- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-436-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00158-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. J.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Bankroteka", VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Turto bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo N. J. prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, I. P. (I. P.) bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį dalyvauti I. P. bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad šioje byloje yra patvirtintas I. P. kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalimi, siekia būti įtrauktas į bylos procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu.
2. Teigė, jog 2015 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) pagrindu jis nuosavybės teise įsigijo pastatą – poilsio namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Pirkimo–pardavimo sutartimi jam buvo perleista tik statinių nuosavybės teisė ir jokių teisių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame Statiniai yra pastatyti, nei nurodyta sutartimi, nei jokiu kitu pagrindu neįgijo ir nėra įgijęs iki šiol. Nurodyta situacija susiklostė dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių Žemės sklypas (nuosavybės teisė į Žemės sklypą) negalėjo būti perleidžiamas kartu su Žemės sklype esančiais Statiniais. Palangos miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdė viešą aukcioną, kurio tikslas buvo Statinių, kurie tuo metu priklausė Palangos miesto savivaldybei, ir Žemės sklypo, kuris priklausė Lietuvos Respublikai, privatizavimas, t. y. abiejų nekilnojamojo turto objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn. Tuo metu Palangos miesto savivaldybės paskelbtą aukcioną laimėjo I. P., jis su Palangos miesto savivaldybe pasirašė 2007 m. kovo 13 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiek vėliau, t. y. 2007 m. kovo 19 d., perdavimo–priėmimo aktu perėmė Statinius, tačiau už Žemės sklypą I. P. neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo Žemės sklypo kainos, Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties taip pat nepasirašė.
3. I. P. negalint atsiskaityti su savo kreditoriais, Statiniai varžytynių metu buvo perleisti juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) o kiek vėliau sandorių pagrindu Statiniai buvo perleidžiami ir kitiems asmenims, kol galiausiai Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu juos įsigijo pareiškėjas. Dėl Žemės sklypo, kuriame yra Statiniai, vyko teisminiai ginčai, kurie buvo pradėti pagal VĮ Turto banko (anksčiau – VĮ Valstybės turto fondas) ieškinį, pareikštą I. P., VĮ Turto bankui siekiant prisiteisti I. P. nesumokėtą Žemės sklypo kainą. Teisminiai ginčai baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, kuria buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis. Teismų sprendimais VĮ Turto banko reikalavimas dėl Žemės sklypo kainos priteisimo iš I. P. yra patenkintas. Nors Palangos miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 28 d. aukcioną laimėjęs I. P. teismų procesiniais sprendimais ir buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais sudaręs Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ir įpareigotas įvykdyti savo prievolę natūra, t. y. sumokėti visą Žemės sklypo kainą, tačiau šis asmuo teismų procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas Žemės sklypo savininku, o Žemės sklypo kaina iki šiol nėra sumokėta.
4. Pareiškėjo žiniomis, byloje yra patvirtintas VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas. Žemės sklypo nuosavybės teisė šiuo metu vis dar priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 30 d. Priėmimo–perdavimo akto (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjimo teise Žemės sklypą valdo VĮ Turto bankas. Pareiškėjas, kaip Statinių savininkas, turi aiškų interesą įsigyti Žemės sklypą savo nuosavybėn, tačiau negali to padaryti tol, kol I. P. nėra sumokėjęs Žemės sklypo kainos (t. y. kol nėra patenkintas VĮ Turto banko byloje patvirtintas kreditinis reikalavimas). VĮ Turto bankas negali jam perleisti Žemės sklypo, kadangi pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog Žemės sklypas yra parduotas I. P.. Kita vertus, pareiškėjas Žemės sklypo negali įsigyti ir iš I. P., kadangi pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose taip pat yra konstatuota, kad, nepaisant to, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs, I. P. tol, kol nėra sumokėjęs visos Žemės sklypo kainos, nepripažintinas Žemės sklypo savininku. I. P. negali Žemės sklypu disponuoti, taip pat ir perleisti Žemės sklypo pareiškėjui. VĮ Turto bankas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją ir surasti visoms suinteresuotoms pusėms priimtiną variantą, pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame pasiūlė sudaryti trišalę sutartį tarp VĮ Turto banko, I. P., atstovaujamo nemokumo administratoriaus, ir pareiškėjo, sutarties pagrindu jis sumokėtų 97 069,53 Eur skolos likutį už I. P. pirktą Žemės sklypą, tokiu būdu įgydamas į jį nuosavybės teisę. Pareiškėjas, atsakydamas į 2020 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“ VĮ Turto banko pateiktą pasiūlymą, pateikė VĮ Turto bankui 2020 m. gruodžio 23 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad pasiūlymas jam yra priimtinas, t. y. kad jis sutinka sudaryti siūlomą trišalį susitarimą ir tokiu būdu įsigyti Žemės sklypą savo nuosavybėn.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
6. Teismas nurodė, jog įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas gali tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, pripažino, kad aplinkybė, susijusi su Statinio įsigijimu, 2015 m. Pirkimo sutarties pagrindu nėra susijusi su bankrutuojančio asmens bankroto procesu. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto bankrutuojančio fizinio asmens I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto 4 punkte, nustatančiame numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto sąrašą, pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kurį jis siekia įsigyti, neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę, todėl pareiškėjo siekiamas įgyti nekilnojamasis turtas negali būti fizinio asmens bankroto byloje jokio sandorio, taip pat ir taikos sutarties, objektu.
