundžiamą raštą su papildomu raštu, kuriuo pasisakė dėl dulkėtumą mažinančios priemonės-greičio ribojimo, taigi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo prašymai laikytini nepagrįstais yra atmestini. Pareiškėjas skundo trečiuoju reikalavimu prašė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 100 eurų neturtinės žalą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; pagal to paties straipsnio 2 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Atsižvelgiant į šias nuostatas atsakove byloje laikytina ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bet ir Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Taip pat laikytina, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui keltinas atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Pareiškėjas atsiradusią neturtinę žalą grindžia tuo, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant trims būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas turi pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A391- 492/2015). Pareiškėjas atsakovės neteisėtu veikimu laiko jos parengtą skundžiamą raštą ir vertina, kaip neteisėtai priimtą administracinį aktą, kadangi atsakovė pateikė atsakymą ne tokį, kokio reikalauja pareiškėjas. Atsakovės skundžiamas raštas, vertintinas kartu su 2019-02-11 papildomu raštu kaip išsamus ir aiškus, yra pagrįstas teisės normomis ir aptariamu klausimu turi būti įvertintas. Atsakovės nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Teismas jau yra priėmęs sprendimą, tačiau Atsakovas jo nevykdo taip, kaip to reikalaujama. Pastebėtina, kad Teismas sprendime dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Administraciją (atsakovę) taikyti pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones (Daubos gatvės dalies su žvyro danga apdorojimą kalcio chloridu dulkių mažinimui bei transporto greičio ir / ar sunkiasvorio transporto ribojimą šioje gatvės dalyje) pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus vietinės reikšmės kelių ir gatvių, nuosavybės teise priklausančių atitinkamai savivaldybei, priežiūros srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti pareiškėjo skunde nurodytas pakeltosios oro taršos žvyruotose gatvėse mažinimo priemones negali būti tenkinamas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje išvardintos savarankiškosios, Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos), savivaldybių funkcijos, viena kurių yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (32 p.). Atsakovė ir atsakovė atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, negali sutikti su tokia pareiškėjo nuomone, kadangi atsakymai į pareiškėjo prašymus buvo pateikti, vienas iš jų Teismo sprendimu buvo panaikintas, kadangi teismo nuomone atsakymas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nebuvo aiškus ir išsamus. Vykdant Teismo sprendimą buvo parengtas naujas atsakymas bei papildomas atsakymas. Iš pateiktų atsakovės paaiškinimų ir paties skundžiamo rašto matyti, kad atsakovė nurodė, kad dėl transporto ribojimo pasisakys papildomu raštu po Komisijos priimto sprendimo, ką ir padarė. Reikia pastebėti, kad minimų raštų rengimo metu, dulkėtumo nebuvo ir negalėjo būti dėl to, kad dulkėtumas atsiranda sausuoju metų laiku-vasarą, o ne žiemą. Pastebėtina, kad pareiškėjas principingai reikalauja taikyti dulkėtumą mažinančią priemonę, kaip keliančią taršą, nors Šiaulių mieste teršalų koncentracija aplinkos ore neviršijo nustatytų ribinių verčių, tuo pačiu nenori pripažinti, kad kelių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, ir kad savivaldybės administracijos direktoriui suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, tačiau pareiškėjas savo skundų reikalavimais šią savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją nepagrįstai nori apriboti. Atsakovės šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, siekia, kad teikiamų paslaugų naudą pajaustų kuo didesnė visuomenės dalis, turimus išteklius naudoja ekonomiškai, efektyviai, vadovaujasi įstatymais.