Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-679-1156/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
1-679-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12726-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Kaltinamasis
J. L.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-679-1156/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12726-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.12.2.3; 2.12.2.5; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

ŠvenčionysVilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,kaltinamajam J. L. (J. L.), jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,konfiskuotino turto savininkei E. L.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pas individualią veiklą vykdantį A. P. (A. P.) darbininku, teistas:

1. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (šešios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams (bausmė atlikta 2015 m. vasario 4 d.);

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (bausmė atlikta 2020 m. spalio 12 d.);

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 56 MGL (2 800 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams ir automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (bausmė atlikta 2021 m. sausio 15 d.);

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems metams), terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 6 d., ir konfiskuotino turto – automobilio „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 950 Eur išieškojimas (arešto bausmė atlikta 2022 m. gegužės 12 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. L. (J. L.) 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.07 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo keleivinį automobilį „VOLVO XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė E. L., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2023 m. balandžio 10 d. 02.31 val. nustatė jo iškvepiamame ore 2,53 promiles neblaivumo.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. L. (J. L.) visiškai pripažino kaltę. Paaiškino, kad dieną prieš turėjo svečių, vartojo alkoholį, svečiams išėjus žmona nuėjo miegoti. Nežino, kas jam „šovė“ į galvą, bet apie 2 val. jis nusprendė pasivažinėti. Žinojo, kad žmona E. L. automobilio „VOLVO“ užvedimo raktelius laiko ant spintelės arba savo striukės kišenėje, todėl pasiėmė iš striukės raktelius. Prie laiptinės sutiko dar du draugus. Su jais vos spėjo išvažiuoti iš kiemo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.00 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., jis važiavo automobiliu „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Patikrinimo matu jam buvo nustatyta 2,53 promilės neblaivumas. Sutinka su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Nuoširdžiai gailisi, kad nusikalto. Su žmona susituokė (duomenys neskelbtini), turi du bendrus vaikus, šeimoje taip pat yra dar du žmonos vaikais. Žmona automobilį pirko prieš porą metu, nežino, už kokią sumą. Nėra sudarė vedybų sutarties ir pasidalinę turtą. Mano, kad viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė atitinka realią automobilio vertę. Jis pats neturi teisės vairuoti, automobiliu naudojasi žmona. Prašo nekonfiskuoti automobilio, geriau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nes automobilio reikia šeimos poreikiams, be to, dukra V. L. turi sveikatos problemų, dėl kurių tenka dažnai lankytis pas medikus (duomenys neskelbtini), vykti į sanatoriją (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

3.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2023 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-12726-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Rolando Skuolio 2023 m. balandžio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nusikalstamos veikos aprašymas: 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.09 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. L. (J. L.) neblaivus, pirmu tikrinimu 2.11 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.31 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 1–5);

3.2. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Rolando Skuolio 2023 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.09 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. L. (J. L.) neblaivus, pirmu tikrinimu 2.11 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.31 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Liudytojas P. R. (P. R.) (b. l. 6–9);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į namą Nr. 27 (b. l. 10–18);

3.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. balandžio 10 d. bendruoju pagalbos numeriu gautas Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Pavelo Romaslovskio (Pavel Romaslovskij) ir tyrėjo Rolando Skuolio pranešimas kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.09 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. L. (J. L.) neblaivus, pirmu tikrinimu 2.11 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.31 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. J. L. (J. L.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK:23203723954 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, naudota „Body“ kamera (b. l. 19);

3.5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. įvykio metu buvo filmuojama mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „Body“, yra du vaizdo įrašai, kurie fiksuoja vaizdą nuo 2023 m. kovo 10 d. 2:10 val. (15 min. 20 sek.) ir nuo 2:30 val. (1 min. 33 sek), todėl įrašai „PSS-20230410-021051UTC+0300“ ir „PSS-20230410-023002UTC+0300“ prijungtini prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 20–21, 22);

