Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-06 · Administracinė byla Nr. I-4284-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
I-4284-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02263-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4284-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02263-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui N. K.,atsakovo Vidaus reikalų ministerijos atstovei Indrei Gasperei,

atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Jurgitai Zacharienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. K. prašo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2013-06-20 sprendimą Nr. 25/4-5-7-14208; 2) panaikinti FNTT 2013-11-08 sprendimą Nr. 25/4-5-6-23567; 3) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2013-04-18 sprendimo Nr. 11SP-1485 dalį, kuria nustatytas ištarnautas laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos; 4) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2013-04-18 sprendimo Nr. 11SP-1485 dalį, kuria nustatytas darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt, pensijos suma – 1 178,83 Lt; 5) įpareigoti FNTT įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą); 6) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją įskaityti į N. K. tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) laiko nuo 1981-09-01 iki 1986-06-30; 7) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą perskaičiuoti pareiškėjo pensijos sumą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2013-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1485 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo N. K.“, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu jam buvo neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Sprendime nurodytas ištarnautas laikas – 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos, darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt ir pensijos suma – 1 178,83 Lt. Pareiškėjas 2013-05-28 pateikė vidaus reikalų ministrui prašymą „Dėl neteisingo valstybinės pensijos už tarnybą paskaičiavimo“, kuriame nurodė, kad FNTT, skaičiuodama jo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, nepriskaičiavo pusės mokymosi aukštojoje mokykloje laiko ir prašė pakeisti 2013-04-18 sprendimą Nr. 11SP-1485. Šis prašymas buvo persiųstas FNTT, kuri 2013-06-20 sprendimu Nr. 25/4-5-7-14208 prašymo netenkino.

Nurodė, kad nuo 1981-09-01 iki 1986-06-30 mokėsi Vilniaus universiteto Matematikos fakultete ir baigęs buvo paskirtas Tarybų socialistinių respublikų sąjungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos žinion, suteikiant leitenanto laipsnį. Nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16 tarnavo TSRS Gynybos ministerijos kariniuose daliniuose karininku. 1995-09-21 dirbdamas Pasienio policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, pateikė prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko. Pasienio policijos departamento vadovas rezoliucija patenkino šį prašymą. FNTT 2013-06-20 sprendime Nr. 25/4-5-7-14208 nurodyta, kad 1986 m. baigęs Vilniaus universitetą nuo 1986-07-01 N. K. tarnavo Tarybų socialistinių respublikų sąjungos (toliau – TSRS) ginkluotose pajėgose, o ne buvo paskirtas į nurodytas pareigūno pareigas, tačiau toks vertinimas yra neteisingas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime konstatuota, kad jis yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės i teisinga apmokėjimą už darbą, kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstituciniu teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga. Konstitucinis Teismas nurodė, kad nuo šio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatantys įstatymų priedai, priedėliai, straipsniai (jų dalys), kurie šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negalės būti taikomi. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais baigiama Konstitucinės justicijos byla, yra Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013-10-21 pateikė vidaus reikalų ministrui prašymą, kuriame nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą jam buvo paskaičiuota remiantis FNTT 2013-04-02 darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. 04/7-8-2918 už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-03-31. Nurodytu laikotarpiu užėmė 14 pareigybės kategoriją, kuriai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą (2009-07-17 redakcija) buvo taikomas 6,86 pareiginės algos koeficientas. Prašė perskaičiuoti jo darbo užmokesčio vidurkį taikant 7 pareiginės algos koeficientą. FNTT 2013-11-08 sprendime Nr. 25/4-5-6-23567 nemotyvuotai atsisakė išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog jo tarnyba kitos valstybės ginkluotosiose pajėgose nebuvo būtinoji tarnyba, nes jis buvo karininkas, gaudavo darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2013-04-18 sprendimas Nr. 11SP-1485 priimtas vadovaujantis pateiktais dokumentais, tarp jų ir tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu. N. K. su tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytu tarnybos laiku pensijai skirti buvo pasirašytinai supažindintas 2013-04-12 ir jokių prieštaravimų nepareiškė.

