- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2-1389-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00581-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1936-273/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Tilto per Kauno hidroelektrinę techninio darbo projekto parengimo paslaugų ir kapitalinio remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 171583) (toliau – Pirkimas) procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį su šio pirkimo laimėtoju, o jeigu tokia sutartis sudaryta, sustabdė pirkimo sutarties vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
2016 m. gegužės 6 d. teisme buvo gautas atsakovės atskirasis skundas, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią visai Lietuvos Respublikai svarbaus projekto įgyvendinimui laiku. Be to, patenkinus atskirąjį skundą, prašė teismo leisti nutartį vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pasinaikino 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir ieškovės UAB „Tilsta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus ir su skundu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčo Pirkimas yra susijęs su projektu „Rail Baltica“, finansuojamu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurį įgyvendinus bus sukurta šiuolaikinė bendra transporto sistema, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkanti Europos Sąjungos valstybių lygį ir integruota į ES transporto sistemą, ir tokiu būdu bus sudarytos palankios sąlygos ne tik Kauno miesto, bet ir Lietuvos ekonomikos plėtrai. Teismo vertinimu, atsakovės perkamos tilto per Kauno hidroelektrinę techninio darbo projekto parengimo paslaugos ir kapitalinio remonto darbai turi didelę reikšmę, nes tiltas per Kauno hidroelektrinę yra strategiškai svarbus objektas, kuris yra ne tik valstybinės reikšmės kelias, bet ir „Rail Baltica“ svarbi atšaka. Numatyti tilto kapitalinio remonto darbai turi būti atlikti laiku, nes nuo to priklauso kitų strateginių objektų (Chemijos ir R. Kalantos gatvių rekonstravimas, įrengiant sankirtą su Pietrytiniu aplinkkeliu ir „RailBaltica“ trasa; Marių g. iki Palemono g. rekonstravimas, įrengiant sankirtą su „RailBaltica“ trasa; Pėsčiųjų tunelio su dviračių ir pėsčiųjų takais po „RailBaltica“ trasa statyba; Ateities plento tęsinio nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. statyba), kurių darbai turi prasidėti 2017 m. pradžioje, įgyvendinimas. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės interesui pirkimo objekto teikiama nauda, o ne visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, todėl pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių būtinybę leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos panaikinimo vykdyti skubiai, šio atsakovės prašymo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Tilsta“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį, o Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Šiuo konkrečiu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jokia žala nekiltų nei Pirkimo objekto įgyvendinimui laiku, nei „Rail Baltica“ projektui, nei visuomenei. Ginčo Pirkimo objektas nėra susijęs su „Rail Baltica“ projektu, o tilto remonto darbai neįeina į „Rail Baltica“ projekto darbus. Tarp atsakovės nurodomų projektų (Chemijos ir R. Kalantos gatvių rekonstravimas, įrengiant sankirtą su Pietrytiniu aplinkkeliu ir „Rail Baltica“ trasa; Marių g. iki Palemono g. rekonstravimas, įrengiant sankirtą su „Rail Baltica“ trasa; Pėsčiųjų tunelio su dviračių ir pėsčiųjų takais po „Rail Baltica“ trasa statyba; Ateities plento tęsinio nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. statyba) ir tilto remonto darbų nėra jokio teisinio ir faktinio ryšio. Vienintelis atsakovės argumentas, susijęs su „Rail Baltica“ projektu, yra tas, kad, neva, tiltu, vykdant „Rail Baltica“ projektą, turės judėti sunkiasvorė technika, kuri yra reikalinga „Rail Baltica“ projekto vykdymui, tačiau šis teiginys niekuo nepagrindžiamas – nepridėti jokie įrodymai, kad technika turės judėti būtinai tik per šį tiltą. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai patirtų kokių nors nuostolių dėl to, jog sunkiasvorė technika būtų laikinai nukreipta apylankomis. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad, jei nebus spėta suremontuoti tilto, laiku negalės prasidėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo „Rail Baltica“ ruožo Rokai-Palemonas europinės vėžios įrengimo darbai, nes tam turės būti naudojama technika, kurios svoris viršija 100 tonų, o tiltu gali judėti tik 30 tonų technika. Atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, kada jos minėtų „Rail Baltica“ ruožų darbai turi prasidėti, tik deklaratyviai nurodė, jog jie turi prasidėti 2017 m. pradžioje, o Pirkimo sąlygose apskritai neįtvirtinti jokie konkretūs Pirkimo darbų atlikimo terminai – datos, iki kada Pirkimo darbai turėtų būti baigti. Taip pat skundžiamoje nutartyje daromos klaidingos išvados, kad Pirkimas kažkokiu būdu yra susijęs su Europos Sąjungos fondų lėšomis.
2. Pirmos instancijos teismo nutartis pažeidžia viešąjį interesą dėl skaidrių ir teisėtų viešojo pirkimo procedūrų. Ieškovės pasiūlymo kaina Pirkime yra mažiausia, todėl, tenkinus ieškinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iš esmės prarastų galimybę sudaryti Pirkimo sutartį, o tai akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą dėl teismo sprendimo vykdytinumo. Tuo tarpu santykinai neilgam laikui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susisiekimo infrastruktūra nepablogėtų, nes ir šiuo metu yra užtikrinamas įstatymų reikalaujamos susisiekimo sąlygos, o vien tik poreikis pagerinti susisiekimo paslaugas nėra pateisinama priežastis viešojo pirkimo procedūras atlikti neskaidriai ir neteisėtai. Taigi nagrinėjamu atveju dėl Pirkimo sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Be to, prie bylos prašo prijungti Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbimą apie planuojamus pirkimus (2016-05-23 išrašas) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltica direkcijos 2016-05-23 rašto Nr. 2(RB)-246 kopiją.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad atsakovė prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais. Su atskiruoju skundu buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2016-05-05 raštas Nr. 43-10-325, kuriame nurodyta, jog savalaikis vykdomo Pirkimo įgyvendinimas yra svarbus tinkamam ir savalaikiam kitų svarbių objektų (Chemijos ir R. Kalantos gatvių rekonstravimas, įrengiant sankirtą su Pietrytiniu aplinkkeliu ir „Rail Baltica“ trasa; Marių g. iki Palemono g. rekonstravimas, įrengiant sankirtą su „Rail Baltica“ trasa; Pėsčiųjų tunelio su dviračių ir pėsčiųjų takais po „Rail Baltica“ trasa statyba; Ateities plento tęsinio nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. statyba) įgyvendinimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip vietos savivaldos vykdomosios institucijos, oficialūs raštai su paaiškinimais turėtų būti vertinami kaip pakankamas įrodymas pagrįsti nurodomas aplinkybes. Papildomai siekiant pagrįsti šias aplinkybes buvo kreiptasi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltic direkciją su prašymu nurodyti, ar Tilto per Kauno hidroelektrinę būklė turės įtakos Rail Baltic projekto įgyvendinimui. „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltic direkcijos atsakymas, kuriame patvirtinama, jog ginčo Pirkimo sklandus ir savalaikis įgyvendinimas yra susijęs su jų vykdomu valstybinės reikšmės objekto rekonstrukcijos savalaikiu įgyvendinimu, yra teikiamas su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Vykdant aukščiau nurodytus darbus per Kauno hidroelektrinę turės važiuot sunkiasvoris transportas, kuriuo bus gabenamos reikalingos medžiagos ir įrengimai, reikalingi vykdomiems darbams, o šiuo metu tilto būklė yra bloga, juo negali judėti transportas, viršijantis 30 tonų. Neįvykdžius laiko ginčo Pirkimo, galimai tektų šį transportą nukreipti kitu ilgesniu, per visą miestą ar ne aplink visą miestą einančiu keliu, tačiau tokiu atveju ne tik nemaža miesto dalis būtų apkrauta sunkiasvoriu transportu, bet ir būtų stipriai bloginama kitų miesto kelių ir gatvių būklė bei ekologinė situacija mieste. Atliekant „Rail Baltic“ geležinkelio atšakos Rokai – Palemonas rekonstravimo darbus, net nėra jokios galimybės nukreipti sunkiasvorį transportą kitais keliais. Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamų darbų atlikimas laiku yra susijęs su viešuoju interesu.
2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Pirkimo sąlygose apskritai neįtvirtinti jokie konkretūs Pirkimo darbų atlikimo terminai. Pirkimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kad perkami darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įgaliojimo, darbų atlikimo pabaiga gali būti nukelta vieną kartą dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Taigi perkančioji organizacija, nustatydama 9 mėnesių terminą, numatė, kad jie turi būti pabaigti iki 2017 m. pavasarį vyksiančių „Rial Baltica“ projekto dalies ties geležinkelio atšaka Rokai – Palemonas rekonstrukcijos darbų ir aukščiau nurodytų Kauno miesto savivaldybės planuojamų pirkti objektų rekonstrukcijos ar statybos darbų pradžios. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė, kad perkami tilto per Kauno hidroelektrinę kapitalinio remonto darbai užsitęs ir nebus užbaigti iki 2017 m. pavasarį turinčių prasidėti kitų objektų rekonstrukcijos darbų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltic direkcija raštu yra patvirtinusi, kad strateginės reikšmės „Rail Baltic“ projekto dalis – geležinkelio ruožo Rokai – Palemonas rekonstrukcijos darbai, turi prasidėti 2017 m. pavasarį, o Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat yra numačiusi 2017 m. pavasarį pradėti su tuo susijusių objektų rekonstrukcijos ir statybos darbus. Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešai paskelbusi apie 2016 m. III ketvirtį planuojamą minėtų objektų rekonstravimo ir statybos darbų pirkimą, todėl apeliantės teiginiai, kad nėra jokios skubos atlikti perkamus darbus, vertintini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbimą apie planuojamus pirkimus (2016-05-23 išrašas) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltica direkcijos 2016-05-23 rašto Nr. 2(RB)-246 kopiją.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai teismui galėjo būti pateikti ir anksčiau, bei į tai, jog bet kuriuo atveju šie rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, juos atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto savivaldybės administracija supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo „Tilto per Kauno hidroelektrinę techninio darbo projekto parengimo paslaugų ir kapitalinio remonto darbų“ viešąjį pirkimą Nr. 171583. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmos instancijos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės UAB „Tilsta“ pasiūlymą, vadovavosi Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatomis bei nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Nors minėtas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad ieškinį išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.