Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų, suinteresuotieji asmenys – E. K. ir F. A. (F. A.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Šeimai nuo 2017 m. vasario 15 d. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos buvo teikiamos Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“. 2018 m. lapkričio 29 d. šeimai paskirta atvejo vadyba bei sudarytas pagalbos šeimai planas. E. K. su socialine atvejo vadybininke bendradarbiauja, tačiau situacija dėl antisanitarinių sąlygų namuose nepasikeitusi.

5. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. A. namuose apkandžiojo (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 14 d., lankantis namuose, buvo didelė netvarka, išmėtyti daiktai, drabužiai, vyrauja visų buities daiktų sumaištis, nepaklotos lovos, nešvarios grindys, blogas kvapas, balkone mėtėsi tušti šampano ir vyno buteliai. E. K. pripažįsta, jog kartais vartoja alkoholinius gėrimus. E. K. nepilnametė dukra E. K. jau 10 metų gyvena pas senelius J. S. ir D.S.. A. A. gyvena kartu su tėvais, tačiau namuose nesudarytos sąlygos vaikui ilsėtis, ugdytis ir žaisti, todėl šeimai 2020 m. balandžio 20 d. buvo suteikta parama – dėvėta vaikiška lova.

6. 2020 m. birželio 10 d. Tarnyboje gautas pranešimas dėl smurto šeimoje - 2020 m. birželio 10 d. neblaivus F. A. stipriai sugriebė E. K. už žandų ir kelis kartus delnu trenkė per veidą, į abi veido puses. Konflikto metu namuose buvo nepilnametė A. A.. 2020 m. birželio 12 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ informavo Tarnybą, jog E. K. su socialine atvejo vadybininke bendradarbiauja, tačiau namuose ir toliau vyrauja antisanitarinės sąlygos. 2020 m. birželio 14 d. ir 2020 m. birželio 18 d. surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1175 ir 1VSV-839. Buvo nustatytas apsaugos vaikams poreikis. 2020 m. liepos 30 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimos namuose vėl buvo nustatytos antisanitarinės sąlygos. 2020 m. rugpjūčio 6 d. vyko E. K. ir F. A. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo nustatyta, jog neišnyko rizikos veiksniai, dėl kurių vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis. Vaikų tėvai nekeičia savo elgesio.

7. Socialinė atvejo vadybininkė buvo užregistravusi E. K. priklausomybės psichologo konsultacijai, tačiau į konsultaciją moteris neatvyko, nurodydama, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pradės lankyti psichologo konsultacijas. F. A. buvo užregistruotas psichologės konsultacijai VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“. Nėra duomenų, kad moteris būtų lankiusi konsultacijas. Pozityvios tėvystės kursų nelankė abu tėvai.

8. E. K. nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu moteris neigė pagrindines šeimos problemas, tačiau, po posėdžio pasiūlius nuvykti į jos namus, nesutiko pripažindama, jog ir šiuo metu namuose netvarka. F. A. posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir E. K. dažnai kyla konfliktai.

9. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad namuose vyrauja antisanitarinės sąlygos, galimai motina turi alkoholio vartojimo problemą, į tai, kad motina susiduria su sveikatos sunkumais, dėl kurių negali pasirūpinti savo vaikais ir buitimi, siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, atliko vaikų padėties vertinimą, kurio metu abiem vaikams nustatė apsaugos poreikį.

10. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, kad situacija šeimoje nėra pasikeitusi. Šeimos namuose vyrauja antisanitarinės sąlygos – didelė netvarka, išmėtyti daiktai ir drabužiai, nepaklotos ir nešvarios lovos ir grindys, blogas kvapas. E. K. galimai yra priklausoma nuo alkoholio, turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių ir suinteresuotų asmenų pagalbos plane nustatytų užduočių nevykdymo, vaikams E. K. ir A. A. buvo nustatytas apsaugos poreikis, todėl vaikai buvo laikinai paimti iš nesaugios jiems aplinkos. Motina, atvykusi į pozityvios tėvystės kursų antrąją paskaitą, netrukus iš jos pasišalino. Nepilnametė E. K. jau (duomenys neskelbtini) gyvena savo senelės namuose. Mergaitė Tarnybai teigė, jog pas motiną grįžti nenori dėl netvarkos namuose.

12. E. K. gyvena su senele, nes senelės namuose ji turi nuosavybės teise priklausantį kambarį, kuris jai yra reikalingas dėl privatumo. Mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų, o motinos namuose jai mokytis trukdytų jaunesnė dukra. Ji su vyresne dukra bendrauja kiekvieną dieną, nes vaiko senelės (jos motinos) namai yra greta jos. Ji teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini).

13. Tarnybos prašyme nurodytos aplinkybės yra tapačios, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-3530-869/2020, kurioje Tarnybos prašymas buvo netenkintas. Minėtoje byloje jau buvo ištirtos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl kitų aplinkybių, todėl Tarnyba šiame prašyme negali remti aplinkybėmis, dėl kurių jau yra priimtas teismo sprendimas. Byloje pateiktos gyvenamosios vietos nuotraukos patvirtina, kad namuose tvarkinga, švaru, todėl Tarnybos nurodomos aplinkybės dėl namuose esančių antisanitarinių sąlygų, neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – leisti paimti E. K. iš jos motinos E. K. ir A. A. iš jos tėvų E. K. ir F. A..

24. Teismo posėdžio metu liudijusi šeimos socialinė darbuotoja T.B. parodė, kad apsilankymų šeimos namuose metu, ji nėra mačiusi tvarkingos šeimos gyvenamosios vietos, t. y. taip, kaip pateikta suinteresuotų asmenų nuotraukose. Teismas nevertino socialinės darbuotojos, kuri lankosi šeimos namuose liudijimo, o išimtinai vertino tik suinteresuotų asmenų pateiktas nuotraukas.

25. Atkreipė dėmesį, kad situacija dėl netvarkos ir antisanitarinių sąlygų suinteresuotų asmenų namuose tęsiasi nuo 2010 m. gruodžio 15 d., kai E. K. šeima buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Moteris susitvarko namus tik įsikišus valstybės institucijoms ar vykstant teismo procesams ir tokie susitvarkymai nėra ilgalaikiai. Situacija dėl netvarkos ir antisanitarinių sąlygų pasikeičia tik trumpam laikotarpiui.

26. Pažymėjo, kad, siekiant spręsti šeimos problemas dėl netvarkos ir antisanitarinių sąlygų namuose, suinteresuotiems asmenis buvo skirtas asistentas, kurio tikslas buvo padėti šeimai dėl tvarkos namuose, skatinti ir mokyti tvarkytis, tačiau ši paslauga buvo neefektyvi.

27. Informuoja, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. gauta informacija iš šeimos atvejo vadybininkės, kurioje nurodoma, kad po teismo posėdžio (duomenys neskelbtini) namuose buvo lankytasi 5 kartus: 2020 m. rugsėjo 3 d. apsilankymo metu namai buvo tvarkingi, nupirktas naujas šaldytuvas; 2020 m. rugsėjo 10 d. niekas neatidarė durų, nors matėsi, kad durys neužrakintos, prie namų lauke buvo 3 dideli šiukšlių maišai; 2020 m. rugsėjo 11 d. namuose nieko nerasta, šiukšlių maišai buvę prie namų neišnešti; 2020 m. rugsėjo 14 d. namuose nieko nebuvo, nors pro langą matėsi įjungtas televizorius; 2020 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai buvo apsilankyta namuose, duris atidarė E. K., kuri nurodė, kad serga ir šiuo metu namai netvarkyti.

30. Suinteresuotų asmenų dukros yra prižiūrimos, jomis rūpinamasi, jos niekada nėra sirgusios infekcinėmis ligomis. Taip pat darželio bei mokyklos pedagogų atsiliepimai yra teigiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę E. K. iš jos motinos E. K. ir nepilnametę A. A. iš jos tėvų E. K. ir F. A., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

34. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2020 m. spalio 9 d. raštą „Dėl E. K. ir F. A. šeimos“. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą E. K. taip pat pateikė naujus įrodymus – 2020 m. spalio 8 d. pozityvios tėvystės įgūdžių mokymų pažymėjimą, 2020 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašą, įstiklintų langų nuotrauką, o 2020 m. spalio 15 d. - papildomus paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsniu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

36. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius suinteresuotų asmenų vaikus, motyvuojant tuo, kad E. K. šeima nuo 2010 m. gruodžio 15 d. įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Šeimai nuo 2017 m. vasario 15 d. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, 2018 m. lapkričio 29 d. šeimai paskirta atvejo vadyba bei sudarytas pagalbos šeimai planas. E. K. su socialine atvejo vadybininke bendradarbiauja, tačiau situacija dėl antisanitarinių sąlygų namuose nepasikeitusi. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad namuose vyrauja antisanitarinės sąlygos, galimai motina turi alkoholio vartojimo problemą, į tai, kad motina susiduria su sveikatos sunkumais, dėl kurių negali pasirūpinti savo vaikais ir buitimi, siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, atliko vaikų padėties vertinimą, kurio metu abiem vaikams nustatė apsaugos poreikį.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad šiuo metu padėtis suinteresuotų asmenų šeimoje yra pasikeitusi ir nėra duomenų, jog motinos ir tėvo gyvenimo būdas šiuo metu kenkia sveikai vaikų raidai ir tolimesniam vystymuisi, ar pažeidžia vaikų interesus. Taip pat pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog suinteresuoti asmenys stengiasi pakeisti savo elgesį, siekia užtikrinti tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką vaikams, rūpinasi vaikais, išlaiko juos, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, lanko psichologo konsultacijas, gydosi, registravosi į pozityvios tėvystės kursus bei sutinka priimti teikiamas socialines paslaugas.

39. Pareiškėja (Tarnyba) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvuodama iš esmės tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad situacija dėl antisanitarinių sąlygų namuose nepakitusi, o E. K. susitvarko namus tik įsikišus valstybės institucijoms ar vykstant teismo procesams ir tokie susitvarkymai nėra ilgalaikiai. Situacija nepasikeitė ir po teismo posėdžio, ką rodo apsilankymo suinteresuotų asmenų namuose dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš suinteresuotų asmenų išdavimo.

40. Pažymėtina, kad atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad suinteresuoti asmenys, pareiškėjos teigimu, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis ir ta padėtis nesikeičia jau eilę metų. Tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia byloje esančios suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos nuotraukos, iš kurių matyti, kad namuose yra tvarkinga (vaikui skirta tvarkinga lova, kambarys tvarkingas). Tai, kad keleto apsilankymų šeimos namuose metu buvo rastos nepaklotos lovos, nešvarios grindys, balkone mėtėsi keletas tuščių alkoholinių gėrimų butelių, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad namuose yra antisanitarinės sąlygos, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi nepilnamečiams vaikams.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. K. susitvarkyti namus padeda ir jos mama – D.S. Šios aplinkybės pareiškėja neneigė. Be to, apeliantės pateikta informacija apie tai, kad buvo lankytasi 5 kartus suinteresuotų asmenų namuose ir visą laiką rasta netvarka, neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2020 m. rugsėjo 3 d. apsilankymo metu namai buvo tvarkingi, nupirktas naujas šaldytuvas, 2020 m. rugsėjo 10, 11 ir 14 dienomis, apsilankymo metu šeimos namuose nieko nebuvo (niekas neatidarė durų), o šalia namų buvo padėti pripildyti šiukšlių maišai (pastaroji aplinkybė tikrai nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotų asmenų gyvenamojoje vietoje yra antisanitarinės sąlygos, greičiau priešingai, rodo, kad šiukšlių namuose nėra). Aplinkybę, kad pakartotinio apsilankymo metu E. K. sirgo, patvirtina į bylą pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. rugsėjo 25 d. išrašas. Iš į bylą pateiktos gyvenamojo namo langų nuotraukos matyti, kad šiai dienai visi langai yra įstiklinti.

42. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje E. K. yra pateikusi 2020 m. spalio 8 d. pozityvios tėvystės įgūdžių mokymų pažymėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad E. K. lankėsi pas psichologus ir priklausomybių ligų gydytojus. Šios aplinkybės rodo, kad yra stengiamasi pakeisti savo elgesį, gydytis, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai ir pan.

43. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis).

44. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

45. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti. Dėl to pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.