Pažymėjo, kad pareiškėjo faktinė padėtis atitinka tik tris Įstatymo nustatytas sąlygas, kurioms esant tarnybos stažas galėtų būti įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti: laikotarpiai, prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti yra buvę iki 1995-01-01, asmuo buvo priimtas tarnauti vidaus reikalų sistemos pareigūnu, pareiškėjas mokėsi kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau baigęs studijas ne iš karto buvo paskirtas pareigūnu, todėl mokymosi kitoje aukštojoje mokykloje laikas negali būti prilygintas tarnybos laikui pensijai skirti. Pažymėjo, kad mokymosi laikas kitoje aukštojoje mokykloje N. K. neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti, nes po mokymosi aukštojoje mokykloje jis nebuvo iš karto ar per tris mėnesius paskirtas pareigūnu ar kariu, o būtinoji tarnyba kariuomenėje laikytina laikotarpiu prailginančiu terminą, o ne faktu, kad pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu ar kariu Įstatymo taikymo prasme, per kurį jis turėjo būti paskirtas pareigūnu ar kariu. Atkreipė dėmesį, kad N. K. po tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose net apie penkerius metus nebuvo paskirtas nei pareigūnu, nei kariu.

Vidaus reikalų ministerija neturi galimybių pateikti darbo užmokesčio, kurį būtų uždirbęs pareiškėjas, jei nebūtų Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime antikonstituciniais pripažintų įstatymų, ir realaus darbo užmokesčio skirtumo. Šis skirtumas nelaikytinas N. K. kompensuotinu dydžiu, nes kompensacijų dydį apibrėš įstatymas. Kadangi šiuo metu jis nežinomas, negali būti apskaičiuotas nei administracine, nei teismine tvarka.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo Vidaus reikalų ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 1986 m. baigė Vilniaus universitetą. Iškart po baigimo nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16 tarnavo TSRS ginkluotosiose pajėgose. Tarnybos laikas TSRS ginkluotosiose pajėgose negali būti tapatinamas nei su tarnyba krašto apsaugos sistemoje, kurią apibrėžia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, nei apskritai su pareigūno tarnyba. Konkretus pareigūnų sąrašas nurodytas Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Tarnybos laikas nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16 – tai tik vienas iš laikotarpių, kurie nurodyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje kaip laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti.

Pažymėjo, kad N. K. klaidina teismą, skunde teigdamas, kad 1995-09-21, dirbdamas Pasienio policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, jis pateikė tarnybinį prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, o šios institucijos vadovas savo rezoliucija patenkino jo prašymą. Iš N. K. tarnybos bylos matyti, kad tokį prašymą jis pateikė Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovui, kuris uždėjo vizą dėl tarnybos laiko perskaičiavimo, bet iš tolesnių tarnybos bylos dokumentų matyti, kad toks perskaičiavimas nebuvo atliktas.

Pareigūno valstybinė pensija 2013-04-18 N. K. skirta ir paskaičiuota vadovaujantis nustatytu darbo užmokesčiu. Konstitucinis Teismas 201-07-01 nutarime nepasisakė dėl pensijų, skirtų pareiginių algų sumažinimo laikotarpiu, perskaičiavimo. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė iki 2014-05-01 parengia ir pateikia Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kol nebus priimtas anksčiau nurodytas įstatymas bei įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti paskirtų pensijų perskaičiavimo klausimai, FNTT neturi teisinio pagrindo N. K. išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu.

