Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. I-3693-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
I-3693-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02245-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
` Administracinė byla Nr. I-3693-473/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02245-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. liepos 18 d. ir nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Paaiškina, jog atvykimo į Lukiškių TI-K metu buvo aprūpintas sena patalyne, kuri smirdėjo, buvo purvina, neatitiko lovos matmenų. Pareiškėjui nebuvo išduotas užvalkalas. Nurodo, jog čiužinys buvo susidėvėjęs, trumpesnis už lovą, todėl pareiškėjo kojos nuolat buvo ant lovos konstrukcijos. Lukiškių TI-K nebuvo įrengtų persirengimo kabinų, todėl išsimaudęs buvo priverstas rengtis drėgnus drabužius. Pažymėjo, jog dušuose įrengtų pertvarų nepakako užtikrinti privatumą kitų kalinių ar pareigūnų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsikirtimą (b. l. 69-70) į atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytais duomenimis, kurie pareiškėjo manymu, yra klaidingi. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 385, o laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kamerose Nr. 272, 315, 291, 275, 264, kuriose nė vienos paros nebuvo laikomas vienas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 19-25) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Pažymi, jog dušų įrengimas higienos normų reikalavimus atitinka. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis siekia 1,6 metro (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Laisvės atėmimo vietoje yra sudaromos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo aprūpinimo patalyne. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo išduotas užvalkalas, išduodama patalynė buvo sena, smirdėjo, buvo purvina, neatitiko lovos matmenų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 42 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims. Šios higienos normos 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, jog išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai Lukiškių TI-K yra skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešime (b. l. 29-30) nurodoma, jog visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. 2016 m. minkštasis inventorius Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo išduodamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos) (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Materialinio buitinio aprūpinimo normose buvo nustatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės, todėl Lukiškių TI-K buvo išduodamos dvi paklodės. Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.614(16.17.7 10.12) (b. l. 44-46) ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-769(16.17.7 10.12) (b. l. 50-52) matyti, jog minkštasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai švarūs, tvarkingi, minkštasis inventorius buvo tinkamas dezinfekuoti. Pažymėtina, kad teisės aktuose išduodamos patalynės, čiužinio matmenys nėra nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors kalinimo laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduotos patalynės ar minkštojo inventoriaus tinkamumo naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra neindividualizuotos, bendro pobūdžio, taip pat, nepagrįstos byloje esančia medžiaga, laikytina, jog neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo klausimu nenustatyta.

Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K nepakankamos dušų pertvaros ir persirengimo kabinos nebuvimas, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

Teismas pažymi, jog HN 134:2015 16 punkte yra nustatyta pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privaloma užtikrinti oro temperatūra, tačiau šių patalpų įrengimo specifikacijos nenumato. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo ar kabyklų su pertvaromis įrengmo. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti drabužių kabyklų su pertvaromis, todėl pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl persirengimo kabinų įrengimo ir drabužių kabyklų su pertvaromis nebuvimo ir problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, jog dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metrai, o plotis 1,2 metro (b. l. 19-25). Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešimo turinio matyti, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros (b. l. 29-30). Nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į dušą būtų vedami po vieną, ar kiekviena dušo vieta būtų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą.

Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad, naudojantis dušu jis buvo stebimas pareigūnų, LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimams duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir pateisinamas.

Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad dušo patalpų įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog dušo kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4227-789/2017 2017 m. lapkričio 22 d. priimtu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl kamerų ploto, sanitarinio mazgo atitvėrimo bei kitų higienos reikalavimų (drėgmės, tamsos, oro trūkumo pelėsio ant sienų, kratos, kuri buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis) nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. liepos 18 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d., kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies ir jam buvo priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, akcentuotina LVAT praktika, pagal kurią privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1797-624/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atsižvelgęs į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei naujausia LVAT praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. M.iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė