Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui A. B. (toliau ­ir – pareiškėjas) ir jo atstovui advokatui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14807-2023, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14807-2023 A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. kovo 30 d. 17.21 val. Vilniuje, Fabijoniškių-P. Ž. g., vairuodamas automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) staiga persirikiavo į dešinę, neparodęs įspėjamojo posūkio signalo, dėl ko gretima eismo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo greitį (stabdyti), kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 82.2, 101 punktus. Jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 13-14).

2. Pareiškėjas A. B. iš dalies nesutikdamas su Institucijos nutarimu pateikė skundą, prašydamas jam pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Savo skundą argumentavo tuo, kad:

2.1. jis jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažino ir paaiškino su šiuo nusižengimu visas susijusias aplinkybes, padėjo jį išaiškinti ir nuoširdžiai dėl padaryto gailisi. Institucija tai pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta;

2.2. pažymėjo, jog jis 2023 m. gegužės 25 d. savo prašyme nurodė bei prašė įvertinti, jog šio įvykio vietoje ir prieš ją esamą Fabijoniškių - P. Ž. sankryžą ir gatvės dalyje nėra atliktas (arba nusitrynęs) horizontalus kelio ženklinimas ir tai, jam nesančiam Vilniaus gyventojui, apsunkino orientacija kelio juostoje. Nurodė, jog išvažiuodamas iš sankryžos į P. Ž. g. ir toje vietoje nesant ant kelio dangos jokiam kelio eismo juostų ženklinimui, stengėsi laikytis KET taisyklės – važiuoti kuo arčiau dešinio kelio krašto, dėl ko, kaip nurodyta nutarime, netyčia sudarė kliūtį dešiniau ir nuo jo labiau atsilikusiam važiavusiam automobiliui. Iš įvykio filmuotos medžiagos matyti, jog šiek tiek už jo važiavęs automobilis pakliuvo į nematymo zoną ir jis (pareiškėjas) jo nematė. Net ir filmuojamoje medžiagoje matyti, kad visose vietose, kur buvo reikalinga, rodė posūkį. Pažymėjo, jog per (duomenys neskelbtini) vairavimo metus, nėra padaręs jokių grubių eismo taisyklių nusižengimų, avarijų;

2.3. akcentavo, jog padarytas nusižengimas ne iš chuliganiškų paskatų ir tyčios, o dėl jo neteisingo situacijos įvertinimo bei sąžiningo klydimo. Neteisingai įvertinęs situaciją ir sąžiningai klysdamas pasirinko važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamojo dalies krašto, dėl ko ir įvyko šis įvykis. Dėl jo veiksmų nėra nei nukentėjusiųjų;

2.4. atkreipė dėmesį, kad jis charakterizuojamas tik teigiamai. Dirba pagal darbo sutartį ir tuo tikslu jam reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones. Todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo, t. y. vienintelio jo pragyvenimo šaltinio. Taip pat rūpinasi senyvo amžiaus ir dėl ligų blogos sveikatos motina, kuri sunkiai vaikšto ir kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga kito asmens pagalba vykstant pas gydytojus ir kitur jos buitiniams poreikiams patenkinti. Jis kasdien rūpinasi mama. Ji našlė. Todėl be teisės vairuoti kelių transporto priemones, negalės tinkamai rūpintis mama, o tai patarytų nepataisomą žalą nuo jo visiškai priklausomam asmeniui;

2.5. jo nuomone, institucija priėmusi nutarimą ir jam skirdama administracinio poveikio priemonę, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Jo nuomone, pareigūnas, priimdamas sprendimą netinkamai individualizavo valstybės taikomas prievartos priemones;

2.6. pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nurodė, jog vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tada, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Atkreipė dėmesį, jog jo padarytas nusižengimas pavojingesnių pasekmių nesukėlė, niekas nenukentėjo ir niekam turtinė žala nebuvo padaryta, taip nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl, jo nuomone, yra pagrindas konstatuoti esant išimtinį atvejį, kai nustatyta visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką, kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Pažymėjo, kad jau patyrė neigiamą poveikį. Dėl padaryto administracinio nusižengimo jam buvo paskirta 170 Eur bauda, kurią jis sumokėjo ir kuri, jo nuomone, pakankama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, o papildomas administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir neteisinga. Taigi, mano, kad visa tai sudaro pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį;