8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo glaudų teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Pareiškėjas nėra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius, nei I. P., nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų materialiniai teisiniai santykiai su pareiškėju, kurie būtų reikšmingi šiai bylai, nenustatyti. Pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas pageidauja įsigyti žemės sklypą, kuris net neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę, nereiškia, kad jis turi kokį nors (tiek materialųjį, tiek procesinį) suinteresuotumą šios bylos baigtimi.
9. Teismas tai pat nurodė, kad kai byloje nėra nustatytas ir įrodytas pareiškėjo teisinis ryšys su civiline byla Nr. 2FB-109-824/2016, nenustatytas jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, konstatuotina, kad teismas neturi pareigos pareiškėjui civilinėje byloje suteikti byloje dalyvaujančio, konkrečiai – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas N. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo dalyvauti I. P. bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tenkinti, t. y. įtraukti pareiškėją dalyvauti civilinėje byloje Nr. FB-109-824/2016 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo teisės ir pareigos yra itin glaudžiai susijusios su vykstančiu I. P. bankroto procesu. Teismas neįvertino, kokius padarinius pareiškėjui lemia buvimas žemės sklype esančių statinių savininku.
10.2. Apeliantas nurodo, jog žemės sklypas yra valstybės, o tai lemia pareiškėjui tam tikrus padarinius – vienas iš jų yra tas, kad, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo, Palangos miesto savivaldybės administracija vis tiek reikalauja iš pareiškėjo į savivaldybės biudžetą kasmet mokėti žemės sklypo nuomos mokestį.
10.3. Priešingai, nei nusprendė teismas, I. P. bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo pareigomis, t. y. tol, kol byloje nėra patenkintas VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas ir žemės sklypo nuosavybės teisė atitinkamai nėra perėjusi I. P., pareiškėjas, būdamas žemės sklype esančių statinių savininku, turi kasmet mokėti valstybinio žemės sklypo nuomos mokestį.
10.4. Nepaisant pareiškėjo pateiktų prašymų, VĮ Turto bankas atsisako sudaryti pareiškėjui sąlygas faktiškai naudotis statiniais ir atitinkamai žemės sklypu, o tokio atsisakymo pagrindas – tebevykstantis I. P. bankroto procesas, kuriame iki šiol nėra visiškai patenkintas VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas. Todėl akivaizdu, kad I. P. bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs ne tik su pareiškėjo pareigomis, bet ir su pareiškėjo teisėmis, t. y. vykstant I. P. bankroto procesui, kuriame iki šiol nepatenkintas VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas, pareiškėjas negali realizuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės išsinuomoti žemės sklypą, atitinkamai neturi galimybės atlikti jam priklausančių statinių rekonstrukcijos ir naudoti jų pagal paskirtį.
10.5. Įtraukus pareiškėją į bylos procesą, ne tik būtų sudaryta galimybė jam dalyvauti procese ir daryti įtaką jo eigai, siekiant pareiškėjo teisių ir interesų užtikrinimo ir apsaugos, tačiau ir būtų sudaryta reali galimybė bylos procese suinteresuotoms šalims tarpusavyje susitarti, pareiškėjui sumokant I. P. skolą VĮ Turto bankui (t. y. padengiant žemės sklypo kainą), ir tokiu būdu perimti žemės sklypo nuosavybės teisę, kuri priklauso Lietuvos Respublikai. Atitinkamai pareiškėjo už žemės sklypą sumokėta pinigų suma galėtų būti panaudojama patenkinti likusius nepatenkintus I. P. kreditorių reikalavimus.
10.6. Apelianto manymu, teismo išvada, kad žemės sklypas negali būti taikos sutarties byloje objektu, šiuo atveju turi būti pripažinta nepagrįsta. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi minėtos išvados nepagrindė teisės aktų nuostatomis.
10.7. Teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus klausimo dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimus, išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pažeidus proceso teisės normas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. P. prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundo argumentų pagrindu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo teisės ir pareigos yra itin glaudžiai susijusios su vykstančiu bankroto procesu, neatitinka tikrovės. Jokių teisių ir pareigų pareiškėjas bankroto byloje neturi, o bankroto procesas ir jo metu priimti teismo sprendimai, tarp jų ir galutinis, neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
11.2. Tai, kad pareiškėjas 2015 m. pirkimo sutartimi įsigijo statinį, niekaip nesusiję su bankrutuojančio asmens bankroto procesu. Žemės sklypas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę, todėl negali būti bankroto byloje jokio sandorio dalykas, taip pat ir taikos sutarties objektas. Pareiškėjo santykiai su bankroto bylos kreditore VĮ Turto banku ir iš jų kylantys ginčai nėra ir negali būti bankroto bylos dalykas, kadangi nepatenka į bankroto byloje sprendžiamų klausimų sudėtį.
11.3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 3 straipsnio 2 dalies prasme nėra ir negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu. Bankroto bylos baigtis pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturės jokios reikšmės ir nesukurs nei materialinių, nei procesinių pasekmių. Todėl pareiškėjas prašyme ir nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios gali bankroto byloje jam turėti kokių nors pasekmių.
Šalies argumentai
11.4. Pareiškėjo prašymo ydingumą lemia ir tai, kad pareiškėjas nenurodo, kokios proceso šalies pusėje jis pageidautų būti ir kaip, nereikšdamas savarankiškų reikalavimų, pareiškėjas galėtų dalyvauti taikos sutartyje, kai CPK 47 straipsnis riboja trečiojo asmens procesinę teisę pasirašyti taikos sutartį, keisti reikalavimus.
11.5. I. P. yra įgijęs teisę į žemės sklypą, kurios nėra praradęs ir šiuo metu. Pareiškėjas siekia iš VĮ Turto banko nuosavybės teise įsigyti dvigubai mažesne nei rinkos kaina žemės sklypą, kuris jau yra parduotas aukcione I. P..
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą tenkinti ir pareiškėją įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad kreipėsi į apelianto atstovą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę įsigyti ginčo sklypą už skolos likučio sumą, suinteresuotoms pusėms pasirašant trišalį susitarimą, prieš tai tokiems veiksmams pritarus I. P. bankroto bylos kreditoriams. Atsižvelgiant į situaciją, siūlomas susitarimas (sprendimas) yra pagrįstas ir logiškas. Žemės sklypo nuosavybės teisę įgytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o I. P. išspręstų įsiskolinimo klausimą. Suinteresuoto asmens nuomone, viešasis interesas nebūtų pažeistas, priešingai – aukcione I. P. nesumokėtų žemės sklypo lėšų likutis būtų grąžintas į valstybės biudžetą ir taip atsiskaityta už privatizuotą valstybės turtą.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. B. nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad skundas negali būti tenkinamas. Taip pat nurodo, jog žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjo statinys, neįeina į mokumo plane patvirtintą turto, iš kurio atkuriamas bankrutuojančio asmens mokumas ir tenkinami kreditiniai reikalavimai, sudėtį. Pareiškėjas siekia įsigyti žemės sklypą už 97 000,00 Eur, t. y. dvigubai pigiau nei rinkos kaina, nurodydamas, kad tokia taikos sutartis atitinka visų proceso dalyvių lūkesčius. Teigia, jog šis pareiškėjo siekis įsigyti žemę nėra susijęs su bankroto bylos dalyvių interesais, o susijęs išskirtinai tik su pareiškėjo interesais. Pareiškėjas, įsigijęs dvigubai pigiau nei rinkos kaina žemės sklypą, pažeistų kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo N. J. prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į I. P. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Šis klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, juos prašo priimti ir vertinti, nagrinėjant atskirąjį skundą: Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-344-435/2019 kopiją; pirminės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2015 m. spalio 22 d. VĮ Turto banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kopiją; 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymo „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo“ kopiją; VĮ Turto banko 2017 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo“ kopiją; 2017 m. gruodžio 11 d. prašymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties termino“ kopiją; 2017 m. gruodžio 21 d. VĮ Turto banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties termino“ kopiją. Nurodo, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą nutartį. Teigia, kad nauji rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą ir patvirtina, kad pareiškėjo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su I. P. bankroto procesu.
19. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes nurodytus ir prašomus pridėti prie bylos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtinybė teikti šiuos įrodymus iškilo tik po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo. Pažymėtina ir tai, kad, susipažinus su bylos medžiaga, įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažintina, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į fizinio asmens bankroto bylą, esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
21. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nurodyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Pagrindinis fizinių asmenų bankroto klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms fizinių asmenų bankroto procesą. FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi FABĮ normos nereglamentuoja fizinių asmenų bankroto bylų proceso teisenos, todėl jos keliamos ir nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).
22. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
23. FABĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kreditorius kartu su prašymu įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui turi pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę fiziniam asmeniui patvirtinančius įrodymus. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). FABĮ normos reglamentuoja kreditorių tam tikras procesines teises fizinio asmens bankroto byloje, tačiau nereglamentuoja trečiųjų asmenų – ne kreditorių teisių ir pareigų.
24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik fizinio asmens kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Taigi teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį į I. P. bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šį reikalavimą apeliantas iš esmės grindė tuo, kad būtinybę dalyvauti fizinio asmens bankroto byloje lemia jo siekis įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis negali to padaryti tol, kol I. P. nėra sumokėjęs žemės sklypo kainos, t. y. kol nėra patenkintas kreditorės VĮ Turto banko fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas kreditinis reikalavimas.
26. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė įtraukti apeliantą į I. P. bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, konstatuodamas, jog teismas neturi pareigos pareiškėjui civilinėje byloje suteikti byloje dalyvaujančio, konkrečiai – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso. Nurodė, kad byloje nėra nustatytas ir įrodytas pareiškėjo teisinis ryšys su civiline byla Nr. 2FB-109-824/2016, nenustatytas jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
27. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo teisės ir pareigos yra itin glaudžiai susijusios su vykstančiu I. P. bankroto procesu. Apeliantas nagrinėjamoje byloje savo reikalavimą formuluoja kaip siekį būti įtrauktam trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, fizinio asmens bankroto byloje dėl to, jog, įtraukus jį į bylos procesą, ne tik būtų sudaryta galimybė pareiškėjui dalyvauti procese ir daryti įtaką jo eigai, siekiant pareiškėjo teisių ir interesų užtikrinimo ir apsaugos, tačiau ir būtų sudaryta reali galimybė bylos procese suinteresuotoms šalims tarpusavyje susitarti, pareiškėjui sumokant I. P. skolą VĮ Turto bankui (t. y. padengiant žemės sklypo kainą), tokiu būdu perimant žemės sklypo nuosavybės teisę.
28. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes: Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi I. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroteka“ (nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d.). Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi buvo patvirtinti I. P. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas N. J. nuosavybės teise yra įgijęs prašyme nurodytus statinius, tačiau jokių teisių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pastatyti statiniai, nėra įgijęs. Pažymėjo ir tai, kad 2016 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto bankrutuojančio fizinio asmens I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto 4 punkte, nustatančiame numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto sąrašą, pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kurį jis siekia įsigyti, neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę.
29. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo glaudų teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Pareiškėjas nėra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius, nei I. P., nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų materialiniai teisiniai santykiai su pareiškėju, kurie būtų reikšmingi šiai bylai, nenustatyti. Teismas padarė išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja pageidauja įsigyti žemės sklypą, kuris neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę, nereiškia, kad jis turi kokį nors (tiek materialųjį, tiek procesinį) suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių vertinti priešingai.
30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo apeliantą įtraukti į I. P. bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes tai neatitiktų teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų sampratą, ir neatitiktų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įtraukti pareiškėją į fizinio asmens bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
32. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi savo išvados dėl to, jog žemės sklypas negali būti taikos sutarties byloje objektu, nepagrindė teisės aktų nuostatomis. Teigia, jog teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus klausimo dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimus, išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pažeidus proceso teisės normas.
33. Pažymėtina, kad nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series An. 288, p. 20, pr. 61).
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė apelianto prašymo reikalavimus, ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, ginčijamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, todėl apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu, motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, negali būti vertinamas kaip teismo pareigos nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais (argumentuoti) nevykdymas. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo išvados priimtos pažeidžiant proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.