Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-17 · Administracinė byla Nr. eI-3058-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
eI-3058-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01973-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3058-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-01973-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo teismui terminą; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) 2015-02-20 sprendimo Nr. 12-01-548 dalį, kuria atsisakyta išmokėti jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2882,39 Eur (9952,32 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad KAM 2015-03-20 raštu Nr. 12-01-548 atsisakė išmokėti jam pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pensijos dalį. Kadangi šiuo metu pasikeitė esminės aplinkybės (nebėra ekonominio sunkmečio - krizės) ir nuo 2014-01-01 pareiškėjui pensija jau nebemažinama ir mokama tokia, kokia paskirta, mano, kad jam buvo neteisėtai sumažinta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir jos neišmokėta dalis jam turi būti išmokėta.

Nurodė ir tai, kad 2011-12-20 priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821 (Žin., 2011, Nr.160-7573, įsigaliojo 2011-12-28) (toliau - Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas) ir 2012-12-20 priėmus analogiško pavadinimo įstatymą Nr. XII-92, (Žin., 2012, Nr. 155-7985, įsigaliojo 2012-12-­31), buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, ir pagal naują šio straipsnio redakciją 1 dalies 2 punktas, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, taip pat pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms galiojimas ir taikymas buvo pratęstas atitinkamai iki 2012-12-31, o vėliau - iki 2013-12-31. Palyginus 2009-12-09, 2011-12-20 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcijas, galiojusias 2010-2013 metais, matyti kad nuo 2012-01-01 buvo pratęstas socialinių išmokų perskaičiavimas ir mažinimas ne visiems socialinių išmokų gavėjams, o tik jų atskiroms kategorijoms, taip pat ir asmenų grupei, kuriai valstybinės pensijos buvo paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Visiems kitiems socialinių išmokų gavėjams nuo 2012-01-01 Laikinasis įstatymas nebebuvo taikomas, o jų gaunamos socialinės išmokos nebuvo perskaičiuojamos ir mažinamos, o buvo atstatytos. Mano, kad pensijų mažinimo pratęsimas iki 2013-12-31 pažeidžia jo teises, prieštarauja Konstitucijai.

Pabrėžė, kad atsakovas neinformavo jo raštu apie pensijos perskaičiavimą ir sumažinimą. Apie pensijos sumažinimą jis sužinojo 2010 m. vasario mėn., gavęs pirmą sumažintą pensiją, o apie pensijos sumažinimo pratęsimą 2012-2013 metams - atitinkamai 2012 m. vasario mėn. ir 2013 m. vasario mėn., kai buvo išmokėta pirmoji pensija po sumažinimo pratęsimo. Be to, mano, kad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-05-15 Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 įsigaliojimo, t. y. nuo 2014-05-22, kadangi būtent šio įstatymo 6 straipsnis pažeidžia pareiškėjo teises dėl turtinių praradimų kompensavimo ir prieštarauja Konstitucijai.

Akcentavo ir tai, kad pati valstybė, Laikinajame įstatyme numačiusi LR Vyriausybei nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, pripažino, kad sumažintų pensijų nesumokėta dalis turi būti grąžinta. Kadangi LR Vyriausybės neveikimas (Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. Vyriausybei numatyta pareiga nustatyti šį sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą) nuo 2010-07-01 yra tęstinis, todėl terminas prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, pareiškėjo manymu, nėra praleistas, nes neveikimas, neatliktas tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Be to, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai apskritai nėra nustatyti, tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateikė išaiškinimą dėl skundo padavimo teismui termino skaičiavimo pradžios.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė KAM atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjui valstybinė kario pensija buvo perskaičiuojama (mažinama) aktualiu laikotarpiu vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, kuris nebuvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, pagrindu. Priminė, kad 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas minėto Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuriuo sumažintų pensijų mokėjimas (taip pat 4 straipsnio) buvo pratęstas iki 2012-12-31, o nuo 2013-01-01 Įstatymu Nr. XII-92 (Žin., 2012, Nr. 155-7985) minėto 4 straipsnio galiojimas yra pratęstas dar vieneriems metams, t. y. iki 2013-12-31. Pensija pareiškėjui minėtu pagrindu nebemažinama nuo 2014-01-01. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra priimta jokių Konstitucinio Teismo sprendimų, kad minėto Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimo pratęsimas 2012 ir 2013 metais prieštarautų Konstitucijai. Be to, Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, taip pat, nėra kitų teisės aktų, kuriose būtų numatytas toks mechanizmas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas. Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad KAM 2003-10-03 sprendimu Nr. 12-01-16-4011 pareiškėjui neterminuotai paskirta kario valstybinė pensija.