3.6. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti vaizdo įrašų „PSS-20230410-021051UTC+0300“ ir „PSS-20230410-023002UTC+0300“ pažiūros rezultatai. Vaizdo įrašas „PSS-20230410-021051UTC+0300“ yra 15 min. 20 sek. trukmės. Filmuojama tamsiu paros metu. Matyti lauke mirksintys policijos pareigūnų automobilio švyturėlių atspindžiai. Policijos pareigūnų automobilis sustojęs, iš jo išlipa policijos pareigūnas ir nueina prie priekyje stovinčio „VOLVO“ automobilio. Kitas policijos pareigūnas jau stovi prie vairuotojo pusės durelių. Automobilyje „VOLVO“ vairuotojo vietoje sėdinti J. L. (J. L.), priekyje keleivio vietoje sėdi vyras, automobilio gale taip pat sėdi vyras. Policijos pareigūnas paklausia, kada paskutinį kartą J. L. (J. L.) vartojo alkoholį, atsakymo nesigirdi. Policijos pareigūnas įspėja, kad daromas vaizdo garso įrašas, vairuotojui duoda papūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnas paklausia, kur važiavo, J. L. (J. L.) atsako, kad į miestą. Alkotesteris parodo 2,59 promilių neblaivumą. J. L. elgiasi ramiai, vykdo policijos pareigūnų. Vaizdo įrašas „PSS-20230410-023002UTC+0300“ yra 1 min. 33 sek. trukmės. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie stovinčio automobilio, vairuotojo vietoje sėdi J. L. (J. L.). Automobilio salone dega šviesa, priekyje keleivio vietoje sėdi vyras. Policijos pareigūnas informuoja, kad vaizdas garsas įrašomas, bus atliekamas antras tikrinimas ir duoda J. L. (J. L.) pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Po garsinio alkoholio kiekio matuoklio signalo policijos pareigūnas balsu pasako alkoholio kiekio matuoklio rodmenis - 2,53, ekrane matyti skaitmenys 2.53. Policijos pareigūnas nurodo J. L. (J. L.) eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovint atsimerkus ir užsimerkus paliesti nosies galą, J. L. (J. L.) vykdo policijos pareigūno nurodymus (b. l. 23–25);

3.7. išrašas iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad automobilio „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra E. L., įsigijimo data 2021 m. vasario 21 d. (b. l. 26);

3.8. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „VOLVO XC 90“, tipas – lengvasis automobilis, kėbulo tipas – visureigis, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 020 Eur (b. l. 27);

3.9. iš priverstinio automobilio nuvežimo akto matyti, kad 2023 m. balandžio 10 d. 2.50 val. iš Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g. (duomenys neskelbtini), automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 28);

3.10. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas E. L. (b. l. 29–34), surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 37–38);

3.11. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad J. L. (J. L.) iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įvertinus bendrą asmens būklę: jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. J. L. (J. L.) nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 2023 m. balandžio 10 d. 2.11 val. J. L. (J. L.) nustatytas 2,59 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu 2.31 val. – 2,53 promilės neblaivumas (b. l. 39);

3.12. alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 rodmenys patvirtina, kad 2023 m. balandžio 10 d. 2.11 val. val. J. L. (J. L.) nustatytas 2,59 promilės neblaivumas, o 2.31 val. – 2,53 promilės neblaivumas (b. l. 40, 41);

3.13. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 patikra atlikta 2022 m. lapkričio 21 d. ir ji galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (b. l. 42);

3.14. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. (P. R.) paaiškino, kad 2023 m. balandžio 10 d. dirbo kartu su Švenčionių r. PK tyrėju Rolandu Skuoliu, ir apie 2.07 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, važiuojantį Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius, bei garsinį signalą, automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga pasuko į Žemutinės g. ir sustojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme. Priėjus prie vairuotojo, pastarasis atidarė vairuotojo durų langą, tuomet jis pajuto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas asmens dokumentų neturėjo, buvo nustatyta, kad vairuotojas yra J. L. (J. L.), gimęs (duomenys neskelbtini) m. Patikrinus alkotesteriu J. L. (J. L.) pirmu tikrinimu 2.11 val. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.31 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, J. L. (J. L.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 47–50);

