- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- I-3156-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01103-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui G. L. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 11), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 7 000 eurų neturtinės žalos.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 336, 334, 273, 265, 191, kurios buvo ankštos, jose buvo drėgna, nuo tualeto sklido nemalonus kvapas. Patalynė ir čiužiniai buvo nešvarūs. Langai nesandarūs. Be to, naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė stresą, nemigą, baimę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 18-27). Paaiškino, kad turimais duomenimis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu laiku užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, be to kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Suimtiesiems, laikantis nustatytų normų, yra išduodamos visos būtinos higienos priemonės ir patalynė. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną sausi. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas ir laikomas švarus tam skirtose patalpose.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžė, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo nurodytas šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Atsakovo atstovas taip pat prašo priteisti 2,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagą, kurią prašė pateikti teismas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant jo suėmimą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. Lukiškių TI-K.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (iš viso 127 paras) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109 (plotas 7,31 kv. m.), 291 (plotas 7,73 kv. m.), 336 (plotas 7,63 kv. m.), Nr. 332 (plotas 7,43 kv. m.), Nr. 267 (plotas 7,63 kv. m.) ir 273 (plotas 7,79 kv. m.). Šių duomenų pareiškėjas nepaneigė įrodymais, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas jo skunde nurodytose kamerose Nr. 334, 265 ir 191, byloje nėra. Pareiškėjas šių aplinkybių įrodymais nepatvirtino.
Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų Nr. 109, 291, 336, 332, 267 ir 273 plotu ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,71 iki 7,79 kv. m. kameros ploto (b. l. 18-19). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 31), taigi net atskaičiavus minėtą plotą iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendro ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo išlaikytas. Be to, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, lankyti biblioteką, sportuoti, todėl nebuvo visą parą kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K būtų skundęsis dėl ploto trūkumo, kad tariamas ploto trūkumas turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo nemalonus kvapas, drėgna, langai nesandarūs, čiužiniai ir patalynė nešvarūs.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pranešimas dėl G. L. skundo Nr. 24-2903 patvirtina, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip nurodyta aukščiau cituotose higienos normose. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai, kuriuose remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. įrengtos grotos. Kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnės kaip 200 lx (b. l. 31).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – VSC) ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms. Kameroje Nr. 332, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 10 d., operatyviosios kontrolės metu (2016 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas) nebuvo užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai: oro temperatūra kameroje buvo 26,2 ?C, santykinė oro drėgmė - 36,7 proc., dirbtinė apšvieta – 259,9 lx, tualetai techniškai tvarkingi, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, patalpos vėdinamos per langus (b. l. 38). Jokių HN134:2015 pažeidimų, susijusių su kamerų apšvieta, temperatūra, santykine drėgme, vėdinimu kameroje Nr. 332 nebuvo užfiksuota ir VSC 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akte (b. l. 39-40).
Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad VSC operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė ir kameroje Nr. 267, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 19 d. 2016 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 267 išmatuota oro temperatūra buvo 22,2 ?C, kas atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l .45, 46-47). Duomenų, kad VSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus, nėra. Pažymėtina, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VSC patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos kamerose buvo visais pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais. Pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo ir VSC patikrinimo aktų duomenimis, Lukiškių TI-K vykdomi remonto darbai, šalinami VSC aptikti higienos normų pažeidimai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl kamerų apšvietimo, temperatūros, drėgmės, ventiliacijos nėra. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose apšvieta, ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas skundo patikslinime nurodė, kad jam išduota patalynė ir čiūžiniai buvo nešvarūs.
HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pranešime dėl G. L. skundo Nr. 24-2903 teigiama, kad pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną sausi. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas ir laikomas švarus tam skirtose patalpose.
VSC 2016 m. rugsėjo 29 d/ patikrinimo akte (b. l. 39-40) nustatyta, jog Lukiškių TI-K I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K išvykstančių asmenų minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, o naujai atvykusiems asmenims yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, kas atitiko HN 134:2015 42 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K nešvarūs skalbiniai surenkami ir švarūs išduodami pagal sudarytą grafiką kartą per savaitę, patikrinimo metu I-ajame ir II-ajame korpuse tam skirtose spintose buvo švarių lovos skalbinių, kuriuos būtų galima išduoti esant poreikiui ne pagal nustatytą grafiką. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamos būklės, buvimo Lukiškių TI-K metu dėl šių aplinkybių nesiskundė. Minėtas VSC patikrinimo aktas paneigia tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginius, todėl pripažintina, kad pareiškėjui išduodamo minkštojo inventoriaus būklė Lukiškių TI-K iš esmės atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, jame neužtikrinamas privatumas. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad „kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Asmens privatumui užtikrinti šiuo metu Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252-257), Nr. 23 (kameros Nr. 386-395), Nr. 25 (kameros Nr. 406-417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418-426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 31). Pažymėtina, kad ši informacija atspindi tik atsiliepimo į skundą pateikimo metu buvusią situaciją. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas visą parą buvo stebimas pareigūnų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o tai reiškia, kad. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 7 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 2,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.
Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 str., 84–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 str., 133 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo G. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.