Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka S. P., gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad S. P., paskleisdamas apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, kaltina nukentėjusiajam R. G. priklausančio automobilio padangų sugadinimu (pradūrimu), grasinimu susidoroti su juo ir jo šeima bei sunaikinti R. G. turtą. Pareiškėjas mano, kad S. P., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali R. G. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą savimi, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., t. y. pareiškėjo teigimu jį apšmeižė.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus T. T. aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo S. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją pažemino ir įžeidė S. P., nes jis kaip nurodyta skunde, laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio pradžios iš A. J., R. J., S. M., A. L. ir J. J. sužinojo, kad S. P. kaltinamas jo automobilio padangų sugadinimu (pradūrimu), grasinimu susidoroti su juo ir jo šeima bei sunaikinti jo turtą. Ši informacija, kurią teisme patvirtins šie asmenys, pareiškėją labai nustebino ir nemaloniai nuteikė prieš nurodytus draugus, su kuriais kartu sportuoja ir bendrauja. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats S. P., kuris 2012 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Vilniaus m. 5 PK su prašymu pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2012 m. rugsėjo 17 d. R. G. buvo iškviestas į Vilniaus m. 5 PK ir tyrėjui turėjo aiškintis, kad jis (R. G.) S. P. ir S. P. šeimai niekada negrasino fiziniu susidorojimu ar jo turto sunaikinimu. Vilniaus m. 5 PK Karoliniškių nuovadoje 2012 m. rugsėjo 20 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kada, kur ir kokiu laikotarpiu bei kokie konkretaus asmens, prieš kurį paduotas privataus kaltinimo tvarka skundas, teiginiai sudaro kaltinimą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog galimai šmeižiamo pobūdžio informacija apie save sužinojo iš aukščiau minėtų asmenų - A. J., R. J., S. M., A. L. ir J. J., tačiau skunde nėra nurodyta konkrečiai kokio tūrinio teiginiai buvo išsakyti kiekvieno iš minėtų asmenų pareiškėjo atžvilgiu, šių teiginių esmę, išsakytų teiginių (pokalbių) vieta, ar išgirstos informacijos turinys buvo nukreiptas į R. G., siekiant paskleisti apie žmogų tikrovę neatitinkančią informaciją. Pasak R. G., jis buvo kaltintas dėl svetimo automobilio padangų apgadinimo, grasinimu susidoroti su S. P. ir jo šeima bei sunaikinti turtą. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenimis (pvz. automobilio markė, valstybiniai numeriai, padangų pavadinimas bei jų identifikaciniai duomenys, padangų sugadinimo laikotarpis, vieta ir aplinkybės; kada, kur ir kuriems S. P. šeimos nariams (nėra išvardinti asmenys, kurie gali būti kviečiami liudytojais) buvo galimai grasinta susidorojimu, grasinimo esmė ir turinys; nenurodytas turtas (turto identifikaciniai duomenys), į kurį galimai buvo grasinta sunaikinti, nenurodyti turto priklausomybės grindžiantieji duomenys. Taip pat, pareiškėjas skunde teigia, jog S. P. galimus neteisėtus veiksmus atliko savanaudiškais tikslias, tačiau skunde nenurodyti jokie išsamūs duomenys, kurie galėtų patvirtinti (paneigti) esamus skunde pareiškėjo nurodytus teiginius – savanaudiškais tikslais tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, nenurodyta kada, kam ir kur buvo paskleista minėta informacija, šių teiginių turinys; nenurodyti asmenys (skunde įvardijami kaip sportininkai, draugai) kuriems, kaip teigia skunde R. G., buvo paskleista neteisinga informacija (jų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, sporto klubo ,,Vikrida“ buveinės vieta, sportininkų vardai ir pavardės, jų gyvenamosios vietos), nenurodyti kokie duomenys, kada ir kur su kiekvienu skunde nurodytu asmeniu buvo galimai šmeižiamas pareiškėjas, nes šie asmenys gali būti kviečiami liudytojais į teismo posėdį. Be to, skunde nenurodyti jokie objektyvūs duomenys apie tai, jog pareiškėjui buvo grasinama. Skunde yra minimas pareiškimas rašytas Vilniaus AVPK 5 PK Karoliniškių policijos nuovados viršininkui, tačiau priimto procesinio sprendimo kopiją nėra pridėta prie skundo, nors tai yra būtina vertinant galimo šmeižimo aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigia, jog S. P. jį apibūdina neigiamai prieš giminaičius ir kitus asmenis. Tačiau jokie duomenys (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį, liudytojais, pateikti nėra.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. G. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo R. G. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti R. G., gyv. Pilies g. 14-5, Vilniuje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.