Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams M. B. ir D. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. P., UAB „Remolita“ ir Ko.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas M. B. civilinės bylos Nr. 2-4226-466/2011 nagrinėjimo metu faktiškai ėjo trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriaus pareigas, taip pat nuo 1998-10-14 yra 50 procentų trečiojo asmens akcijų savininkas, o atsakovas D. L. 2010-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo 50 procentų trečiojo asmens akcijų savininku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Tai, kad trečiasis asmuo nutraukė veiklą būtent dėl ekonominės krizės, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o šią aplinkybę privalo įrodyti atsakovai, nes šia aplinkybe atsakovai grindžia savo atsikirtimą į ieškinį. Be to, nesant trečiojo asmens UAB „Remolita“ ir Ko. apskaitos dokumentų, kuriuos turėjo pateikti atsakovai, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir laikyti, kad nepateikti įrodymai įrodo egzistuojant pačias nepalankiausias aplinkybes atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2009-07-22, darbo UAB „Remolita“ ir Ko. metu, nukrito nuo pastolių ir susižalojo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas 2011-01-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Remolita“ ir Ko. dėl neturtinės žalos dėl patirto sužalojimo atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4226/2011 priteisė ieškovo naudai iš UAB „Remolita“ ir Ko. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinei žalai dėl patirto sužalojimo atlyginti, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-06-08 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-513/2012). 2012-10-29 buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „Remolita“ ir Ko. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Antstolės D. P. 2013-07-05 pažymoje Nr. Pž-63 nurodyta, kad skola neišieškota, nes UAB „Remolita“ ir Ko. buveinės adresu nerasta, sąskaitų bankuose neturi, įmonei priklausančiam automobiliui „Ford Transit“ taikomi kitų antstolių apribojimai, kitas turtas, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, nenustatytas.

Pagal CK 2.50 str. 2 d. juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsakovo pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Pagal CK 2.50 str. 3 d. dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir to nulemtą juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Kadangi CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2014 ir kt.).

Iš Juridinio asmenų registro 2015-10-15 išrašo matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko. įregistruota 1998-10-15, įmonė Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas M. B. yra UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkas nuo 1998-10-14. Nuo 2010-08-05 atsakovui M. B. priklausė 50 procentų UAB „Remolita“ ir Ko. akcijų. Kita 50 procentų UAB „Remolita“ ir Ko. akcijų dalis nuo 2010-08-05 priklausė atsakovui D. L.. Pagal Juridinio asmenų registro 2015-10-15 išrašo duomenis atsakovas M. B. nuo 2015-01-06 registruotas kaip vienintelis UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkas, o nuo 2014-11-27 – kaip UAB „Remolita“ ir Ko. vadovas. Atsakovas M. B. 2015-12-10 pranešime nurodė, kad atsakovas nedisponuoja jokiais 2010-2014 metų UAB „Remolita“ ir Ko. dokumentais, nes šie dokumentai atsakovui nebuvo perduoti.

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai, būdami UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkai, 2010-08-09 iš pareigų atsistatydinus bendrovės direktoriui trečiajam asmeniui V. P., privalėjo paskirti kitą direktorių, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d. bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 8 d., 58 str. 3 d., Finansinės atskaitomybės įstatymo 25 str. 1 d., 28 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. rinkti bendrovės vadovą yra išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija. UAB „Remolita“ ir Ko. kiekvienais finansiniais metais privalėjo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį (Finansinės atskaitomybės įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 1 d., 3 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., 58 str. 2 d. tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija. Todėl atsakovai, būdami UAB „Remolita“ ir Ko. akcininkai, privalėjo reikalauti/imtis priemonių, kad bendrovės metinių ataskaitų rinkiniai būtų sudaryti ir pateikti tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Šių pareigų atsakovai taip pat nevykdė.

Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl naujo vadovo neišrinkimo, 2010-08-09 iš pareigų atsistatydinus UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriui V. P., bendrovė nustojo vykdyti veiklą ir nebegalėjo atsiskaityti su ieškovu. Nors dėl finansinių ataskaitų neparengimo, nepatvirtinimo ir jų nepateikimo Juridinių asmenų registrui nėra galimybės pagal šių ataskaitų duomenis nustatyti UAB „Remolita“ ir Ko. turtinės padėties, tačiau šios ataskaitos nėra vieninteliai įrodymų šaltiniai, iš kurių galima padaryti išvadas apie bendrovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymus ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalavo duomenis apie UAB „Remolita“ ir Ko. mokestines prievoles 2010 – 2014 metais. Išreikalauti papildomų duomenų iš šių institucijų ieškovas neprašė.

Byloje nėra duomenų iš viešų registrų, kad UAB „Remolita“ ir Ko. turėjo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos perleido. 2013-07-05 pažymoje Nr. Pž-63 yra duomenys tik apie vieną bendrovei priklausančią transporto priemonę – automobilį Ford Transit, kuriam taikomi ankstesni antstolių apribojimai.