Pareiškėjui nuo 2013-04-01 neterminuotai buvo paskirta pensija už tarnybą. N. K., kaip nedirbančiam asmeniui, nuo 2013-04-01 mokamas valstybinio socialinio draudimo bazinis pensijos dydžio priedas. Pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti yra 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos. N. K. su tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytu tarnybos laiku pensijai skirti buvo pasirašytinai supažindintas 2013-04-12 ir prieštaravimų nepareiškė. Į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti yra įskaitytas laikotarpis nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16, kaip tarnyba TSRS ginkluotose pajėgose, o tai atitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą. Kiti prieš tai einantys laikotarpiai į tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą FNTT nebuvo įtraukti, todėl pagrindo jų įskaityti arba neįskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo. Duomenys ir laikotarpiai apie N. K. mokymosi laiką iki 1986-06-30 bei duomenys apie pareiškėjo tarnybą pareigūnu ar kariu nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16 trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo pateikti, abejoti FNTT pateiktais duomenimis ir laikotarpiais, nurodytais pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, Sveikatos priežiūros tarnyba neturėjo pagrindo. Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2013-04-18 sprendimas Nr. 11SP-1485 2013-04-30 raštu Nr. HPP(P)-3055 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo“ buvo išsiųstas pareiškėjui, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Sveikatos priežiūros tarnyba 2013-05-30 gavo pareiškėjo 2013-05-28 prašymą dėl neteisingo valstybinės pensijos už tarnybą paskaičiavimo. Šiame prašyme pirmą kartą buvo įvardytas N. K. prašymas dėl pusės mokymosi Vilniaus universitete laiko įskaičiavimo į tarnybos laiką pensijai skirti. Atsižvelgiant į tai, kad už duomenų ir laikotarpių įskaičiavimo į pareiškėjo tarnybos laiko pensijai skirti teisingumą ir teisėtumą yra atsakingas FNTT, pareiškėjo nurodytas prašymas buvo persiųstas nagrinėti šiai institucijai. Sveikatos priežiūros tarnyba 2013-06-21 gavo FNTT 2013-06-20 raštą Nr. 25/4-5-7-14208 „Dėl prašymo“, kuriame FNTT informavo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad nėra teisinio pagrindo N. K. mokymosi laiką įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008), tvirtino, kad pareiškėjo argumentas, jog pusę jo mokymosi laiko aukštojoje mokykloje buvo įskaityta į vidaus tarnybos stažą, negali būti imperatyvus, o nurodytas laikotarpis besąlygiškai įskaitytas į N. K. tarnybos laiką pensijai skirti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1485 N. K. nuo 2013-04-01 paskirta 1 178,83 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 21 metų 5 mėnesių ir 9 dienų tarnybą (b. l. 81). Šiame sprendime nustatytas pareigūno nurodytų ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt. Pareiškėjas su 2013-05-28 prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir prašė pakeisti 2013-04-18 sprendimą Nr. 11SP-1485, įskaitant į laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi Vilniaus universitete laiko (b. l. 86). Šis N. K. prašymas Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-05 raštu Nr. 1D-5595(11) buvo persiųstas nagrinėti FNTT (b. l. 87). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-20 sprendime Nr. 25/-4-5-7-14208 nurodė, kad tarnybos laikas TSRS ginkluotose pajėgose nėra tarnyba pareigūno, nurodyto Įstatymo 1 dalies pirmame punkte, pareigose. Tai tik vienas iš laikotarpių, kurie nurodyti įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kaip laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti. Padaryta išvada, kad N. K. mokymosi laiko įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti nėra teisinio pagrindo (b. l. 88–89).

Pareiškėjas su 2013-10-21 prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir prašė pakeisti Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-18 sprendimą Nr. 11SP-1485, perskaičiuojant jo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai vietoj neteisėtai taikyto 6,86 pareiginės algos koeficiento į 7 pareiginės algos koeficientą (b. l. 90). Šis pareiškėjo prašymas Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-25 raštu Nr. 1D-9574(11) buvo persiųstas FNTT. Rašte nurodyta, kad klausimas dėl N. K. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo ir 2013-04-18 sprendimo Nr. 11SP-1485 pakeitimo bus sprendžiamas Sveikatos priežiūros tarnyboje gavus iš FNTT naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) (b. l. 91). FNTT 2013-11-08 sprendime Nr. 25/4-5-6-23567 nurodė, kad jo darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Pareigūno valstybinė pensija 2013-04-18 buvo skirta ir perskaičiuota vadovaujantis nustatytu darbo užmokesčiu. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu nepasisakė dėl pensijų, skirtų pareiginių algų sumažinimo laikotarpiu, perskaičiavimo. Sprendime pažymėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė iki 2014-05-01 parengia ir pateikia Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Kol nebus priimtas anksčiau nurodytas įstatymas bei įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti paskirtų pensijų perskaičiavimo klausimai, FNTT neturi teisinio pagrindo išduoti naujo darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) (b. l. 92–93).

Dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Šį įstatymą detalizuoja Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

Laikotarpiai, kurie patenka į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, nustatyti Įstatymo 6 straipsnyje bei Nuostatų 7 punkte. Laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui šiai pensijai skirti, įtvirtinti Įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei Nuostatų 6 punkte. Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Įstatymo 6 ir 16 straipsnius.

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas laikotarpis, buvęs iki 1995-01-01 – mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Nuostatų 6.2 punkte įtvirtinta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995-01-01 taip pat įskaitoma mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Įstatymas nustatė sąlygą, būtiną mokymosi kitose mokyklose laikui į vidaus tarnybos stažą įskaityti – asmuo po baigimo turėjo iš karto pradėti tarnybą, po mokyklos baigimo neturėjo būti dirbęs kitose darbovietėse ar tarnavęs kitose tarnybose, o jį detalizuojančiuose nuostatuose iš esmės apibrėžta įstatyme naudojama sąvoka „iš karto“, nustatant konkrečius terminus, per kuriuos asmuo turėjo stoti į vidaus tarnybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 išaiškino, kad Įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnų, apribojimus. Teismas pažymėjo, kad sistemiškai analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), pripažintina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą.

Iš N. K. diplomo Nr. 142958 (b. l. 26) bei tarnybos lapo (b. l. 99) matyti, kad jis nuo 1981-09-01 iki 1986-06-30 studijavo Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete (dabar Vilniaus universitetas) Matematikos fakultete. 1986 m. baigęs universitetą, pareiškėjas buvo paskirtas SSRS Gynybos ministerijos žinion (b. l. 27). Iš rezervo prievolininko liudijimo Nr. 067781 bei FNTT 2013-04-16 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 04/4-5-7-3296 matyti, kad N. K. nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16 tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose (b. l. 29, 82). 1993-12-05 pareiškėjas pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnybos Vilniaus APKPP (b. l. 82–83). Laikotarpis nuo 1986-07-01 iki 1988-08-16, kai N. K. tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, buvo įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti (b. l. 82).

Tarnybos laikas TSRS ginkluotose pajėgose negali būti tapatinamas nei su tarnyba krašto apsaugos sistemoje (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), nei su pareigūno tarnyba. Pareiškėjas po universiteto baigimo tarnavo kitos valstybės ginkluotosiose pajėgose. Šis periodas nėra pareigūno darbo stažas, o tik jam prilyginamas stažas, nes tokio stažo įskaičiavimo galimybė nurodoma ne Įstatymo 6, o 16 straipsnyje. Teismo vertinimu, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme tapimas pareigūnu turi būti suprantamas kaip tarnybos, kuri įvardinta Įstatymo 6 straipsnyje atlikimas. Pradėdamas tarnauti kitos valstybės ginkluotose pajėgose pareiškėjas neįgijo Įstatymo 6 straipsnio nurodyto stažo, todėl nelaikytina, jog nuo tarnybos ginkluotosiose pajėgose pradžios jis tapo pareigūnu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-984-08 (Administracinė jurisprudencija. 2008, 16) buvo išaiškinta, kad iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, priėmimo į vidaus tarnybą santykius reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, kurio 17 punktas nustatė, jog asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Sistemiškai analizuojant šias nuostatas, darytina išvada, jog priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punkte. Atsižvelgus į tai konstatuota, kad į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, jei asmuo įgyja vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo.

Analogiškai kario statuso įgijimas buvo susietas su priesaikos davimu ir nuo 1990-11-29 iki 1996-10-18 galiojusio (pareiškėjas pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnyboje 1993-12-05) Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnyje. Remiantis anksčiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi darytina išvada, kad kario statusas buvo įgyjamas nuo priesaikos davimo dienos. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas tapo kitos valstybės profesionaliu kariu, nors byloje nepateikti įrodymai apie profesionalios, o ne būtinosios tarnybos atlikimą, jis neįgijo teisinę reikšmę pareigūno stažo skaičiavimui turinčio statuso – netapo kariu Krašto apsaugos tarnybos įstatymo prasme.

