Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorams R. I., Vaidotei Žižienei, Vitalijui Jaroščenkai, gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., jo atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A G, gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, nedirbantis, neteistas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2009 m. gegužės mėn. 4 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie poliklinikos Žeimių g. 19, Jonavoje, vieną kartą dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam R. B. į galvos kairį šoninį paviršių, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir pakaušiu trenkėsi į asfaltuotą paviršių, ko pasėkoje padarė jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir pakaušio srityje, odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, momenkaulio-kaktikaulio lūžį kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimus abipus kaktinėse skiltyse bazaliai, bei kairėje momeninėje-kaktinėje srityje, kraujo išlajas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su smegenų suspaudimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus įrodymus akivaizdu, kad tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis R. B. neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltą, buvo tai, jog kaltinamasis dešine alkūne jam sudavė į galvos sritį.

Nustačius būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, norint teisingai kvalifikuoti padarytą veiką, reikia nustatyti kaltės, kuria buvo padaryta kaltinamajam inkriminuota veika, turinį ir atitinkamai jos formą, rūšį. Būtent skirtinga kaltės forma yra pagrindinis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo požymis. Tyčinis ir neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas baudžiamajame įstatyme (BK 135 ir 137 str.) apibūdinti materialiosiomis sudėtimis, nes būtinas jų požymis yra ir nusikalstamos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs BK 135 str. 1 d. numatytais padariniais. Taigi iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl yra būtina pagal BK 15 ir 16 str. reikalavimus išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, t.y. kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 135 ir 137 str. 1 d. įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Teismų praktikoje priimta, kad apie tai sprendžiama pagal byloje nustatytas faktines veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį ir jų tarpusavio santykius prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. Tik išanalizavus visus šiuos momentus, galima spręsti apie A. G. veiksmų kryptingumą, tyčios buvimą ar nebuvimą jo veiksmuose.

Tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš liudytojų parodymų matyti, kad ir iki šio įvykio santykiai tarp A. G. ir nukentėjusiojo buvo draugiški. Dar daugiau, iš šių asmenų parodymų matyti, kad ir 2009-05-04 įvykusio konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis R. B., kurį, kaltinamasis ir aplinkiniai netgi ramino. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo intensyvus, savo pobūdžiu jis nebuvo itin pavojingas, tai buvo vienas smūgis į smakrą asmeniui, kurio prieš tai prašė nusiraminti, kuris susimušė su kitu asmeniu. Todėl nekyla abejonių, kad A. G. nenumatė, jog dėl jo veiksmų –smūgio sudavimo alkūne, siekiant jį (atitraukti) atstumti nuo savęs, kils tokios sunkios pasekmės, t.y. nukentėjusysis krisdamas aukštielninkas trenksis galva į asfaltą ir patirs sunkią galvos traumą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Įvertinus visus A. G. psichinio santykio turinio elementus su jo padarytais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, daroma išvada, kad R. B. sunkus sveikatos sutrikdymas yra neatsargaus ir nerūpestingo kaltinamojo elgesio pasekmė, kurios jis nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes (nukentėjusysis buvo neblaivus) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl A. G. veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1 d. į 137 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. A. G. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str.). A. G. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Byloje nukentėjęs R. B. pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo priedermė yra byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajam R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis neteko 60 procentų darbingumo (5 t. b.l. 145), nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėse, atliktos keturios galvos operacijos, gydymas dar nebaigtas, jam reikalinga kito žmogaus priežiūra, pagalba, vienas gyventi negali. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis yra socialiai apribotas, negali tęsti mokslų, nebegali kokybiškai bendrauti su draugais, sutriko atmintis. Dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Minėti padariniai atsirado dėl neatsargaus smurtinio nusikaltimo. Tačiau sprendžiant ieškinio dydį atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo situaciją, t.y., kad nukentėjusysis sukėlė konfliktinę situaciją, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi nekilnojamojo turto), todėl civilinis ieškinys mažintinas.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį sumoje 26 144,05 Lt dėl R. B. gydymo. R. B. nuo 2009-05-04 iki 2009-05- 4 dėl intrakranijinio sužalojimo buvo gydomas VšĮ Jonavos ligoninėje Reanimacijos skyriuje. Nuo 2009-05-04 iki 2009-06-09 dėl intrakranijinio sužalojimo su ilgalaike koma buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. Nuo 2009-06-10 iki 2009-07-10 gydomas reabilitacijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. 2009-07-14 R. B. VšĮ Kalniečių poliklinikoje suteikta ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija. Nuo 2009-08-11 iki 2009-08-20 gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. Pacientas operuotas. Be to dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių ambulatoriškai konsultuotas 2009-08-27, 2010-04-01, 2010-02-18, 2010-03-29. Nuo 2010-05-31 iki 2010-06-10 dėl ekstraduralinio ir subduralinio absceso gydymas buvo tęsiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. Nuo 2011-03-02 iki 2011-03-10 gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose. Už R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 26 144,05 Lt. Ieškinį įrodo rašytiniais įrodymais (4 t. b.l. 165-181). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Jei sužalotas fizinis asmuo, tai privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str.1 d. 8 p.). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 str.1 d.1p., 31 str.1d.1p.). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl fizinio asmens neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 str.) vadovaujantis LR CK 6.290 str. nuostatomis ieškinys tenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodydamas, kad R. B. netekus darbingumo dėl kito asmens kaltės laikotarpiu nuo 2009-10-14 iki 2011-03-31 buvo išmokėta pensija ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui padaryta 14388,22 Lt žala. Ieškovas savo ieškinį grįsdamas teisiniais argumentais, remiasi LR civilinio kodekso 6.290 str., 6.263 str., 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacinės sistemos duomenimis (www.lrkt.lt) nustatyta, kad LR Konstituciniame Tesime yra gauti dviejų bendrosios kompetencijos teismų prašymai (Bylos Nr. 12/2011 ir 13/2011) dėl LR civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, ribos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui bei dėl LR civilinio kodekso 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašymai pateikti analogiškose bylose, kuriose ieškovas VSDFV kreipėsi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka už išmokėtą netekto darbingumo pensiją nukentėjusiems asmenims.

Kadangi neaiškus civilinio ieškinio dydis, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą ir ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai šortai su diržu, sportinis batelis, pakuotė su kraujo pavyzdžiais, mikrodalelių pavyzdžiais, nuorūkomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 7360“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. B., kompaktinė plokštelė prie 2009-05-07 tarnybinio pranešimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos (LR BPK 94 str.)

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubausti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.

Įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2009-05-11 iki 2009-05-21 .

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A,G iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas191351679, esančiai Kalvarijų g. 147, Vilnius, civilinio ieškinio tenkinimui 26144,05 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis litus ir 05 ct).

Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio tenkinimui 45 000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų).

Daiktinius įrodymus : šortus su diržu, sportinį batelį, pakuotę su kraujo pavyzdžiais, mikrodalelių pavyzdžiais, nuorūkomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 7360“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. B., kompaktinę plokštelę prie 2009-05-07 tarnybinio pranešimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.