2015-04-14 Pažyma apie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo V. Š. Nr. PAS-216 patvirtina, kad pareiškėjo pensijos apskaičiavimui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos, todėl buvo mokama sumažinta pensija.

Pareiškėjas 2015-02-27 kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą su prašymu išmokėti jam už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Taip pat pareiškėjas prašė pateikti jam pensijos skyrimo, jos sumažinimo ir nepriemokos apskaičiavimą.

KAM 2015-03-20 sprendime Nr. 12-01-547 nurodė, kad patenkinti pareiškėjo prašymą neturi teisinio pagrindo. Paaiškino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, atitinkamai valstybinės pensijos mažinimas minėtu pagrindu buvo teisėtas. KAM, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A444-2232/2013) pateiktu išaiškinimu, nurodė, kad pareiškėjas į KAM kreipėsi praleidęs 3 metų terminą skundui paduoti.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją šis įstatymas turėjo būti taikomas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais pakeitimais jo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), darytina išvada, jog šiuo atveju teisės į valstybinę pensiją pažeidimas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 turi būti analizuojamas trimis skirtingais laikotarpiais (nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31), kuriais valstybinės pensijos laikiną mažinimą reguliavo skirtinga teisės normų visuma, atitinkamai – skyrėsi ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą šiais laikotarpiais (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-66-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-195-556/2015, Nr. AS-193-556/2015, Nr. AS-192-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Tokia diena laikytina pirmos sumažintos pensijos gavimo diena. Šis išaiškinimas paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl kreipimosi į teismą skaičiavimo pradžios.

Remiantis byloje pateiktos 2015-04-14 Pažymos apie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą V. Š. Nr. PAS-216 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015-04-01, t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Pagal 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams. Pareiškėjas apie Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų pratęsimą 2012 metams sužinojo (turėjo sužinoti) 2012 m. vasario mėn., gavęs pirmą pensiją po sumažinimo pratęsimo. Kaip minėta, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015-04-01, vadinasi praleido 2012-01-01-2012-02-28.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad apie tai, jog yra sumažinta jam paskirta pensija, sužinojo 2010 m. vasario mėn., gavęs pensiją už 2010 m. sausio mėn., tačiau skundą padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi, šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015-04-01 ir prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo padavimo terminą dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-02-28.

Atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-02-28, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Remiantis aukščiau pateiktu išaiškinimu dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžios, darytina išvada, kad pareiškėjas į teismą dėl 2012-03-01–2013-12-31 laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi laiku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl skundo reikalavimų panaikinti atsakovės sprendimą ir priteisti iš atsakovo KAM laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

2015-04-14 Pažyma apie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą V. Š. Nr. PAS-216 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui paskirtoji valstybinė karių ir pareigūnų pensija buvo apskaičiuojama ir mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nagrinėjamam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 buvo mažinama teisėtai. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už nurodytą laikotarpį.

Nustačius, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 buvo mažinama teisėtai, darytina išvada, kad KAM 2015-02-20 sprendimas Nr. 12-01-548, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti atsakovo KAM 2015-02-20 sprendimą Nr. 12-01-548 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus skundą pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo V. Š. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl reikalavimo priteisti pareigūnų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2012 m. vasario 28 d., nutraukti.

Kitą pareiškėjo V. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė