- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-1142-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bietransa“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bietransa“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-224-836/2015, kuria buvo nutraukta byla. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UB „Bieltransa“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. M. 2.387,09 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodė, kad atsakovas bendrovėje dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Komandiruotės metu (duomenys neskelbtini) mieste atsakovas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta tiek jo vairuojama transporto priemonė, tiek krovinys – transporto priemonės. Dėl to bendrovė patyrė 3.242,15 Lt nenumatytų išlaidų Be to, bendrovė dėl transporto priemonės sugadinimo bei jos remonto, kuris vyko iki 2014-03-23, negavo virš 5.000,00 Lt pajamų. Tokiu būdu bendrovė patyrė 8.242,15 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. 2014-12-02 sprendimu Lietuvos Respublikos VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija ieškovės prašymą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo atmetė, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujino.
Atsakovas T. M. su ieškiniu nesutiko (b.l. 60-63). Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu dalyku, dėl kurio teismai buvo pasisakę, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, o nagrinėjama civilinė byla nutrauktina. Nesutinka, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl transporto priemonės MB-413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo bei jos remonto, kuris praktiškai vyko iki 2014-03-23, t.y. negavo virš 5.000,00 Lt pajamų. Ieškovės nurodytos remonto metu negautos 5.000,00 Lt pajamos neatitinka tikrovės, ieškovė sugadintu automobiliu nedisponavo, nes buvo pasibaigusi automobilio nuomos sutartis. Ieškovės transporto priemonė buvo drausta, todėl dėl transporto priemonės sugadinimo bei remonto išlaidų ji nepatyrė.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi bylą nutraukė (b.l. 67-69). Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014-12-17 nutartyje konstatavo, jog ieškovės UAB „Bieltransa“ reikalavimas atsakovui T. M. dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo ir grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe, todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra iš darbo teisinių santykių, todėl, minėtam ginčui taikytina privaloma išankstinė jo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidusi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovė pateikė darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą, tačiau Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija 2014-12-02 sprendimu ieškovės UAB „Bieltransa“ prašymo netenkino ir termino neatnaujino. Ieškovė šio darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, o kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių (žalos) priteisimo. Teismas pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs ir vertino, kad nors ieškovę atstovavo advokatas, ji nepasinaudojo DK 296 straipsnyje įtvirtinta teise – apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė jau yra praradusi galimybę pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Biestransa“ prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 73-75). Nurodė, kad teismas civilinę bylą nutraukė nepagrįstai, netinkamai aiškindamas DK 296 straipsnio nuostatas. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kadangi jos netenkino Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimas. Teismas trūkumų nenustatė, o tik atsakovui pateikus atsiliepimą priėmė skundžiamą nutartį. CPK 297 straipsnio nuostatos leidžia ieškovei įgyvendinti savo teises į teisminę savo interesų gynybą. Ieškinys pateiktas įvykdžius ikiteisminio ginčo nagrinėjimo reikalavimus ir nepažeidžiant jo pateikimo senaties terminų. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią kiekvieno asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tik tokiu būdu gali būti realizuotos ieškovės teisės į teisminį pažeistų teisių gynimą. Be to, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kas atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnį, turėjo būti ženkliai mažesnės, nes procese nuo pat pradžių dalyvavo tas pats advokatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o iškėlus bylą teisme paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovas ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti, bylą nutraukia (CPK 293 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje, remdamasis DK 287 ir 299 straipsniais, bylą nutraukė, nurodęs, kad ieškovė nepasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir negalima šia tvarka pasinaudoti.
Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (šalių ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo T. M., kaip buvusio įmonės darbuotojo 2.387,09 Eur nuostolių atlyginimo pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir nurodė, jog darbo ginčų komisija jų prašymą atmetė, nes yra praleidę trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. (b.l. 1).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2014 m. spalio 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl materialinės žalos atlyginimo, ir minėta institucija 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-5275 ieškovės prašymą išnagrinėjo bei priėmė dėl to sprendimą – prašymą atmesti, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir jo neatnaujino (b.l. 52-57). Pagal Darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina, jog DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą kreditorius negali kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, nepaneigia CPK 42 straipsnio nuostatų, jog ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. Byla yra pasirengimo stadijoje, ir vis dėlto manydamas, kad toks reikalavimas yra būtinas, teismas gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 225 str. 6 p., 115 str.).
Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. 339 str., teismas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.