Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-55-971/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-17
Bylos Nr.: e2-55-971/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: K. G.
Trečiasis asmuo: A. G.
Advokatai: Rimvydas Paulauskas, Marius Matiukas

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-55-971/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05455-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,atsakovei K. G., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,trečiajam asmeniui A. G.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. G. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės K. G. patikslintą priešieškinį ieškovei D. S. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktus darbus (pertvarą), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. G., VĮ Registrų centras, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. S., patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2023-05-09 patikslintu ieškiniu prašė:

1) leisti ieškovei be bendraturtės K. G. sutikimo teikti prašymus VĮ Registrų centrui pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti kadastro duomenis pastato - stoginės 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažo 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į stoginę 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti naudojimosi žemės sklypu 620 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. parengtą 2023-01-09 planą, pagal kurį:

- ieškovei D. S. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis 32 kv. m ploto, pažymėjimas plane C, 28 kv. m ploto, pažymėjimas plane C1, 146 kv. m ploto, pažymėjimas plane C2, 2 kv. m ploto, pažymėjimas plane C3;

- atsakovei K. G. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi 170 kv. m ploto, pažymėjimas plane B;

- ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalimi 102 kv. m ploto, pažymėjimas plane Al;

4) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, gyvenamasis namas, sandėlis, lauko tualetas, kiemo aikštelė, aptvėrimai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovei priklauso: 369/620 dalys žemės sklypo, atsakovei – 251/620 dalys; ieškovei priklauso 78/100 dalys gyvenamojo namo, atsakovei – 22/100 dalys; ieškovei priklauso po 2/3 dalis sandėlio, lauko tualeto, kiemo aikštelės ir aptvėrimų, atsakovei – po 1/3 dalį šių statinių. Ieškovė minėtus statinius ir žemės sklypą (jų dalis) įsigijo pagal 2017-10-09 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutartį, sudarytą su sutuoktiniais D. ir V. M.. Atsakovė nuosavybės teisę į minėtų statinių ir žemės sklypo dalis įgijo pagal 2015-11-16 dovanojimo sutartį, sudarytą su savo tėvu A. G. , o jis šio turto savininku buvo laikotarpyje nuo 1994-03-30 iki 2015-11-16. Po dovanojimo sutarties sudarymo A. G. toliau naudojasi atsakovei padovanotu turtu uzufrukto teise. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 1997-2003 metais buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, po kurios bendras namo plotas padidėjo 38,55 kv. m, 2003-12-08 buvo nustatyti namo kadastro duomenys, rekonstrukcijos teisėtumas buvo patvirtintas 2004-07-26 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Po namo rekonstrukcijos pasikeitė nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl tuometiniai savininkai M. ir M. U. su kitu bendraturčiu A. G. 2005-03-07 sudarė notarinę sutartį, kuria patvirtino pasikeitusias nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą bei nusistatė naudojimosi juo tvarką, taip pat buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Prieš 2017-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovė pastebėjo, jog kai kurie 2003 metais kadastriniais matavimais fiksuoti gyvenamojo namo elementai neatitinka faktinės padėties bei visiškai nėra nustatyti ir registre įregistruoti prie gyvenamojo namo pristatytos stoginės bei sklype atskirai