3.15. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. L. nurodė, kad J. L. (J. L.) yra jos sutuoktinis. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, ji sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Jis pirktas prieš ketverius metus. Tačiau jis prieš maždaug trejus metus buvo konfiskuotas, nes jos vyras J. L. (J. L.) vairavo jį neblaivus, o paskui jį nupirko iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip konfiskuotą ir vėl jį įregistravo 2021 m. Su vyru susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Tam, kad nusipirktų automobilį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ėmė paskolą. Ji pati dirba, šiuo metu ir vyras dirba. Už paskutinį vairavimą esant neblaiviam antstolė vykdo automobilio vertės išieškojimą, moka apie 100 Eur kas mėnesį antstolei. Apie tai, kad jos vyras 2023 m. balandžio 10 d. naktį Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst. vairavo automobilį „VOLVO“ neblaivus, sužinojo iš vyro ryte apie 10 val. Kai vyras jai pasakė, ji labai supyko, bet jau nieko negalėjo padaryti. Ji nežino nei kada, nei kaip jis pasiėmė automobilio užvedimo raktelius. Rakteliai buvo jos striukės kišenėje, neslepia jų nuo vyro, nes jis niekada neima automobilio, bent jau ilgą laiką neėmė po paskutinio nubaudimo. Vakare namuose turėjo svečių, vyras gėrė brendį. Apie 23 val. svečiai išvažiavo, ji nuėjo miegoti su vaikais, o vyras dar nėjo miegoti. Automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas vežioti vaikus į/iš mokyklos, pas gydytojus, vienas iš vaikų turi neįgalumą. Kito automobilio neturi, tik šį vieną. Su kuo vyras važiavo, ji nežino (b. l. 55–58);

3.16. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad J. L. (J. L.) ir E. B. susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo žmona pakeitė pavardę į E. L. (b. l. 98–99);

3.17. teisiamojo posėdžio metu konfiskuotino turto savininkė E. L., išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narė, nurodė, kad sutinka duoti parodymus teisme. Paaiškino, kad turėjo svečių, vyras vartojo alkoholį, svečiams išėjus, ji nuėjo miegoti, o ryte iš draugės sužinojo, kas įvyko. Po to, namo sugrįžęs vyras prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus. Nurodė, kad jie susituokė 2020 m. rugsėjo 19 d., turi du bendrus vaikus. Automobilis „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, pirko maždaug prieš porą metų. Tam, kad įsigytų automobilį, ėmė paskolą, kurią iki šiol moka. Prašo nekonfiskuoti automobilio, geriau išieškoti jo vertę atitinkančią sumą, nes automobilis reikalingai šeimos poreikiams, rūpintis sveikatos negalavimų turinčia dukra. Mano, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė – 4 020 Eur – atitinka realią automobilio vertę. Nors tai nėra pirmas kartas, kuomet jos vyras traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, tačiau po paskutinio karto, jis nevairuodavo, visur, kur reikia, veža ji, todėl nebuvo poreikio slėpti nuo jo automobilio užvedimo raktelių.

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 80–83), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 6–9), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10–18), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 19), „Body“ kamerų vaizdo įrašai (b. l. 22, 23–25), išrašas iš valstybės įmonės „Regitra“ (b. l. 26), priverstinio automobilio nuvežimo aktas (b. l. 28), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 39), alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (b. l. 40, 41), patikros sertifikatas (b. l. 42), liudytojo P. R. (P. R.) apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys (b. l. 47–50), konfiskuotino turto savininkės E. L. apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys (b. l. 55–58), patvirtina, kad J. L. (J. L.) 2023 m. balandžio 10 d. apie 2.07 val. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių mst., Žemutinėje g., vairavo keleivinį automobilį „VOLVO XC90“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

5. Nors pareiškime dėl proceso užbaigtino pagreitinto proceso tvarka nurodoma, kad J. L. (J. L.) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis, kaip vairavimas neturint teisės, yra teisiškai nereikšmingas, nes šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 15 punktas), todėl ši aplinkybė šalintina iš nusikalstamos veikos aprašymo.

