- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-339-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16022-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. C.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio (į nuosprendį įsivėlusi aritmetinė klaida ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi), kuriuo V. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. C. paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. C. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 19 d., apie 02.00 val., atrakinęs duris įsibrovė į UAB „B“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), ir nulaužęs pakabinamą spyną iš sandėlyje esančios pinigų saugojimo dėžutės pagrobė svetimus pinigus – 1337,34 Eur, tuo UAB „A“ padarydamas 1337,34 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo išsamiai išanalizuoti jo skundą. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neteisingai įvertino visas aplinkybes, t. y. neįvertino jo nuoširdaus prisipažinimo, galėjimosi ir paaiškinimo, kodėl jis taip padarė. Pasak apelianto, visos jo problemos dėl narkotinių medžiagų. Jis nenori išvengti bausmės, tačiau nori, kad būtų atsižvelgta ne tik į jo teistumus, netinkamą gyvenimą ir sukeltą skausmą aplinkiniams, bet ir į jo gyvenimo istoriją, priežastis, gailėjimąsi, nuoširdų prisipažinimą ir išsamų pasakojimą apie nusikaltimo aplinkybes. Būdamas įkalinimo įstaigoje suprato, kad netinkamai gyveno. Įkaltinimo įstaigos nelabai pritaikytos jose dirbti, todėl atimama galimybė grąžinti skolas, atlyginti žalą nukentėjusiajam. Apelianto teigimu, jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes jis daug kartų teistas, todėl turi atlikti visą jam paskirtą bausmę. Pataisos namuose nuteistieji laikomi kameros tipo patalpose, ribojamas pasivaikščiojimas gryname ore. Jeigu laisvės atėmimo bausmė neviršytų 1 (vienerių) metų, jis bausmę galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje, kurioje nuteistieji patys save išlaiko ir grąžina skolas dirbdami. Apeliantui pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta tinkama teisė į gynybą, nes valstybės jam paskirtas advokatas pirmosios instancijos teisme realiai nieko nepadarė. Apeliantas žada, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Rytis Ivanauskas prašo atmesti skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir paskyrė bausmę atsižvelgdamas į visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. V. C. kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pakartotinai tai vertinti nėra tikslinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo V. C. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki šešerių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į skundą, dar labiau atsižvelgti į šią aplinkybę nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas ją pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė ir V. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
V. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šis nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, V. C. praeityje teistas net 21 kartą. Beveik visos jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 60–78). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 87–97). Šios aplinkybės atskleidžia V. C. nenorą paisyti visuomenėje nusistovėjusių normų, todėl apelianto argumentas, kad jis suvokė savo elgesio neleistinumą ir tai daugiau nepasikartos, laikytinas deklaratyviu.
Kaip matyti, apelianto nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant atitinkamų išvadų. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis savo interesus siekia įgyvendinti nesilaikydamas visuomenėje galiojančių taisyklių. Sveikintinas V. C. apeliaciniame skunde deklaruojamas noras pasikeisti, susirasti darbą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar mažinti jos dydį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis turi teorinę galimybę dirbti pataisose namuose. Tik nuo jo elgesio ir noro priklausys, ar jis galės įsidarbinti ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą, grąžinti skolas.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių bausmių, nesusijusių su realiu laisvės atėmimu, neefektyvumą, nuteistojo recidyvisto statusą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. C. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės dydis parinktas tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Turint omeny apeliantą neigiamai charakterizuojančius duomenis (ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka), byloje nustatytą ne tik lengvinančią, bet ir sunkinančią aplinkybę, paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Suprantamas apelianto noras laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje, tačiau tai nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo tinkamai parinktą laisvės atėmimo bausmės dydį.
Apeliaciniame skunde abstrakčiai teigiama, kad V. C. nebuvo suteikta pilnavertiška gynyba, nes jam paskirtas gynėjas nieko nepadarė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo nuteistojo argumentu. Pirmosios instancijos teismui nustačius būtino gynėjo dalyvavimo pagrindą (BPK 51 straipsnio 2 dalis), V. C. buvo paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 144). Sutinkama, kad gynėjo teisinė pagalba turi būti reali, o ne formali. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla nelaikytina sudėtinga, nuteistasis pripažino savo kaltę, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistąjį pirmosios instancijos teismo posėdyje gynęs advokatas nebūtų galėjęs tinkamai atlikti ir neatlikęs jam pavestų funkcijų. Kaltinamojo (nuteistojo) subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę savaime nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymo, netinkamo interesų gynimo ar realios teisinės pagalbos neturėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-328-511/2016), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. C. teisė į gynybą buvo tinkamai užtikrinta.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. C. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.