Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo T. Z. priešieškinį J. M. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

nustatyti nepilnamečių vaikų A. Z. ir M. Z. gyvenamąją vietą su jų motina J. M.; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. Z. ir M. Z. išlaikymui kiekvienam po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų A. Z. ir M. Z. atstovė J. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. Z. 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo T. Z. nepilnamečiam vaikui M. Z. 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai;

nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Z. ir M. Z. tvarką, nustatant kad:

1) atsakovas T. Z. bendrauja su vaikais A. Z. ir M. Z. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Ši tvarka M. Z. taikoma nuo tos dienos, kai ji nebebus maitinama motinos pienu. Apie šios aplinkybės išnykimą ieškovė įpareigojama pranešti atsakovui per protingą terminą. Tol, kol M. Z. maitinama motinos pienu, atsakovas bendrauja su M. Z. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį, pasiėmęs ją iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą, ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

2) kiekvieno mėnesio antrąjį ir trečiąjį trečiadienį atsakovas T. Z. bendrauja su vaikais, pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val., ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

3) atsakovas bendrauja su vaikais antrąją Naujųjų metų dieną (sausio 2 d.), o taip pat antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) ir antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), paėmęs vaikus tos dienos 10 valandą ryto, ir grąžina juos tą pačią dieną 18 val.;

4) vaikų gimimo dieną su vaikais turi teisę praleisti abu tėvai jų susitartu būdu;

5) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais atsakovo T. Z. gimimo dieną – rugpjūčio 7 dieną, bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos tos dienos 10 valandą, ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val., jeigu ta diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su atsakovo matymosi su vaikais savaitgaliu, vaikai paimami ir grąžinami bendrąja matymosi su vaikais tvarka. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tarptautinę motinos dieną) bei mamos J. M. gimimo dieną – sausio 20 dieną vaikai praleidžia su mama J. M., o T. Z. sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaikais dienomis;

6) atsakovas su vaikais A. Z. ir M. Z., jiems sukakus trejus metus, praleidžia su vaikais pusę jų atostogų laiko, šį laiką suderinęs ne vėliau kaip prieš dvi savaites su vaikų motina, nurodydamas jai tikslią atostogų su vaikais datą, vaikų paėmimo ir parvežimo motinai laiką, tikslią atostogų su vaikais vietą ir planus;

7) atsakovas ir ieškovė privalo apie aplinkybes, dėl kurių atsakovo susitikimas su vaikais nustatyta tvarka negalimas, informuoti vienas kitą per protingą laiką, kiek įmanoma anksčiau. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie bendravimo su vaikais planus, tikslų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, laiko praleidimo vietą. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes;

kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti;

priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3572,19 Lt jos turėtas bylinėjimosi išlaidas;

priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 50 Lt jo turėtas bylinėjimosi išlaidas;

priteisti iš atsakovo valstybės naudai – 360 Lt žyminį mokestį ir 55,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas sprendime nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų A. Z. ir M. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriau atitiktų vaikų interesus, kadangi vaikai yra labai maži, iki šiol jie gyveno su motina, ji jais tinkamai rūpinasi, rūpinasi jų sveikata, sūnų leidžia į darželį, rūpinasi vaikų ugdymu, pramogomis. Atsakovas sutiko dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su mama ir ginčo dėl to nekelia. Šiuo metu ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį yra optimalus išlaikymo dydis nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti. Tokią nuomonę pareiškė ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas. Šalių vaikai yra mažamečiai. Mažų vaikų poreikiai yra dideli ir dažnai ne mažesni negu vyresnių vaikų. Abu šalių vaikai turi specialiųjų poreikių dėl sutrikusios M. Z. motorinės raidos bei raumenų tonusų pakitimų, alergijų bei dėl A. Z. raumenų tonuso pakitimų, kojų raiščių laisvumo, abiejų akių toliaregystės. Atsakovas iki to laiko, kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, dirbo ne tik UAB „Kauno kapitalo grupė“, kurioje dirba ir šiuo metu, bet ir UAB „Grundolita“, kurioje kas mėnesį gaudavo vidutiniškai 3297,62 Lt darbo užmokestį, bei UAB „Žemda“, kurioje kas mėnesį gaudavo vidutiniškai 5600 Lt darbo užmokestį. Teismas tą aplinkybę, kad atsakovas UAB „Grundolita“ ir UAB „Žemda“ nustojo dirbti po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vertina kaip dirbtinį savo turtinės padėties bloginimą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas vienas gyvena 5 kambarių nuosavame name, esančiame prestižinėje miesto vietoje (prie Neries upės), namas yra įrengtas su visais patogumais, už jį nėra įsiskolinimų. Nors atsakovas teigia, kad namas priklauso jo tėvams ir jo išlaidas padengia jo tėvas, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokie įrodymai, o kaip pats nurodė – name gyvena vienas, o ne su tėvais. Teismas Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, kad atsakovas 2008-11-11 nusipirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-12-03 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido B. Z., nors tuo metu jau buvo gimęs šalių sūnus A. Z.. Be to, atsakovas T. Z. nesąžiningai elgėsi ir bylos nagrinėjimo proceso metu, kuomet 2012-10-16 teismo posėdžio metu atsisakė teismui atsakyti, kas yra įmonės UAB „Kauno kapitalo grupė“ akcininkai. Teismas Juridinio asmenų registro duomenimis nustatė, kad UAB „Kauno kapitalo grupė“ vienintelis akcininkas (ir įmonės vadovas) yra T. Z., o 2012-11-06 vienintelio akcininko sprendimu įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 100 000 Lt piniginiu įnašu. Visos šios aplinkybės rodo atsakovo nesąžiningą elgesį dirbtinai bloginant savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog prisidėjo prie vaikų išlaikymo nuo jų gimimo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams nuo jų gimimo, t. y. A. Z. priteistina 7500 Lt už 20 mėnesių iki ieškinio pareiškimo dienos, o M. Z. – 1500 Lt už 5 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos, kuris apskaičiuotas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš gautų sumų atėmus po 500 Lt, kadangi ieškovė pripažino, jog atsakovas pervedė jai 1000 Lt. Teismas nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų vaikams neigiamą įtaką, kenktų jų interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais. Tačiau, atsižvelgiant į vaikų amžių, atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai su vaikais šiuo metu visiškai pritarti negalima. Tiek atsakovas, tiek ieškovė sutinka, kad jų vaikai su tėvu turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį. Tačiau ieškovė nesutinka dėl vaikų atskyrimo nuo mamos dviem paroms. Teismo vertinimu, šis ieškovės nesutikimas yra pagrįstas. Tokia bendravimo tvarka išbalansuotų vaikų savaitės režimą, išardytų nusistovėjusią tvarką, kuomet vaikus į darželį suruošia mama. Atsakovo prašymas pasiimti vaikus Naujųjų metų ir Velykų šventėms bei Kalėdų šventei kiekvienais metais po pusę švenčių laiko tenkintinas. Atsakovo prašymu, o ieškovės sutikimu atsakovui nustatoma bendravimo tvarka su vaikais A. Z. ir M. Z. kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną bei Tėvo dieną, o kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tarptautinę motinos dieną) bei mamos gimimo dieną vaikai praleidžia su mama. Atsakovas prašė teismo nustatyti, kad jeigu nedarbo diena išeina penktadienį arba pirmadienį, tada jam suteikiama teisė pasiimti vaikus atitinkamai ketvirtadienį / penktadienį bei pristatyti pirmadienį, tačiau atsižvelgiant į vaikų mažą amžių, tokia tvarka nenustatoma. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis turi teisę bendrauti su sūnumi ir dukra 4 kartus per metus vaikų atostogų metu, kad T. Z. turi teisę bendrauti su vaikais pusę atostogų laiko. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų mažą amžių, į tai, kad realiai vaikai atostogų dar neturi, nustato atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais A. Z. ir M. Z., jiems sukakus trejus metus, bendraus pusę jų atostogų laiko. Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies (ieškovės ieškinys tenkintinas 80 procentų, atsakovo priešieškinis – 50 procentų), jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, atsižvelgiant į proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalis. Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies, įvertinus tai, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (55,32 Lt), susidarė abiem šalims teikiant procesinius dokumentus ir bylą nagrinėjant pagal jų abiejų priešinius ieškinius, abu ieškiniai buvo patenkinti iš dalies, šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

Ieškovė J. M. pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti iš atsakovo T. Z. vaikų A. Z. ir M. Z. išlaikymui kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pareiškime nurodė, kad ji reiškė reikalavimą, teikė įrodymus ir davė paaiškinimus, prašydama teismo priteisti išlaikymą savo vaikams iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimu šalių vaikams yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos, o išlaikymas yra priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo vaikams išlaikymo neteikė, todėl nepriteisus vaikams išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos būtų pažeisti prioritetiniai vaikų interesai gauti išlaikymą iš savo tėvų, o taip pat atsakovas nepagrįstai išvengtų prievolės per minėtą laikotarpį sumokėti vaikams išlaikymui pagrįstai priklausančias pinigų sumas.

Kauno apylinkės teismas 2013-01-08 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo T. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z. ir M. Z. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 3855,25 Lt už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2012-01-30) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-17) nurodęs, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė J. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad priimdamas 2012-12-17 sprendimą, išsprendė ne visus ieškovės iškeltus reikalavimus, dėl kurių ji pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, t. y. neišsprendė klausimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, todėl priimtinas papildomas sprendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas T. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo 2012-12-17 dalį, kuria priteistas sūnui A. Z. ir dukrai M. Z. išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas, nustatytas bendravimas su vaikais bei priteistos atstovavimo išlaidos pakeisti:

priteisti sūnui A. Z. ir dukrai M. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam nuo 2011-12-01, panaikinant priteistą įsiskolinimą vaikų išlaikymui nuo gimimo;

nustatyti bendravimo su vaikais sūnumi A. Z. ir dukra M. Z. tvarką taip:

1. T. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Z. ir dukra M. Z. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius (arba kitus, tačiau du savaitgalius per mėnesį), pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. Sekmadienį 19 val. A. Z. ir M. Z. turi būti pristatyti mamai J. M.. Apie ketinimą praleisti savaitgalį su vaikais T. Z. įsipareigoja žodžiu informuoti J. M. ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nurodydamas tikslų vaikų paėmimo laiką, savaitgalio praleidimo vietą ir planus. Nuostata netaikoma gegužės pirmajam sekmadieniui, – tokiu atveju T. Z. vaikus įsipareigoja pristatyti jų mamai J. M. dieną prieš, t. y. iki šeštadienio 19 val.

2. T. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Z. ir dukra M. Z. kiekvieną savaitę po vieną darbo dieną, antradienį pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 8 val. iki kitos dienos 8 val. Kitą dieną A. Z. ir M. Z. turi būti pristatyti mamai J. M. arba ryte reikiamu laiku pristatyti į darželį ar mokymosi įstaigą. T. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Z. ir dukra M. Z. du kartus per savaitę tą savaitę, kurios savaitgalį leidžia su motina. Tokiu atveju apie ketinimą praleisti darbo dieną su vaikais T. Z. įsipareigoja žodžiu informuoti J. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas, nurodydamas tikslų vaikų paėmimo laiką, dienos praleidimo vietą ir planus.

3. T. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Z. ir dukra M. Z. 4 kartus per metus vaikų atostogų metu. T. Z. turi teisę bendrauti su vaikais pusę atostogų laiko. T. Z. įsipareigoja prieš savaitę žodžiu pranešti J. M. apie ketinimą praleisti laiką su vaikais, nurodydamas tikslią atostogų su vaikais datą (vaikų paėmimo ir parvežimo motinai laiką), tikslią atostogų su vaikais vietą ir savaitės planus.

4. T. Z. turi teisę pasiimti vaikus Naujųjų metų ir Velykų šventėms, Kalėdų šventei bei vaikų gimimo dienoms kiekvienais metais po pusę švenčių laiko. Taip pat T. Z. turi teisę pasiimti sūnų A. Z. ir dukrą M. Z. kiekvienais metais per savo gimtadienį bei Tėvo dieną.

5. Jeigu nedarbo diena išeina penktadienį arba pirmadienį, tada T. Z. suteikiama teisė pasiimti vaikus atitinkamai ketvirtadienį / penktadienį bei pristatyti pirmadienį, t. y. laisva diena prijungiama prie savaitgalio ir padaromas ilgas savaitgalis.

1) teismas nepagrįstai nustatė didesnį reikalingą vaikų išlaikymo dydį, negu nurodė pati ieškovė. Teismas, vertindamas atsakovo galimybę teikti vaikams išlaikymą, nepagrįstai motyvavo, kad atsakovas specialiai nustojo dirbti UAB „Grundolita“ ir UAB „Žemda“ ir taip dirbtinai pablogino savo materialinę padėtį. Iš UAB „Grundolita“ atsakovas buvo atleistas, nes sumažėjo statybų apimtys, o UAB „Žemda“ Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, bendrovė po to buvo restruktūrizuota, valdybos sprendimu buvo išrinktas naujas direktorius ir šiuo metu liko dirbti tik apie 10 darbuotojų;

2) nepagrįstas įrodymais teismo motyvas, kad atsakovas gyvena prestižinėje vietoje 5 kambarių nuosavame name. Nurodytas namas priklauso atsakovo tėvams;

3) vien tai, kad atsakovas yra UAB „Kauno kapitalo grupė“ akcininkas, negali būti pagrindas laikyti turtinę padėtį gera. Šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra sunki, ji 2012 metus pabaigė nuostolingai;

4) ieškovė nuo 2013 m. sausio mėnesio nutraukė motinystės atostogas ir grįžo dirbti į UAB „Adampolis“. Faktas, kad ieškovė dirba, kelia labai didelių abejonių dėl jos pasisakymų, kad dukra M. vis dar maitinama motinos pienu. Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi tik žodiniais J. M. parodymais, nereikalaudamas rašytinių įrodymų. Todėl yra visos sąlygos pakeisti bendravimo tvarką ir sudaryti galimybę matytis su dukra tokiais pat periodais kaip ir su sūnumi;

5) ieškovė neteisėtai trukdė atsakovui matytis su vaikais, jis neturėjo galimybės su jais pabūti asmeniškai, nuvežti pasimatyti su seneliais. Ieškovei pradėjus dirbti, vaikai lieka su seneliais ar svetimais žmonėmis, todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad vaikams pabūti dvi dienas iš eilės su tėvu yra per didelis stresas;

6) teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikams nuo jų gimimo dienos. Iki 2011 m. gruodžio mėnesio šalys gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Atsakovas išlaikė ne tik vaikus, bet ir pačią ieškovę, nes ji niekur nedirbo.

Atsakovas T. Z. antruoju apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-01-08 papildomą sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikinti ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas specialiai nustojo dirbti UAB „Grundolita“ ir UAB „Žemda“ ir taip dirbtinai pablogino savo materialinę padėtį. Iš UAB „Grundolita“ atsakovas buvo atleistas, nes sumažėjo statybų apimtys, o UAB „Žemda“ Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla ir šiuo metu liko dirbti tik apie 10 darbuotojų;

2) nepagrįstas įrodymais teismo motyvas, kad atsakovas gyvena prestižinėje vietoje 5 kambarių nuosavame name. Nurodytas namas priklauso atsakovo tėvams;

3) vien tai, kad atsakovas yra UAB „Kauno kapitalo grupė“ akcininkas, negali būti pagrindas laikyti atsakovo turtinę padėtį gera. Bendrovės finansinė padėtis yra sunki, ji 2012 metus pabaigė nuostolingai;

4) atsakovė nuo 2013 m. sausio mėnesio nutraukė motinystės atostogas ir grįžo dirbti į UAB „Adampolis“, todėl jos turtinė padėtis pagerėjo ir ji pati gali daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1) atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, UAB „Kauno kapitalo grupė“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra atsakovas, yra sunkios finansinės būklės ir dėl to jis negali teikti savo vaikams išlaikymo. Su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima, nes ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, atsakovo parodymams teismo posėdžių metu. Iš byloje nustatytų aplinkybių pagrįstai galima teigti, kad atsakovas sąmoningai slepia savo tikrąją turtinę padėtį;

2) atsakovas iki to laiko, kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, dirbo ne tik UAB „Kauno kapitalo grupė“, kurioje dirba ir šiuo metu, bet ir UAB „Grundolita“, kurioje kas mėnesį gaudavo vidutiniškai 3297,62 Lt darbo užmokestį, bei UAB „Žemda“, kurioje kas mėnesį gaudavo vidutiniškai 5600 Lt darbo užmokestį. Teismas visiškai pagrįstai aplinkybę, kad atsakovas UAB „Grundolita“ ir UAB „Žemda“ nustojo dirbti po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, įvertino kaip dirbtinį savo turtinės padėties bloginimą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas vienas gyvena 5 kambarių nuosavame name, esančiame prestižinėje miesto vietoje. Ieškovė sutinka su teismo pozicija, kad suaugusio vyro elgesys, kai jis, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, turėdamas du vaikus, nustoja dirbti dviejose darbovietėse po to, kai vaikų motina kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo į teismą, kas mėnesį gauna mažiau nei 100 Lt darbo užmokestį už direktoriaus pareigas įmonėje, kurioje vienintelis akcininkas yra jis pats ir kurioje įstatinis kapitalas didinamas iki 100 000 Lt piniginiu įnašu, negali būti vertinamas kaip protingas ir sąžiningas;

3) atsakovas 2008-11-11 nusipirktą žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), 2010-11-29 dovanojimo sutarties pagrindu neatlygintinai perleido savo motinai B. Z., nors tuo metu jau buvo gimęs sūnus A. Z., o išlaikymo pareigos sūnui nuo gimimo nevykdė. Be to, atsakovas 2011-12-03 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu transporto priemonę BMW už 4800 EUR perleido savo tėvui V. Z., nors minėta transporto priemone iki šiol naudojasi pats atsakovas;

4) atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą tik nuo tos dienos, kai išėjo iš ieškovės namų, o ne nuo vaikų gimimo, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jis prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, taip pat nepateikė duomenų, kad su ieškove tvarkė bendrą ūkį;

5) ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, kadangi teismas, nustatydamas bendravimo grafiką, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes: į vaikų amžių, į vaiko teisių apsaugos specialisto poziciją, kitas reikšmingas aplinkybes, ir nustatė tokį bendravimo grafiką, kuris atitinka tiek atsakovo kaip tėvo teises dalyvauti savo vaikų auklėjime, tiek ir mažamečių vaikų interesus;

6) ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi šios išlaidos buvo paskirstytos vadovaujantis teisės aktais bei pateiktais įrodymais.

Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-08 papildomo sprendimo panaikinimo nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė reiškė reikalavimą, teikė įrodymus ir davė paaiškinimus, prašydama teismo priteisti išlaikymą savo vaikams iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimu šalių vaikams yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos, o išlaikymas yra priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo vaikams išlaikymo neteikė, todėl nepriteisus vaikams išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos, būtų pažeisti prioritetiniai vaikų interesai gauti išlaikymą iš savo tėvų, o taip pat nepagrįstai atsakovas išvengtų prievolės per minėtą laikotarpį sumokėti vaikams išlaikymui pagrįstai priklausančias pinigų sumas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. M. ir atsakovui T. Z. 2010-05- 19 gimė sūnus A. Z., o 2011(duomenys neskelbtini) gimė dukra M. Z. (2 t., b. l. 72, 73). Bylos šalys nebuvo susituokę.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012-12-17 sprendimu išsprendė šalių reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Apeliantas apeliaciniu skundu apskundė tas teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą bei nustatė bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Vertinant apelianto argumentą, jog yra visos sąlygos pakeisti bendravimo tvarką ir sudaryti galimybę matytis su dukra tokiais pat periodais kaip ir su sūnumi, visų pirma būtina atsižvelgti į tai, kad šalių vaikai dar yra labai maži (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. yra 3 metai ir 1 mėnuo, dukrai M. yra vieni metai ir 6 mėnesiai). Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šiuo laikotarpiu svarbiausias asmuo, užtikrinantis vaikams saugumo jausmą, yra mama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio du savaitgalius, pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., nustatydamas, kad ši tvarka M. Z. taikytina nuo tos dienos, kai ji nebebus maitinama motinos pienu. Teismas nustatė, kad tol, kol M. Z. bus maitinama motinos pienu, atsakovas bendraus su ja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį, pasiėmęs ją iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą, ir grąžins į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val., nurodydamas, kad atsakovo bendravimo tvarka su vaikais nustatoma vaikams būti kartu, atsižvelgiant į vaikų interesus, kadangi vaikai yra prisirišę vienas prie kito, todėl jų išskyrimas vaikams gali kenkti, taip pat gali sukelti pavydo jausmą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų iš medicinos įstaigos, kad dukra žindoma. Apylinkės teismas apie šios aplinkybės išnykimą ieškovę įpareigojo pranešti atsakovui per protingą terminą. Taigi atsakovo neinformavimas laiku gali būti reikšmingas sprendžiant klausimą, ar ieškovė tinkamai vykdo sprendimą, o įrodymų iš medicinos įstaigos, kad dukra žindoma, nepateikimas, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija taip pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokia buvo nurodyta jo priešieškinyje, tačiau apeliantas nenurodė jokių kitų motyvų dėl apylinkės teismo išvadų, susijusių su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, nors teismas suteikė teisę atsakovui bendrauti su vaikais dar ir kiekvieno mėnesio antrąjį ir trečiąjį trečiadienį, atostogų bei švenčių metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nei CK 3.175 straipsnio 2 dalies, nei kitų aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimų nepažeidė.

CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, o taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. Z. 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečiam vaikui M. Z. 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Apylinkės teismas pripažino, kad šiuo metu ieškovės išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį yra optimalus išlaikymo dydis nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti. Ši teismo išvada yra tinkamai motyvuota – ji pagrįsta ne tik ieškovės apskaičiavimais, bet ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovo nuomone, tuo, jog abu vaikai turi specialiųjų poreikių, prekių vaikams Lietuvoje kainomis ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apelianto teigimu, teismas nustatė per didelį išlaikymo dydį, nes iš UAB „Grundolita“ apeliantas buvo atleistas sumažėjus statybų apimtims, o UAB „Žemda“ buvo restruktūrizuota ir šiuo metu joje liko dirbti tik apie 10 darbuotojų. Apeliantas taip pat nurodė, kad namas, kuriame jis gyvena, priklauso jo tėvams, o UAB „Kauno kapitalo grupė“ šiuo metu yra sunki finansinė padėtis, ji 2012 m. pabaigė nuostolingai. Šie apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybę teikti vaikams išlaikymą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma, jog išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Byloje esantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, kad apeliantas gyvena 5 kambarių name, kuris priklauso V. Z. (2 t., b. l. 9). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantas yra UAB „Kauno kapitalo grupė“ vienintelis akcininkas ir vadovas, o taip pat jog 2012-11-08 vienintelio akcininko sprendimu įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 100 000 Lt piniginiu įnašu (2 t., b. l. 69–71). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas UAB „Kauno kapitalo grupė“ dėl pastarosios aplinkybės apeliaciniame skunde apskritai nenurodė jokių motyvų. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad iki to laiko, kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jis dirbo ne tik UAB „Kauno kapitalo grupė“, bet ir UAB „Grundolita“ bei UAB „Žemda“, kuriose gaudavo gana didelį darbo užmokestį. Apelianto teiginiai dėl darbo santykių nutraukimo priežasčių nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas 2008-11-11 nusipirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-12-03 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido B. Z. (2 t., b. l. 78), nors tuo metu jau buvo gimęs šalių sūnus A. Z.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri pateisina vaikams pakankamo išlaikymo nemokėjimą, kai tinkamų pajamų gavimas priklauso nuo paties atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms, mažinti priteistą išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaikų gimimo iki ieškinio pareiškimo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog prisidėjo prie vaikų išlaikymo nuo jų gimimo. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikams nuo jų gimimo dienos, nes iki 2011 m. gruodžio mėnesio šalys gyveno kartu ir atsakovas išlaikė ne tik vaikus, bet ir pačią ieškovę, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsiliepime į apeliacinį skundą šios aplinkybės nepripažino. Kadangi atsakovas neįrodė, kad teikė vaikams išlaikymą nuo jų gimimo iki ieškinio pareiškimo, panaikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neturėjo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje buvo nagrinėjami ir neturtiniai šalių reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kurių patenkinimo apimties tikslia pinigine išraiška įvertinti negalima. Apylinkės teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 80 procentų, atsakovo priešieškinis – 50 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatyti procentai iš esmės atitinka šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Kauno apylinkės teismas 2013-12-08 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo T. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z. ir M. Z. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 3855,25 Lt už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2012-01-30) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-17). Teismas nurodė, kad priimdamas 2012-12-17 sprendimą, išsprendė ne visus ieškovės iškeltus reikalavimus, dėl kurių ji pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, t. y. neišsprendė klausimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, tačiau teismo rezoliucinėje dalyje šis reikalavimas liko neišspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog buvo CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas papildomam sprendimui priimti. Kauno apylinkės teismas papildomame sprendime pateikė detalų priteistinų sumų už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos apskaičiavimą. Dėl šio apskaičiavimo teisingumo apeliantas jokių motyvų nenurodė. Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo apeliantas išdėstė tuos pačius motyvus, kuriais pagrindė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo. Teisėjų kolegija šiuos motyvus jau įvertino pasisakydama dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą papildomą sprendimą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimas ir Kauno apylinkės teismo 2013-01-08 papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, atsakovas privalo atlyginti ieškovei apeliaciniame procese jos turėtas išlaidas už teisines paslaugas – 1000 Lt (CPK 98 straipsnis).

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir kartu su 2013-06-04 prašymu pateikė papildomus dokumentus – 2011-12-03 transporto priemonės pardavimo sutartį, pažymą apie darbą bei šalių procesinius dokumentus iš kitos civilinės bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėti ieškovės pateikti dokumentai pirmosios instancijos teismo išvadoms ir bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės, todėl juos priimti ir tirti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovo T. Z. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas už teisinę pagalbą apeliaciniame procese.