2.7. akcentavo, kad Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi važyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris konstatavo, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Jo nuomone, kad jo prašomos nuobaudos skyrimas atitiktų šiuo konkrečiu atveju teisingumo ir adekvatumo principus;

2.8. su savo skundu pareiškėjas taip pat pateikė ir baudos sumokėjimo patvirtinimą, t. y. „Luminor“ banko 2023 m. liepos 9 d. – 2023 m. liepos 10 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 170,34 Eur (b. t. 2-7).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime taip pat nurodė, jog institucijos vyresnysis tyrėjas priimdamas nutarimą, įvertino visus duomenis, gautus nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Pareigūnas pareiškėjui paskyrė minimalią 170 Eur dydžio nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Nurodyta, jog nekyla abejonių, kad pareiškėjas nesilaikė KET ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o atsakomybė jam individualizuota tinkamai. Paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat nurodyta, jog numatant griežtas sankcijas už nagrinėjamo pobūdžio nusižengimus, vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas (b. l. 52-53).

4. Teisme A. B. prašė neatimti jam teisių bei paaiškino, jog įmonės būstinė ir vieta yra (duomenys neskelbtini). Kartais tenka jam nuvažiuoti į kitus miestus. Tenka važiuoti į Panevėžio regioną. Įmonė nėra didelė, nėra vairuotojų, todėl reikia važiuoti pačiam. Į Vilnių tenka retai atvažiuoti. Tą kartą teko važiuoti į seminarą, susijusį su darbine veikla. Reikėjo išvažiuoti apie 17 val., kai prasideda intensyvesnis eismas, o tai sukelia stresą prie to nepripratusiam asmeniui. Jis darė posūkį į kairę. Ženklinimas baigiasi kažkur prieš posūkį. Visoje sankryžoje nebuvo jokio ženklinimo ir sunku pasirinkti, kaip išvažiuoti iš sankryžos. Jis darė posūkį į dešinę eismo juostą. Išgirdo signalą, bet nesuprato iš kur. To automobilio tikrai nematė. Jeigu būtų matęs, kad automobilis važiuoja, būtų sustojęs ir praleidęs. Būtų ieškojęs galimybių jį praleisti neužkirtus jam kelio. Po įvykio vėl važiavo toje vietoje, ženklinimas jau padarytas ir nėra jokių problemų ten važiuoti. Vairavimo teisės jam ypatingai svarbios. Jo mama yra garbaus amžiaus, kurią reikia prižiūrėti. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Yra sesuo, bet ji turi savų užsiėmimų. Per visą laiką neturėjo jokių nusižengimų.

5. Pareiškėjo A. B. atstovas advokatas R. V. teisme palaike skunde išdėstytus argumentus. Jo nuomone, netinkamai skirta nuobauda, netinkamai individualizuota veika, pareigūnai neįvertino veikos aplinkybių ir pavojingumo pobūdžio, netaikė išimties, numatytos ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas neginčija baudos, jis ją sumokėjo. Pareiškėjas nėra vilnietis. Todėl žinoma, kad prie mažesnio eismo pripratusiam asmeniui, intensyvesnis eismas sukelia stresą. Toje vietoje pareiškėjas važiavo pirmą kartą. Toje gatvėje, kur išsuko į kairę ir įvyko įvykis, horizontalaus žymėjimo nematyti. Pareiškėjas padarė posūkį į kairę ir manydamas, kad yra vientisa eismo juosta, pasirinko važiuoti kuo arčiau dešinio krašto. Persirikiavo nerodydamas posūkio. Laikoma, jog jis nepersirikiavo, o suko iš karto į dešinę. Pareiškėjas neturėjo tyčios rikiuotis be posūkio. Taip pat jis neturėjo tyčios kitam automobiliui užkirsti kelią. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis sudarė avarinę situaciją, bet vertina, kad jis tai padarė netyčia, nes neteisingai įvertino aplinkybes. Šioje situacijoje nėra nukentėjusiųjų ar apgadintų transporto priemonių. Pareiškėjas vertinamas teigiamai, dirba, todėl netekęs vairuotojo teisės, gali netekti ir darbo. Jo nuomone, įvertinus aplinkybes, vertintina, jog situacija mažiau pavojinga ir yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

6. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė, jog byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

7. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas pareiškėjo padarytas nusižengimas (b. l. 45). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko A. G. (A. G.) 2023 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, 2023 m. kovo 30 d. važiavo Vilniuje, Fabijoniškių g. vairuodamas tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų. Apie 17.21 val. privažiavęs sankryžą su P. Ž. g., suko į kairę. Jam sukant į kairę, gretima eismo juosta (iš kairės) važiuojančio automobilio „Toyota Land Cruiser“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, staiga, be jokios pateisinamos priežasties, neparodęs įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, prieš pat jo vairuojamą automobilį persirikiavo į dešinę, dėl ko jis buvo privestas staigiai stabdyti, jog išvengtų susidūrimo ir užtikrintų savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Minėto automobilio vairuotojas persirikiavęs į dešinę eismo juostą, toliau nuvažiavo tiesiai (b. l. 26).

8. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

9. Skunde pareiškėjas sutinka su institucijos išvadomis, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, bet kelia nuobaudos individualizavimo klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, panaikinimo

10. Teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Tačiau tenkina pareiškėjo skundą dėl švelnesnės, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje, administracinio poveikio priemonės paskyrimo.

11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsakomybę užtraukia Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šis nusižengimas vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

12. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

13. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. KET 82.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

15. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

16. Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, kad vairuodamas automobilį staiga persirikiavo į dešinę, neparodęs įspėjamojo posūkio, dėl ko gretima važiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo greitį (stabdyti), kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo medžiaga, iš kurios be kita ko matyti, kad kelio ženklinimas įvykio vietoje pirmoje eismo juostoje prieš pat posūkį iš dalies nusitrynęs, ant kelio važiuojamosios dalies, pirmoje eismo juostoje matosi rodyklė tik į dešinę. Kita vertus, prieš sankryžą yra pastatytas kelio ženklas, kuriame nurodytas eismas sankryžoje. Pagal KET 8 straipsnį, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kita vertus, vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms, kad jis ne tyčia, o dėl neatsargumo padarė minėtą nusižengimą, nes iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad darydamas posūkį jis iš karto suka link dešinio kelio krašto (sankryžoje kelio ženklinimas nusitrynęs) ir atsiduria priešais taip pat posūkį darantį kitą automobilį, taip priversdamas pastarojo vairuotoją staigiai stabdyti.

17. Pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Iš nutarimo matyti, jog skirdama nuobaudą, institucija įvertino tai, kad yra viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo juos išaiškinti) bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

19. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019).

20. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. taip pat nustatyta, kad pareiškėjo nusižengimas ne tyčia, ne piktavališkai, o dėl neatsargumo. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo. Iš byloje esančių duomenų, t. y. 2023 m. liepos 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (vokas, b. l. 46) matyti, jog per penkerius metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus (2021 m. ir 2020 m. viršijo maksimalų leistiną greitį), paskirtos baudos apmokėtos. Taigi, matyti, kad pareiškėjas paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2021 metais, per pakankamai ilgą laikotarpį (5 metus) padarė du nusižengimus. Taigi, visa tai, kas išdėstyta, suponuoja, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir tai, kad pareiškėjas linkęs laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti.

21. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jo bendrovėje nėra vairuotojų, todėl turi vairuoti pats, dėl to teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai reikalinga, nes gali prarasti savo darbą. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog nors turi sesę, tačiau būtent jis rūpinasi savo garbaus amžiaus ir ligota motina. Jis ją nuveža į gydymo įstaigas, parūpina maisto ir kt., todėl, pasak pareiškėjo, jeigu jis netektų teisės vairuoti, be kita ko nukentėtų ir jo motina, nes ji negalėtų tinkamai ja pasirūpinti ir patenkinti jos poreikius.

22. Teismo manymu, aptarti pareiškėją teigiamai charakterizuojantys duomenys, padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, tai, jog nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo padarymas yra atsitiktinio pobūdžio, jis padarytas ne tyčia ir piktavališkai, o dėl neatsargumo — leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. B. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Taip pat, teismas įvertina ir tai, jog pareiškėjas apmokėjo jam paskirtą baudą ir tai, jog nagrinėjamu atveju pats procesas jau turėjo auklėjamąjį pobūdį pareiškėjui bei išties yra aplinkybių, dėl ko administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimas varžys asmens teises labiau nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, visuomenės interesui dėl saugaus eismo užtikrinti. Šiuo atveju, net ir minimalaus termino, ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei pareiškėjo asmenybės ir prieštarautų teisingumo principui. Todėl, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, jog nuobaudos tikslams pasiekti A. B. pakaks paskirtos baudos, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones), todėl institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. B. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14807-2023.

A. B., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.