Pareiškėjo tarnybos laikotarpis yra vienas iš laikotarpių, prilyginamų tarnybos laikui pensijai skirti. Kadangi nuo tarnybos ginkluotose pajėgose, kuri prailgina laikotarpį nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, baigimo iki N. K. stojimo į tarnybą Pasienio policijos departamente praėjo daugiau nei 5 metai, nėra pagrindo pusę jo mokymosi laiko įskaityti į jo tarnybos laiką pensijai skirti.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Pasienio policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos vadovas rezoliucija patenkino jo 1995-09-21 prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko. Ant šio prašymo (b. l. 30) esanti viza patvirtina tik tai, kad buvo prašoma paruošti perskaičiavimą, įskaitant į tarnybos stažą pusę mokymosi laiko aukštojoje mokykloje, tačiau iš tarnybos bylos dokumentų matyti, kad toks perskaičiavimas nebuvo atliktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis FNTT 2013-04-16 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 04/4-5-7-3296 nurodytais duomenimis, darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-18 sprendimo Nr. 11SP-1485 dalis, kurioje nustatytas 21 metų, 5 mėnesių ir 9 dienų ištarnautas laikas N. K. pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti, bei FNTT 2013-06-20 sprendimas Nr. 25/-4-5-7-14208 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų panaikinti. Taip pat negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas pareigoti Vidaus reikalų ministeriją įskaityti į N. K. tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) laiko nuo 1981-09-01 iki 1986-06-30. Ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio

Pareiškėjas taip pat nesutinka su paskaičiuoto darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojama pensija. Tvirtino, kad užėmė 14 pareigybės kategoriją, kuriai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą (2009-07-17 redakcija) buvo taikomas 6,86 pareiginės algos koeficientas, pagal kurį paskaičiuota jo pareigūno pensija, tačiau atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, turėjo būti taikomas 7 pareiginės algos koeficientas.

Į Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-18 sprendimo Nr. 11SP-1485 matyti, kad N. K. nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, nuo kurio skaičiuotas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, yra 4 922,05 Lt (b. l. 81). Iš FNTT 2013-04-02 darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-2918 matyti, kad pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis skaičiuotas pagal nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio gautą darbo užmokestį (b. l. 64). Iš pareiškėjo tarnybos lapo matyti, kad nuo 2011-05-18 jis buvo paskirtas į FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (A lygis, 14 kategorija; b. l. 103). Iš FNTT 2013-04-02 darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-2918 matyti, kad N. K. darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant 6,86 pareiginės algos koeficientą. Toks koeficientas buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2009-07-17 redakcijoje. Iki tol galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede buvo įtvirtinta, kad 14 pareigybės kategorijai taikomas pareiginės algos koeficientas 7. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime priapažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 13.2 punktas nurodo, kad prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi būti pridėtas darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). 7 pareiginės algos koeficientas pareiškėjui pagal galiojančius teisės aktus nebuvo nei nustatytas nei šiuo koeficientu remiantis mokėtas darbo užmokestis, todėl pagal jį skaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas, supratęs, kad jo teisės pažeistos dėl koeficiento sumažinimo galėjo savo teises ginti teisme paduodamas skundą dėl sumažinto darbo užmokesčio priteisimo. Teismo sprendimo buvimas galėtų būti teisėtas pagrindas išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą dėl koeficiento sumažinimo bei įtraukti šią sumą į darbo užmokesčio atestatą. Vien Konstitucinio Teismo nutarimo buvimas nereiškia, kad pareiškėjui buvo nustatytas 7 pareiginės algos koeficientas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti vykdomas tiesiogiai, vien Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu negautas darbo užmokestis bei kitos išmokos nėra išmokamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius