Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ieškovo kaip viešojo konkurso nugalėtojo nustatymo bei sutarties su konkurso nugalėtoju pasirašymo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Salvus Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Anrestas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „KRS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo – perkančiosios organizacijos UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sprendimą nustatyti konkurso nugalėtoju atsakovo UAB „KRS“ pasiūlymą, nustatyti pirkimui pateiktų ir neatmestų pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka ir paskelbti nugalėtoju ieškovo pirkimui pateiktą pasiūlymą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vykdomą pirkimo procedūrą bei pirkimo sutarties pasirašymą konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilniaus rajone (Zujūnuose, D. Riešėje, M. Riešėje)“ (pirkimo Nr. 107838). Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešųjų pirkimų teisiniuose ginčuose yra tiesiogiai susijęs su efektyvumo principo įgyvendinimu, tiekėjų teisių apsaugos garantija bei viešojo intereso apsauga. Tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų restitucijos problema, nes pasirašytos sutarties pagrindu patirtos išlaidos būtų pripažintos nekompensuojamomis kaip gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Be to, projektas nebus iš karto pradėtas įgyvendinti žiemos laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vykdomą pirkimo procedūrą bei pirkimo sutarties pasirašymą konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilniaus rajone (Zujūnuose, D. Riešėje, M. Riešėje)“ (pirkimo Nr. 107838). Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d.), ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras bei nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobūdį bei preliminariai įvertinęs ieškinio pareiškime dėstomus ieškovo argumentus, pripažino pagrįstais ieškovo teiginius, kad, nesustabdžius atsakovo vykdomų viešojo pirkimo procedūrų, ieškinio tenkinimo atveju visos pasirašytos sutarties pagrindu patirtos išlaidos būtų pripažintos nepagrįstomis ir nekompensuojamomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dėl to būtų pažeistos tiekėjo teisės bei viešasis interesas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų neproporcingų neigiamų padarinių atsakovui, tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei viešąjį interesą, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas pažeis projekto įgyvendinimo terminus, tuo iš esmės pažeisdamas Finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų sutartį bei praras šias lėšas. Šią išvadą patvirtina tai, kad projekto įgyvendinimui yra nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 1 d., kuris gali būti pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d. dėl aplinkybių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti. Pagal vykdyto konkurso sąlygas sudaromos rangos sutarties trukmė 33 mėnesiai, o iki iš Europos sąjungos lėšų vykdomo projekto pabaigos liko 35 mėnesiai. Vadinasi, nenumatytoms aplinkybėms paaiškėti liko 2 mėnesiai. Be to, atsakovas įsipareigojo pirmąjį prašymą dėl lėšų iš Europos sąjungos fondų gavimo pateikti 2012 m. vasario 8 d. Jei atsakovas to nepadarys, šio projekto finansavimas gali būti sumažintas, sustabdytas arba nutrauktas;konkurso laimėtoju buvo pripažintas mažiausią kainą 18 412 570 Lt su PVM pasiūlęs tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „KRS“. Tuo tarpu atsakovas, pasiūlęs 22 023 625,03 Lt su PVM kainą, užėmė antrą vietą. Projektą dėl Europos sąjungos lėšų įsisavinimo įgyvendinančioji institucija – Aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūra įvertino konkurso dokumentus bei rangos sutarties su konkurso laimėtoju projektą ir pripažino atsakovo priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo pagrįstu, nurodydama, kad pasiūlymų vertinimo ataskaita yra derinama su sąlyga, kad po teismo sprendimo laimėtojas nepasikeis;dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirtų daugiau žalos nei ieškovas naudos, nes net ir nusprendus tenkinti ieškinį, atsakovas nepripažintų ieškovo laimėtoju, kadangi jo pasiūlyta kaina yra didesnė nei finansavimo projekte nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 21 113 000 Lt;teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, nes faktas, kad atsakovas atsisakė pateikti ieškovui konkurso laimėtoju pripažinto UAB „KRS“ pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimą, neįrodo, kad iš tikrųjų ši kaina buvo neįprastai maža. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų ar ekspertų išvados, kurie įrodytų nepagrįstai mažą kainą;sustabdžius viešojo konkurso procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, nes būtų sustabdyti darbai, kuriais siekiama aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu bei nuotekų šalinimo sistema didžiąją dalį Vilniaus rajono gyventojų. Šie darbai būtų pradėti iš karto po sutarties pasirašymo, o ne pasibaigus žiemai kaip teigia ieškovas;pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neįgyvendins finansavimo projekto terminų, dėl ko praras finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų. Todėl teismas privalo įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo dėl laikinųjų apsaugos taikymo atsiradusius minimalius nuostolius, lygius konkurso laimėtojo pasiūlytai rangos darbų atlikimo kainai – 18 412 570 Lt.

Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrintas viešasis interesas, kuris reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai nustatė konkurso nugalėtoją su neįprastai maža kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1008/2011). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas ir todėl, kad jei bus patenkintas ieškinys, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti prarastas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Statybos rangos darbai pagal konkurso sąlygas bus laiku įgyvendinti, nes įstatymo leidėjas numato trumpus bylos nagrinėjimo terminus, o šie darbai gali būti vėliausiai atlikti iki 2015 m. sausio 1 d. Be to, dėl klimatinių sąlygų darbai šiuo metu dar nebus pradėti. Vadovaujantis 2011 m. spalio 19 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-805 „Dėl finansinių pataisų, taikytinų projektų vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo“ 5 punktu, tyrimas dėl teikimo grafiko nesilaikymo gali būti nepradedamas, jei vyksta teisminės procedūros. Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti atsakovo argumentų dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to, šie atsakovo argumentai nepagrįsti, nes statybos rangos darbams atlikti bei projekto finansavimo sąlygoms įgyvendinti yra nustatyti pakankami terminai, kurie nebus pažeisti dėl bylos nagrinėjimo trukmės.

Trečiasis asmuo UAB „KRS“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas atskirajame skunde.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirąjį skundą grindžia iš esmės trimis motyvais. Pirma, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiami ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, nes atsakovas praras finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų. Antra, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiamas viešasis interesas, nes stabdomas vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos įvedimas didžiajai daliai Vilniaus rajono gyventojų. Trečia, laikinąsias apsaugos priemones taikyti netikslinga, nes ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus prarastas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų dėl to, kad nebus laiku atlikti projekto darbai bei iki 2012 m. vasario 8 d. nebus pateiktas atsakovo pirmasis prašymas dėl lėšų iš Europos Sąjungos fondų gavimo. Kaip matyti iš byloje esančios Projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilniaus rajone (Zujūnuose, D. Riešėje, M. Riešėje)“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-090, finansavimo ir administravimo sutarties, projekto veiklos įgyvendinimo pradžia numatyta 2010 m. balandžio 20 d. (Sutarties 3.1 p.) (b.l. 35). Sutarties priede Nr. 1 atsakovas nurodė, kad projekto veiklos pradžios data 2011 m. rugsėjo mėnesis (b.l. 53). Tuo tarpu iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad viešojo pirkimo laimėtojas buvo nustatytas tik 2011 m. lapkričio 16 d. (b.l. 2). Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovas atskirajame skunde, projekto pradžia nebuvo siejama su statybos rangos darbų vykdymo pradžia. Be to, atsakovo nurodyta data – 2012 m. vasario 8 d., yra praėjusi jau daugiau nei mėnesį, tačiau atsakovas nepateikė įrodymo, kad pasitvirtino jo atskirajame skunde išsakyta prielaida, jog atsakovas prarado Europos Sąjungos lėšas dėl to, kad iki minėtos datos nepateikė pirmojo prašymo dėl lėšų iš Europos Sąjungos fondų gavimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė pirmojo atskirojo skundo motyvo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus prarastos Europos Sąjungos lėšos (CPK 12 ir 178 str.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose, bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.). Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neturėtų trukti ilgiau nei 10 mėnesių, kuriais leidžiama pratęsti projekto vykdymą nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio 1 d. (Sutarties 3.3 p.) (b.l. 35). Pastarąją išvadą patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas yra atidėjęs teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2012 m. kovo 22 d. 13.00 val. Paaiškėjus, kad bylos nagrinėjimas užtruks ilgiau nei 10 mėnesių, ar iš esmės pasikeitus kitoms aplinkybėms, atsakovas turės teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 2 d., 149 str. 1 d., 423⁷ str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atskirojo skundo antrąjį motyvą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija, įvertinusi viešojo pirkimo dalyką, nustatė, kad viešojo pirkimo tikslas – plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus Vilniaus rajono gyvenvietėse (b.l. 52). Vadinasi, įgyvendinus viešojo pirkimo tikslą – pagerės Vilniaus rajono gyventojų higienos bei buities sąlygos. Tuo tarpu jei šio viešojo pirkimo procedūros bus sustabdytos, Vilniaus rajono gyventojų gerbūvis iš esmės nepablogės, o tam tikrą ilgesnį laiką bus toks pat, kokios buvo iki šiol. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dabartinės Vilniaus rajono gyventojų gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų, yra antisanitarinės ar kenkiančios sveikatai, dėl ko viešojo pirkimo procedūros negalėtų būti stabdomos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Taigi, atsakovas neįrodė atskirojo skundo antrojo motyvo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir trečiąjį atsakovo atskirojo skundo argumentą, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos dėl to, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas. Tuo tarpu pats ieškinys, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl ieškinio reikalavimo ydingumo ir faktinio pagrindo nepagrįstumo, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad šios bylos apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas. Todėl atsakovo atskirojo skundo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja šio reikalavimo pagrįstumą, atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys sudaryti šiuo atveju atskirojo skundo dalyko bei pagrindo (CPK 301 str., 306 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 2 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisia 100 Lt žyminį mokestį, kuris turėjo būti sumokėtas už atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, dėl ko pagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas (į.k. 186442084, buveinės adresas Piliakalnio g. 50, Nemenčinė, Vilniaus rajonas) į valstybės biudžetą priteisti 100 Lt žyminio mokesčio.