6. Nustatyta, kad įvykio dienos išvakarėse J. L. (J. L.) vartojo alkoholį, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,53 promilės neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, todėl, daroma išvada, kad kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis nebegali vairuoti. Suprasdamas, kad yra neblaivus, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo, tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

7. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. (J. L.) padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kad jis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, taip jis sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei ir turtui, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: vedęs, dviejų vaikų tėvas (b. l. 98–99), dirbantis (b. l. 117–118), administracine tvarka nebaustas (b. l. 115–116), keturis kartus teistas (b. l. 100–108, 109–114).

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą J. L. (J. L.) padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

9. Prokurorė prašė kaltinamajam J. L. (J. L.) skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo, o kaltinamasis bei jo gynėja – skirti švelnesnę bausmę, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pastebėtina, kad tai ketvirtas kartas, kuomet J. L. (J. L.) traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tik 2022 m. gegužės 12 d. atliko 2021 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę (b. l. 100–108), o 2023 m. balandžio 10 d., t. y. nepraėjus nei metams, padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, jis nusikalto ne atsitiktinai. Praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė J. L. (J. L.) nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. L. (J. L.) paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, kaskart paskyrus laisvės atėmimo bausmę, svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta subendrinta bausmė neviršija 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo, todėl, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygos, kurioms esant gali būti atidėtas bausmės vykdymas.

11. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus kaltinamojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Vien tai, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažįsta pasielgęs itin neatsakingai, nes būdamas neblaivus vairavo automobilį, labai gailisi taip pasielgęs, turi šeimą, dirba, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes: teistas, ne pirmąkart padarė analogišką nusikalstamą veiką, tačiau siekia keistis: dirba, rūpinasi šeima, nevengia atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, sumokėjo paskirtas baudas, atliko paskirtą arešto bausmę, vykdo baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su konfiskuotino turto vertės išieškojimu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog J. L. (J. L.) atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieniems) metams paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. (i) įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, (ii) tęsti darbą, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (iii) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir (iv) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors prokurorė prašė skirti realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, teismas pripažįsta, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus, nei realus bausmes vykdymas.

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiose teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, kad tokie J. L. (J. L.) veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, kad jis nusikalto pakartotinai, todėl J. L. (J. L.) taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraustina kaltinamajam 5 (penkis) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 11 d. (b. l. 84–91).

13. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos.

14. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. (J. L.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „VOLVO XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilis „VOLVO XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022, 10 punktas; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl, daroma išvada, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

15. Nors automobilis registruotas kaltinamojo sutuoktinės E. L. vardu (b. l. 26), pažymėtina, kad šis automobilis įgytas po santuokos sudarymo (b. l. 98–99), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, 9 punktas).

16. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta priemonė. Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 12–13 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Įvertinus aplinkybę, kad automobilis yra būtinas šeimos poreikiams, kitos transporto priemonės šeima neturi, kad šeimoje auga vaikas, turintis judėjimo negalavimų, kuris dėl savo sveikatos būklės privalo reguliariai lankytis pas medikus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. ne savo gyvenamojoje vietoje, teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios esant nėra tikslinga konfiskuoti automobilį, todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis teismas nutaria išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, ji nustatytina vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 27) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas).

Kiti procesiniai klausimai

17. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 84–91), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo (b. l. 130), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius informavo apie ginti parinktą advokatę (b. l. 136), todėl 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta gynėja (b. l. 137), kuri gynė jo interesus teisme. Įvertinus aplinkybę, kad iki įrodymų tyrimo pabaigos teisme nebuvo gauti duomenys apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. diskas su „Body“ kameros vaizdo įrašais, esantis voke prie baudžiamosios bylos, paliktinas byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 8 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais, 426–432 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu J. L. (J. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi J. L. (J. L.) paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 8 ir 10 punktais įpareigoti J. L. (J. L.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

(1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos,

(2) tęsti darbą, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

(4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. L. (J. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis išieškoti iš J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto – automobilio „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 020 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt eurų).

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. diską su „Body“ kameros vaizdo įrašais palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nuosprendžio kopiją išsiųsti prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjai bei konfiskuotino turto savininkei.

Teisėja Donata Šimkutė