Ieškovas, 2009 metais dirbęs UAB „Remolita“ ir Ko., nenurodė jokių aplinkybių, rodančių gerą bendrovės turtinę padėtį iki 2009-07-22 įvykio (didelius ieškovui/kitiems darbuotojams mokamus atlyginimus, didelį darbuotojų skaičių, dideles bendrovės vykdomų statybos darbų apimtis).

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-12-03 rašto Nr. (1.14E) 3E-3930) matyti, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-02-15 UAB „Remolita“ ir Ko. dirbo 5 darbuotojai, kas leidžia bendrovę vertinti kaip nedidelę įmonę. Iš nurodyto rašto taip pat matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko. skola VSDF biudžetui 2010-01-01 buvo 1 255,02 Lt, bendrovė nuo 2010-01-01 VSD įmokų nemokėjo. Tai rodo, kad UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis jau iki 2010 m. pradžios buvo bloga. Minėtame rašte nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-02-15 susidariusi 10 914,06 Lt VSD įmokų skola ir 610,94 Lt delspinigiai buvo ne ginčo tvarka nurašyti nuo UAB „Remolita“ ir Ko. sąskaitų, kas taip pat galėjo turėti neigiamą įtaką bendrovės apyvartinėms lėšoms ir galimybei vykdyti veiklą. Nuo 2012-02-16 UAB „Remolita“ ir Ko. turėjo tik vieną darbuotoją, už kurį nuo 2012-01-31 iki 2012-12-31 pateikti duomenys apie nedraudiminį laikotarpį, o nuo 2013-01-01 duomenų VSDFV bendrovė neteikia.

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-04 rašto Nr. (4.66)-46-MPD-14716 matyti, kad UAB „Remolita“ ir Ko. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, o nuo 2011-03-23 bendrovė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes nevykdė ekonominės veiklos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad UAB „Remolita“ ir Ko. nuo 2010 – 2014 m. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nemokėjo.

Sutiktina su atsakovų paaiškinimais, kad UAB „Remolita“ ir Ko. veiklai neigiamos įtakos galėjo turėti ekonominė krizė, nes visuotinai žinomos aplinkybės, kad 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, kuri tęsėsi iki 2010 metų III-IV ketvirčio, ypatingai palietė statybų sektorių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai UAB „Remolita“ ir Ko. vykdytą veiklą perkėlė į kitas įmones.

Ieškovas nepagrįstai teigia, jog trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad akcijų pardavimo metu (2010-08-05) UAB „Remolita“ ir Ko. veikė pelningai, ir kad tai patvirtina buvusią gerą UAB „Remolita“ ir Ko. turtinę padėtį. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovės veikla akcijų pardavimo metu nebuvo nuostolinga, tačiau šis teiginys nėra pakankamas pagrįsti gerą UAB „Remolita“ ir Ko. turtinę padėtį 2010-08-05.

UAB „Remolita“ ir Ko. finansinių ataskaitų neteikimas nesietinas su 2007-07-22 įvykiu ir galimu žalos atlyginimo išieškojimo iš bendrovės vengimu, kadangi UAB „Remolita“ ir Ko. finansinių ataskaitų neteikė ir ankščiau, t.y. nuo pat įregistravimo 1998 metais. Naujo UAB „Remolita“ ir Ko. direktoriaus neišrinkimas po to, kai 2010-08-09 iš pareigų atsistatydino bendrovės direktorius V. P., vienareikšmiškai nesietinas su UAB „Remolita“ ir Ko. veiklos nutraukimu ir dėl to, kad, kaip nurodė ieškovas procesiniuose dokumentuose, civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo metu UAB „Remolita“ ir Ko. vardu veikė laikinai einantis direktoriaus pareigas atsakovas M. B., t.y. bendrovė buvo atstovaujama ir galėjo veikti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl 2009-07-22 įvykio surašė 2010-10-01 (duomenys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4226-466-2011). Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo dėl 2009-07-22 įvykio kreipėsi 2011-01-20. Kaip jau nurodyta, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis buvo sunki jau iki 2010-01-01, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. bendrovė neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kas rodo, kad UAB „Remolita“ ir Ko. galimai nebevykdė veiklos, o nuo 2011-03-23 bendrovė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes nevykdė ekonominės veiklos. Iki 2010-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo nebuvo nustatyti UAB „Remolita“ ir Ko. padaryti darbo saugos taisyklių pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo 2011-01-20 UAB „Remolita“ ir Ko. buvo žinomas ieškovo ketinimas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui 2009-07-22 įvykiu buvo padaryta ar nėra atlyginti turtinė žala. Taigi, ieškovo apsisprendimas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tapo žinomas tik po 2011-01-20, kai UAB „Remolita“ ir Ko. turtinė padėtis jau buvo bloga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas M. B. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 988,57 Eur, trečiasis asmuo V. P. – 650 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, į tai, kad advokatai atstovavo atsakovą ir trečiąjį asmenį pirmosios instancijos teisme, atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 400 Eur (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovo M. B. ir trečiojo asmens V. P. naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.