Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje:K. S. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), laborantu-kokybės inžinieriumi, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. kokybės vadovu, nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. generalinio direktoriaus pavaduotoju, pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliekant (duomenys neskelbtini) rangos darbus (2 etapas), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį darbų atliko nekokybiškai, netinkamai ir dėl to statinio statyba nebus pripažinta kaip baigta, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo statinio deformacijos modulio nustatymo štampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), dinaminio deformacijos modulio nustatymo matavimų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenimis, nurodytus 2016 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastojo tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), grunto tankio nustatymo bandymų rezultatų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio deformacijos modulio nustatymo štampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltbetonio dangos sutankinimo koeficiento nustatymo rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė – žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis ir žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir netikri, tyčia panaudojo, perduodamas suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus statinio statybos vadovui P. R., kad jis pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o netinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai būtų priimti kaip atlikti tinkamai ir kokybiškai, atitinkant techninio projekto reikalavimus, kuris, nežinodamas apie K. S. daromas nusikalstamas veikas, t. y., kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, vykdydamas K. S. žodinius nurodymus, užbaigus objekto statybos darbus, pateikė juos Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, po to pateiktų dokumentų pagrindu statinio statyba buvo pripažinta kaip užbaigta ir buvo pasirašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos 2013 m. birželio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad statybos darbai yra baigti ir statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iš gautų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos lėšų, laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. per dvidešimt tris kartus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus 3 317 767,73 Eur (11455588,40 Lt), t. y. tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius pinigus, viso 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei didelę turtinę žalą – 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu.Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 259805810, registruota (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laborantu-kokybės inžinieriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadovu, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbusiam K. S., turėjusiam žodinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pavedimą veikti bendrovės vardu ir turėjusiam teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. VP-543 tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų, atliekant (duomenys neskelbtini) pramoninio parko rangos darbus (2 etapas), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį darbų atliko nekokybiškai, netinkamai ir dėl to statinio statyba nebus pripažinta kaip baigta, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo statinio deformacijos modulio nustatymo štampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), dinaminio deformacijos modulio nustatymo matavimų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenimis, nurodytus 2016-04-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastojo tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), grunto tankio nustatymo bandymų rezultatų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio deformacijos modulio nustatymo štampu bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltbetonio dangos sutankinimo koeficiento nustatymo rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė: žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis ir, žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir netikri, tyčia panaudojo, perduodamas suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus statinio statybos vadovui P. R., kad jis pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o netinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai būtų priimti kaip atlikti tinkamai ir kokybiškai, atitinkant techninio projekto reikalavimus, kuris, nežinodamas apie K. S. daromas nusikalstamas veikas, t. y., kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, vykdydamas K. S. žodinius nurodymus, užbaigus objekto statybos darbus, pateikė juos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, po to pateiktų dokumentų pagrindu statinio statyba buvo pripažinta kaip užbaigta ir buvo pasirašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos statybos užbaigimo komisijos 2013 m. birželio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad statybos darbai yra baigti ir statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iš gautų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos lėšų, laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. per dvidešimt tris kartus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus 3 317 767,73 Eur (11455588,40 Lt), t. y. tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius pinigus, viso 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei didelę turtinę žalą – 3317767,73 Eur (11455588,40 Lt), tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2, 5 dalyse ir 300 straipsnio 3, 4 dalyse, padarymu.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi juridinio asmens įgalioto atstovo ir kaltinamojo gynėjo prašymus tenkino – grąžino baudžiamąją bylą prokurorui ir ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatė trijų mėnesių terminą.Skunde prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Skunde prokuroras nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkte nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti. Prokuroras nesutinka su teismo nutarties motyvais, jog byla prokurorui turi būti grąžinta siekiant užtikrinti, kad visos kaltinamųjų teisės būtų įgyvendintos ir nebūtų pažeistos jų teisės gintis, kadangi toks teiginys yra abstraktus ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias būtų būtina išdėstyti pataisytame kaltinamajame akte. Šiuo atveju teismas tik pritarė kaltinamų byloje asmenų advokatų prašymams. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, ką prokuroras konkrečiai turėtų pataisyti, kokias aplinkybes papildomai ištirti, kad advokatų nurodyti motyvai būtų paneigti. Pažymima, jog tikrovės neatitinka skundžiamos nutarties teiginys, kad kaltinime nenurodyta, kada, kokiu būdu ir kieno pagalba buvo suklastoti išvardyti dokumentai. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad K. S. kaltinime išvardytus dokumentus suklastojo pats, be jokios pagalbos, jokių jo bendrininkų nenustatyta. Kaltinime taip pat nurodytas laikotarpis, kada buvo padaryta nusikalstama veika, būdas ir pasekmės. Kaltinamajame akte detalizuotos tik tokios faktinės aplinkybės, kurios yra besąlygiškai nustatytos, ir tai negali būti pagrindu vertinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, jog nusikalstamų veikų aprašymas šioje byloje atitinka teismų praktikos nuostatas, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nustatytos visos aplinkybės, kuriomis atskleisti visi inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymiai. Teismas neišanalizavo nusikalstamų veikų aprašymo tiek, kad būtų pagrindas vertinti, jog skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai motyvuotas sprendimas dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams. Tokiu būdu, apylinkės teismas nepagrįstai nusišalino nuo pareigos ištirti keliančias jam abejones bylą nagrinėjant teisme. Pažymima, jog išaiškėjus naujoms aplinkybėms, įstatymas leidžia prokurorui pasinaudojus BPK 256 straipsnio nuostatomis patikslinti kaltinimą teisme. Skunde nurodoma, jog, net ir nustačius kaltinamojo akto surašymo trūkumus, privalo būti nustatytos ir kitos būtinosios procesinės sąlygos, kurios lemia neišvengiamą būtinumą perduoti bylą prokurorui. Byla gali būti perduodama prokurorui tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, 3) kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Prokuroro manymu, tokios sąlygos nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, o, net ir jų egzistavimo atveju, BPK 256 straipsnio nuostatos leidžia papildyti bylą ir pakeisti veikų kvalifikavimą bei veikų aprašymo faktines aplinkybes.Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamiems asmenims įteikus pranešimus apie įtarimus, jie suprato, kokių nusikaltimų padarymu yra įtariami, davė tokiam suvokimui adekvačius paaiškinimus, procese dalyvavo jų gynėjai, kurie dėl kaltinimo suprantamumo pastabų neturėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą.Atsiliepime į prokuroro skundą baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens įgaliotas atstovas prašo skundą atmesti, nes apylinkės teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį.Prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 12 d. Nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas, įvertinęs juridinio asmens įgalioto atstovo rašytiniame prašyme nurodytus ir kaltinamojo K. S. gynėjo teisiamojo posėdžio metu išreikšto prašymo argumentus, skundžiamoje nutartyje nustatė tris esminius kaltinamojo akto trūkumus: 1) jog nėra nustatytas ryšys tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, kadangi nenurodyta, kad fizinio asmens nusikalstamos veikos padarymu buvo suinteresuotas juridinis asmuo, kuris, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi apie nusikalstamą veiką žinoti, šią veiką suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti; 2) kad būtina tikslinti, kam ir kokio dydžio žala padaryta ir kas gali būti civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje; 3) kad kaltinime nenurodyta kada, kokiu būdu ir kieno pagalba buvo suklastoti išvardyti dokumentai. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir, teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai sieti su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu) ir BPK 254 straipsnio 3 dalimi (bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu), kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu, juridinio asmens įgalioto atstovo atsiliepimu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas dėl K. S., kaltinamo juridinio asmens naudai ir interesais padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, ryšio su juridiniu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti BK 20 straipsnyje numatytas sąlygas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta privalomų sąlygų visuma, kuomet už asmens, einančio įmonėje vadovaujančias pareigas, nusikalstamus veiksmus atsako ir juridinis asmuo: 1) nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo; 2) veika padaryta juridinio asmens naudai arba interesams, fiziniam asmeniui veikiant individualiai ar juridinio asmens vardu; 3) fizinis asmuo turi eiti tam tikras vadovaujančias pareigas ir turėti teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Be to, atsakomybė juridiniam asmeniui gali kilti ir tuomet, kai šio juridinio asmens naudai nusikalstamas veikas padarė jo darbuotojas ar įgaliotas atstovas, minėto straipsnio 2 dalyje aprašyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, sprendžiant juridinio asmens kaltės klausimą, svarbu nustatyti fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens ryšį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Šiuo atveju, nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).Už juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, įstatymas numato ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę (atitinkamai BK 182 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 4 dalyje). Nagrinėjamu atveju, susipažinus su prokuroro kaltinamajame akte suformuotu kaltinimu juridiniam asmeniui, matyti, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas ir įvairiais laikotarpiais skirtingas (tiek vadovaujančias, tiek nevadovaujančias) pareigas bendrovėje užėmęs fizinis asmuo – K. S.. Kaltinime nurodyta, kad K. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. kovo 1 d. laborantu-kokybės inžinieriumi, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. – kokybės vadovu, nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Kaltinime nurodytas statybų projekto, dėl kurio pripažinimo tinkamu buvo galimai klastojami dokumentai, įgyvendinimo laikotarpis nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d. patenka į kelis laikotarpius, kuomet K. S. ėjo tiek darbuotojo, tiek vadovaujamas pareigas minėtoje bendrovėje. Kaltinime nurodoma, jog šis asmuo veikė juridinio asmens naudai ir interesais. Be to, aprašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamus nusikaltimus, nurodyta, jog minėtas fizinis asmuo turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų žodinį pavedimą veikti bendrovės vardu, taip pat turėjo teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Šiuo atveju, kai juridinis asmuo pasižymi sudėtinga struktūra, vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu be savininko (akcininko) gali būti pripažinti juridinio asmens struktūrinių padalinių, pavyzdžiui, filialo, atstovybės, departamento ir pan., vadovai. Nors kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, jo organų ir valdymo organų hierarchiją bei teisinius ryšius, juridinio asmens valdymo organų ir atskirų darbuotojų kompetencijos ribas, ryšį tarp veiką galimai padariusio fizinio asmens ir dėl jo veiksmų traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens, tačiau šios aplinkybės yra be kita ko ir vertinamojo pobūdžio, ir jas teismas turi nustatyti, spręsdamas trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės klausimą, remdamasis byloje surinktais duomenimis, juos galutiniu sprendimu pripažindamas įrodymais arba atmesdamas. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog šie apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai esmingai trukdo bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir, esant abejonėms, teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, negalės jų pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam, nustatyta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl šiuo atveju nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad minėtą kaltinamojo akto trūkumą, jame pakankamai aiškiai ir tiksliai nenurodžius kaltinamojo K. S. ryšio su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu juridiniu asmeniu, galima ištaisyti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šis kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis. Minėta, jog BPK 254 straipsnio 3 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu teismas bylą gali perduoti prokurorui, kai nustatomos esminės kliūtys jos nagrinėjimui teisme. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o pirmosios instancijos teismo nutartyje ir juridinio asmens įgalioto atstovo bei kaltinamojo gynėjo prašymuose išdėstomi jų ginamųjų (atstovaujamųjų) kaltės buvimą kvestionuojantys argumentai, nesuponuoja pagrindo spręsti apie ydingą kaltinimą, kuris iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisme, ir šių trūkumų buvimo teismas negalėtų pašalinti teisiamojo posėdžio metu. Apygardos teismo nuomone, proceso trukdymas šiuo atveju būtų reikšmingai didesnis, jeigu byla būtų perduota į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes iškiltų būtinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus – pareikšti naujus įtarimus, apklausti įtariamus asmenis (juridinio asmens atstovą ir kaltinamąjį), atlikti baigiamuosius tyrimo veiksmus, supažindinti su byla, surašyti naują kaltinamąjį aktą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme ar įrodymų tyrimo stadijose negali būti sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija ir asmens kaltės įrodytumas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, kokiomis aplinkybėmis, kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu kaltinamų asmenų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Asmens kaltės, jo veikos kvalifikacijos, bausmės, civilinio ieškinio ir kiti klausimai sprendžiami išimtinai nuosprendžio priėmimo metu, todėl jokiomis teismo abejonėmis dėl asmens kaltės negali būti grindžiamos tarpinės teismo nutartys.Dėl nurodytų priežasčių aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad bylą būtina perduoti prokurorui dėl to, jog teismui kyla abejonių dėl civilinio ieškinio dydžio ir tinkamo civilinio ieškovo procese nustatymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog juridinio asmens atsakomybės kilimas nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos, taigi ir galimybės asmenį patraukti atsakomybėn civilinio ieškinio buvimas ar nebuvimas neįtakoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog BPK 219 straipsnyje kaltinamojo akto turiniui nėra keliamas reikalavimas nurodyti civilinį ieškovą ir ieškinio dydį. Nors BPK 109 straipsnio 1 dalis įpareigoja ikiteisminio tyrimo metu priėmus pareikštą civilinį ieškinį, surinkti duomenis apie jo pagrindą ir dydį, tačiau tai nereiškia, kad visi šie duomenys turi būti atspindėti ir prokuroro baigiamajame akte. BPK 110 straipsnio 3 dalies 2 punktas įpareigoja civilinį ieškovą teismo reikalavimu pateikti jo turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu, o BPK 115 straipsnyje numatyta teismo pareiga priimant apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti, be to, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, teismui numatytos galimybės civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad perdavus bylą prokurorui turi būti pakartotinai sprendžiamas civilinio ieškovo paskyrimo klausimas, kadangi lėšų ir asignavimų tiekėja buvo ne Kėdainių rajono savivaldybė, pareiškusi civilinį ieškinį byloje, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog lėšų ir asignavimų tiekėja – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija informavo, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (3 t., b. l. 169). Civilinį ieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, tačiau civiliniame ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos dydis skiriasi nuo kaltinime nurodytos kaltinamųjų asmenų veiksmais galimai padarytos turtinės žalos. Kaip nurodyta BPK 110 straipsnio 1 dalyje, civiliniu ieškovu byloje pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nors asmeniui priteistina turtinė žala negali būti didesnė negu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta nusikaltimu jam realiai padaryta žala, tačiau kartu pažymėtina, kad civilinio ieškovo ieškinyje prašomas priteisti turtinės žalos dydis savaime neapsprendžia, jog kaltinime turi būti nurodyta analogiška kaip ir civiliniame ieškinyje suma, jeigu, remiantis byloje surinktais duomenimis, ji vertinama kaip didesnė. Skundžiamoje nutartyje, vertinant kaltinime pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui inkriminuojamų veikų aplinkybes, teigiama, jog nėra nurodyta, kada, kokiu būdu ir kieno pagalba buvo suklastoti išvardyti dokumentai. Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad K. S. kaltinime išvardytus dokumentus suklastojo pats, be jokios pagalbos, jokių jo bendrininkų nenustatyta. Kaltinime taip pat nurodytas laikotarpis, kada buvo padaryta nusikalstama veika, ir vieta (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. kovo 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje), būdas (įrašė tikrovės neatitinkančius laboratorinių tyrimų duomenis, nurodytus 2016 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 16-14, taip pat suklastojo tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus, kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, ir pagamino netikrus dokumentus, kurių AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nesurašė) bei pasekmės (dokumentus panaudojo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte turi būti detalizuotos tik tokios faktinės aplinkybės, kurios yra besąlygiškai nustatytos, atskleidžiant būtinuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir tai negali būti pagrindu vertinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 254 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis bei 300 straipsnio 3 ir 4 dalis, perduota prokurorui, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.