- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-2429-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17146-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- T. Z.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. Z. dėl materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, ir atsakovo T. Z. priešieškinį ieškovei J. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 7 500 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimo sūnui A. Z. ir 1 500 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimo dukrai M. Z.; nepilnamečių vaikų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina J. M.; nustatyti T. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad T. Z. su sūnumi A. Z. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., o su dukra M. Z. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 17 val. Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pagal jo pateiktą grafiką.
Ieškovė pareikšdama ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo T. Z. laikiną materialinį išlaikymą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš T. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas, nustatęs, kad atsakovas neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams laikė, jog laikino materialinio išlaikymo priteisimas yra būtinas siekiant užtikrinti kasdienių minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Teismas, įvertinęs tai, kad byla dar neišnagrinėta ir nėra žinoma tikroji atsakovo turtinė padėtis bei tai, kad byloje nėra duomenų apie pateisinamas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, teikiama vieno iš tėvų, yra 300 Lt, ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams nurodyto dydžio laikiną materialinį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Šalių nepilnamečiai vaikai yra dar labai maži, todėl jų poreikių patenkinimui kas mėnesį užtektų ir 400 Lt sumos kiekvienam vaikui.Kadangi atsakovo turtinė padėtis labai pablogėjo, t.y. neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name panaudos pagrindais, turėtas santaupas išleido pragyvenimui, o tikėdamasis įmonės, kurioje šiuo metu dirba, finansinės padėties pagerėjimo mano esant netikslinga keisti darbovietę ir sutinka dirbti tik už simbolinį atlyginimą, jis šiuo metu neturi galimybių teikti vaikams teismo nutartimi priteisto dydžio laikiną materialinį išlaikymą.
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėja išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėja sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Remiantis CPK 145 str., CK 3.65 str. apibrėžtais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str. 1 d. reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog tėvo atsisakymas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams negali būti pateisinamas jokiais pagrindais. Dėl nurodytos priežasties su vaikais gyvenančios motinos prašymas priteisti iš vaikų tėvo laikiną išlaikymą, kol teismine tvarka bus išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, vertintinas kaip pagrįstas. Ir nors atsakovas savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus neneigia, tačiau, ieškovės teigimu, šios pareigos tinkamai nevykdo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia. Atsakovas ginčija teismo nutartimi nustatytą laikinai teiktino materialinio išlaikymo dydį, teigdamas, kad vaikų poreikiams patenkinti skirtina mažesnė suma, nei kad nustatė teismas, o taip pat, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino jo sunkios turtinės padėties. Sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi civilinei bylai nesant išnagrinėtai nėra nustatyta ir žinoma ne tik kad tikroji atsakovo turtinė padėtis, bet taip pat ir šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Vertinant klausimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma - po 300 Lt per mėnesį kiekviena vaikui neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio, pagal kurį bendra abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma turėtų būti ne mažesnė kaip 850 Lt. Atsakovo nurodyta suma – 400 Lt, kurios, jo manymu, pakaktų išlaikyti mažamečiams šalių vaikams, yra net du kartus mažesnė, nei teismų praktikoje įtvirtintas orientacinis išlaikymo dydis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai yra dar labai maži, jų poreikių patenkinimui užtektų net mažesnės nei teismo nustatyta sumos. Atsakovo nurodyta suma nepatenkintų net minimalių šalių vaikų A. Z., kuriam yra 2 metai, ir M. Z., kuriai yra 1 metai, poreikių, kadangi tokio amžiaus vaikų poreikiai, priešingai, nei kad nurodo atsakovas, dažnai yra didesni, nei kad vyresnio amžiaus vaikų. Tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis. Atsakovas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki, kartu nurodo faktą, kuris patvirtina atsakovo, kaip dviejų nepilnamečių vaikų tėvo, neatsakingą ir jokiais argumentais nepateisinamą elgesį savo vaikų atžvilgiu. Atsakovas teigdamas, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra labai nedidelis, simbolinis, nurodo, kad jis savo noru sutiko gauti tokį darbo užmokestį ir neketina ieškotis geriau apmokamo darbo, kadangi tikisi, jog įmonės, kurioje jis dirba, finansinė padėtis pagerės. Toks atsakovo elgesys, kai jis laisva valia sutikdamas gauti itin mažą darbo užmokestį blogina savo turtinę padėtį ir šia aplinkybe grindžia negalėjimą teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo ir visus jų poreikius atitinkančio materialinio išlaikymo, laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo ir protingumo principų, pažeidžiančiu imperatyvią įstatyminę atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bet kokiu atveju, prieš priimdamas tokį sprendimą ir nuspręsdamas nesiimti visų įmanomų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų turintis asmuo, turėjo įvertini savo galimybes, kad nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai.
Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei faktą, kad nustatydamas laikino išlaikymo sumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi aukščiau aptartu objektyviu kriterijumi, darytina išvada, jog teismo priteistą laikino išlaikymo sumą mažinti, o kartu ir tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.