pastatyto garažo kadastro duomenys. Pardavėja D. M., kuri pagal įgaliojimą atstovavo ir savo sutuoktinį V. M., paaiškino, kad stoginę pastatė jie patys apie 2005 metus gavę tuometinio kito bendraturčio A. G. sutikimą, pakeitimai gyvenamojo namo fasade 2005 metais taip pat buvo padaryti su jo sutikimu, o garažą pagal projektą ir jam išduotą statybos leidimą apie 1992 metus pastatė M. ir M. U., iš kurių jie šį garažą kartu su kitais statiniais nusipirko. Ieškovės užsakymu MB „Pajūrio kadastras“ matininkė A. J. 2019-08-12 atliko gyvenamojo namo kadastro duomenų patikslinimą, kuriuos dar patikslino 2022-07-26, jais patikslino gyvenamojo namo kadastro duomenis bei nustatė garažo ir stoginės kadastro duomenis. A. G. 2019-08-10 raštu patvirtino, kad 2005 metais atliktai gyvenamojo namo kapitalinei rekonstrukcijai, kurios metu buvo padaryti pakeitimai pirmo aukšto fasadinėse sienose, pakeičiant langų bei durų vietas, neprieštaravo, taip pat sutiko (neprieštaravo) stoginės statybai, kuri buvo vykdoma 2005 metais, patvirtino, kad garažo statyba vyko 1992 metais ir jo statybai neprieštaravo. Ieškovė 2021-03-04 užpildė Deklaraciją Nr. 1 apie stoginės ir garažo statybos užbaigimą ir Deklaraciją Nr. 2 apie gyvenamojo namo kapitalinio remonto užbaigimą bei kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą įregistruoti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centras 2021-04-27 sprendimu prašymo pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis ir įrašyti garažo bei stoginės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkino ir nurodė dvi priežastis: 1) ieškovė negali būti statinių statytoja, nes statinių statybos darbai buvo atlikti ankščiau nei ji 2017-10-09 sutartimi įsigijo nuosavybės dalis, ir 2) prašymą, susijusį su teisine registracija, turi pateikti visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgaliotas asmuo. Ieškovė, siekdama eliminuoti antrąją VĮ Registrų centro nurodytą atsisakymo atlikti statinių teisinę registraciją priežastį, ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymais/pasiūlymais kilusius ginčus išspręsti geruoju, susitarti taikiai ar bet kokiu kitokiu būdu išspręsti visus ginčytinus klausimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimu ir valdymu, tačiau tokio susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovė, 2017-10-09 sutartimi įsigijo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis kartu su kitų asmenų pastatytais, bet neįteisintais garažu ir stogine. Įgijusi minėtus statinius iš ankstesnių savininkų (statytojų), ieškovė įgijo ir visas teises, susijusias su šiuo turtu, tarp jų ir statybą vykdžiusių asmenų teises į jų įteisinimą. Atsakovė nesutinka įregistruoti pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų bei įregistruoti garažo ir stoginės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, teigdama, jog šių statinių statybos darbai ar dalis jų buvo atlikti neteisėtai, taip pat kelia kitas nepagrįstas bei ieškovei nepriimtinas sąlygas, todėl ieškovė reiškia reikalavimą teismui. Atsakovė gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalių savininke tapo 2015-11-16 dovanojimo sutarties pagrindu, o ginčo statinių statybos darbai buvo atlikti ankščiau ir jie buvo atlikti teisėtai. A. G., kuris savo nuosavybės dalį padovanojo atsakovei, buvo davęs sutikimus statybos darbams, todėl šis jo valios išreiškimas dėl kitų bendraturčių atliktų statybos darbų yra privalomas ir jo teisių perėmėjai atsakovei K. G.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1992-06-11. Ši tvarka iki šiol nebuvo ir nėra pakeista, nors faktinės aplinkybės yra pasikeitusios. Ieškovė teikia patikslintą naudojimosi žemės sklypu variantą, kuris ne tik atspindi atsiradusius pasikeitimus, susijusius su pastatų rekonstrukcija, bet ir visiškai nežymiai keičia 1992 metais nustatytą naudojimosi tvarką ir kuri faktiškai yra nusistovėjusi bei jos yra laikomasi.

Atsiliepimas

Atsakovė K. G. 2022-10-19 atsiliepimu į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ji iš esmės yra linkusi susitarti dėl pakeitimų registravimo, tačiau ieškovės siūlymuose yra keletas praktinių trūkumų ir problemų, kurios pažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės, interesus. Ieškovės prašomas bendraturčio sutikimas yra abstraktus, iš jo neįmanoma identifikuoti, kokie pakeitimai yra registruojami. Atsakovės įsitikinimu, jos atsisakymas suteikti abstraktų sutikimą yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinka tiek teisinį reglamentavimą, tiek teismų formuojamą praktiką. Atsakovė ne kartą prašė ieškovės pašalinti kelias kliūtis, dėl kurių ji kaip namo valdos bendrasavininkė negali tinkamai naudotis turtu: a) sudaryti galimybę patekti į rūsį, kurį yra užblokavusi ieškovė; b) sudaryti galimybę (suteikti sutikimą) pasijungti atskirą geriamojo vandens tiekimo abonentą; c) suteikti galimybę atlikti bendro kamino priežiūros darbus. Visi šie nurodyti prašymai buvo ignoruojami, dėl ko atsakovė neturi galimybės tinkamai naudotis šildymu ir vandeniu. Be to, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė nesutikdama patvirtinti žinomai neteisingų duomenų (kad ieškovė negali būti garažo ir stoginės statytoja) teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti sutikimą įregistruoti klaidingus duomenis.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras 2022-10-03 atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Registrų centrą 2020-07-23 ir 2021-04-19 su prašymais, prašydama pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo 1A1p ir įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą – stoginės 1s ir garažo 3I1p, esančių (duomenys neskelbtini), bei prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į garažą ir stoginę. Prašymai buvo atmesti tuo pagrindu, kad D. S. negali būti stoginės ir garažo statytoja, jai 2017-10-09 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5154 nebuvo perleistos nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus; be to, prašymą turi teikti visi asmenys, susiję su teisine registracija. Registrų centras nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji 2017-10-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5154 kartu įgijo neįteisintą garažą ir stoginę, nes šioje sutartyje duomenų apie tai nėra. Prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Pažymėtina, kad ieškovė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukusi D. M. ir V. M.. Ieškovei 2023-05-09 pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslintą ieškinį) ir pareiškus reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į stoginę 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei ir jos atstovui prašant, Klaipėdos apylinkės teismo 2023-05-22 nutartimi D. M. ir V. M. procesinė padėtis iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pakeista į atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2023-08-28 nutartimi buvo patvirtinta 2023-07-28 taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės D. S. ir atsakovų D. M. bei V. M., kuria šalys civilinėje byloje susitarė dėl statytojo teisių ir pareigų į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius (stoginę ir garažą) perleidimo, ir civilinė byla dalyje dėl ieškovės D. S. atsakovams D. M. ir V. M. pareikšto reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į stoginę 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2023-09-05.

Taigi šiuo sprendimu spręstina dėl ieškovės 2023-05-09 patikslinto ieškinio pirmojo ir trečiojo reikalavimų, t. y. dėl leidimo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus bei įrašyti kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

Atsakovė K. G. byloje pareiškė priešieškinį, kurį 2023-05-24 patikslino, ir patikslintu priešieškiniu prašo:

1) nustatyti naudojimosi 620 kv. m ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Geoplanai“ 2022-11-11 parengtą planą, pagal kurį:

- ieškovė D. S. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A1 (22/22), A2 (2/2), A3 (38/38), A4 (151/151), C1 (88/113), C2 (50/84) ir C3 (18/27);

- atsakovė K. G. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B (183/183), C1 (25/113), C2 (34/84) ir C3 (9/27);

2) suteikti teisę be ieškovės sutikimo atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį atsakovei priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti ieškovę pašalinti gyvenamajame name (pastato žymėjimas kadastrinėje byloje 1A1/p) (duomenys neskelbtini), tarp patalpų 1-1 ir 1-2 įrengtą pertvarą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji kreipėsi į matininkus ir užsakė iš naujo atlikti matavimus ir parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad ieškovės teismui teikiamas planas turi trūkumų ir yra iš esmės klaidinantis bei pažeidžiantis teismų praktikoje nurodytus kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo), kurių laikytis yra būtina siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos planas neatitinka šalims tenkančių dalių, naudojimosi tvarka nėra racionali ir užprogramuoja konfliktus ateityje. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai priklauso 1/3 dalis rūsio, kuriame yra vandens ir nuotekų tinklo įvadas į namą bei vandens skaitiklis. Ieškovė turi pareigą leisti vandens tiekimo sistema naudotis kitiems namo savininkams, ši sistema yra bendro naudojimo objektas, tačiau šios pareigos nepaiso. Atskiro vandens įvado per bendrą kiemą, kurį siūlo ieškovė, įsivesti nėra būtinybės, atsakovė turi teisę naudotis tuo pačiu įvadu rūsyje, kaip ir bendraturtė. Atsakovė pageidauja sudaryti sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ ir įsivesti antrą vandens skaitiklį rūsyje (lygiagreti apskaita), kad nekiltų nesutarimų su ieškove dėl atsiskaitymo už sunaudotą vandenį. Pažymėjo, kad ieškovė yra ne kartą užsukusi vandens padavimą į atsakovei priklausančias patalpas ir ši situacija yra nuolatinių konfliktų šaltinis. Be to, gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) iš bendro naudojimo patalpos 1-1 buvo durys, per kurias patenkama į rūsį (laiptų į rūsį patalpa 1-2 pažymėta plane žalia spalva). Ieškovė šias duris yra panaikinusi ir patekti į rūsio patalpas, kuriose be kita ko yra vandentiekio inžineriniai tinklai, atsakovė negali. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu panaikinti nelegaliai įrengtą pertvarą, tačiau ieškovė nepateikė jokio atsakymo į prašymą. Savavališkai užėmusi bendras patalpas ieškovė pažeidžia atsakovės teises naudotis bendro naudojimo patalpomis ir bendra inžinerine gyvenamojo namo infrastruktūra.

Ieškovė 2022-12-21 atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Pažymėjo, kad sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) gatvės, UAB „Vakarų valda“ plane pažymėta indeksu „C“ 32 kv. m ploto, kuria atskirai naudojasi D. S., yra atskirta kapitaliai įrengtomis tvoromis, todėl, jei būtų patvirtinta atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, ją reikėtų pašalinti. Ieškovė mano, kad atsakovės prašomas patvirtinti naudojimosi žemės sklypu variantas neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, todėl negali būti tvirtinamas. Ieškovė niekada neprieštaravo ir pati siūlė atsakovei įsirengti atskirą vandens tiekimą ir apskaitą. Ieškovės ir atsakovės naudojamos gyvenamojo namo patalpos faktiškai yra atskirtos ir visiškai viena nuo kitos izoliuotos (faktiškai funkcionuoja kaip atskiri turtiniai vienetai), ir dėl to buvo susitarta ankstesniųjų namo savininkų. Ieškovės žiniomis pertvarkyti namo vidaus patalpas susitarė D. ir V. M. iš vienos pusės ir A. G. iš kitos pusės. Nurodė ir tai, kad atsakovės reikalavimas dėl vandens tiekimo ir apskaitos nėra aiškiai suformuluotas ir/ar labiau konkretizuotas, nes nėra pateiktas joks priešprojektinis pasiūlymas, planas, brėžiniai ar pan., iš kurių būtų galima spręsti apie planuojamus techninius sprendinius ir jų įgyvendinimą. Iš priešieškinyje nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovė siekia gyvenamojo namo rūsio patalpoje, kurios jai priklauso 1/3 dalis, įsirengti atskirą vandens skaitiklį (lygiagrečią apskaitą). Toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes 2022-07-26 tikslinant namo kadastro duomenis buvo nustatyta, kad rūsio patalpa yra žemesnė nei 1,60 metro, todėl jo plotas negali būti skaičiuojamas ir įtraukiamas į gyvenamojo namo bendrą plotą; be to, patekimas į priešieškinyje nurodomą patalpą, kuri įvardijama kaip rūsys, būtų neįmanomas tuo atveju, jei teismas netenkintų trečiojo atsakovės priešieškinio reikalavimo. Dėl įpareigojimo pašalinti pertvarą ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kiti pertvarkymai buvo atlikti ankstesnių savininkų bendru jų susitarimu ir jie galioja jų teisių perėmėjams, t. y. ieškovei ir atsakovei. Pertvaros įrengimas negali būti pripažįstamas kaip savavališka statyba, nes šis klausimas buvo suderintas su bendraturčiais, todėl reikalavimas ją nugriauti negali būti tenkinamas.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras 2022-12-21 atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Visos Registrų centrui žinomos aplinkybės ir duomenys dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 21/2996 įregistruoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, yra nurodytos teismui pateiktame Registrų centro 2022-10-03 atsiliepime į ieškovės D. S. ieškinį.

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas davė paaiškinimus, palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad ji pati jokių statybos, namo rekonstrukcijos darbų nevykdė, tik virš durų įrengė stogelį. Rekonstruojant pastatus buvo užstatytas plotas, todėl reikalinga nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau iš esmės neprieštarauja, kad liktų ir dabar galiojanti tvarka. Vanduo gali būti tiekiamas ir į atsakovės patalpas, tačiau ji (ieškovė) yra užsukusi vandens tiekimą atsakovės patalpoms, kadangi A. G. už vandenį mokėjo nereguliariai (buvo žodinis susitarimas, kad naudoja vandenį ir moka po 5 Eur). Ji pati pasiūlė atsakovei įsirengti atskirą vandens apskaitą. Nesutinka, kad būtų įrengta lygiagreti vandens apskaita, kadangi vamzdynas avarinės būklės, techniškai sudėtinga dar vieną apskaitą įrengti. Nesutinka, kad būtų naikinama pertvara. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl nori, kad liktų atskiros patalpos.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas davė paaiškinimus, palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad nebuvo ankstesnių savininkų susitarimo įrengti du butus; visi padaryti pakeitimai yra ieškovės naudai. Nesutinka duoti sutikimo dėl kadastro duomenų įrašymo ir pakeitimo, nes nieko negauna mainais. Sutiktų, jog būtų įregistruotas garažas, jei būtų išspręstas klausimas dėl kamino (kaminas per du aukštus, ieškovė užmūrijo kamino pravalos dureles, todėl negali išvalyti kamino). Dėl stoginės įregistravimo nesutinka, nes buvo užstatytas beveik visas sklypas, ji nieko nebegali statyti; prašė ieškovės perleisti ūkinio pastato dalį, tačiau ieškovė nesutiko. Taip pat nesutinka su name, bendro naudojimo patalpoje, įrengta pertvara, dėl ko nebegali patekti į rūsį, kurio 1/3 dalis priklauso jai. Nesutinka ir su vienu įrengtu langu, kadangi prie tos sienos nebegali statyti (turėjo planų didinti plotą, kadangi šiuo metu jos patalpose gyvenamo ploto tik 32 kv. m). Prašo žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos planą, kadangi jos plane bendro naudojimo ploto yra mažiau (siekia maksimaliai sumažinti bendro naudojimo plotą), bet tinka ir dabar esantis planas (dabartinė naudojimosi tvarka). Atskiram vandens įvadui reikėtų projekto, ardyti trinkeles, jai tai finansiškai nenaudinga, todėl pageidauja jungtis prie esančio įvado. Name yra vandentiekis, nuotekos, todėl pageidauja jungtis prie esamų tinklų. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad vandentiekio, nuotekų įvadai buvo skirti dviem butams, todėl taip ir turėtų likti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. paaiškino, kad vandeniu negali naudotis dvejus su puse metų. Namo dalį yra padovanojęs dukrai (atsakovei), bet toliau ten gyvena. Vandenį naudojimui perka. Iš senų laikų yra kanalizacijos šulinys, kurį naudoja nuotekoms. Naudojasi lauko tualetu. Prieš tai vietoj ieškovės gyveno jo tėvai. Prieš M. gyveno U. duktė ir jo paprašė, kad primūrytų verandą, pirmą aukštą, tualetą, vonią, virtuvę. Garažą pamūrijo 1988 m. Verandą primūrijo 1976 m. Po to pakėlė antrą aukštą 1999 m. Veranda buvo perstatyta į priestatą 1995 m. Davė sutikimą verandos statymui ir pirmo aukšto praplėtimui. Dėl garažo irgi neprieštaravo. Žemės dalį buvo palikęs tėvas. Galvojo, kad jam užteks žemės. Galėjo naudotis vandeniu, su kaimynais buvo susitarę, visiems susitarimas tiko. Langų pertvarkymus darė M. ir U.. D. M. yra M. U. dukra. Apie langų pertvarkymus ir pertvaros pastatymą jo niekas neklausė. Pertvara atsirado po U. mirties. Rūsyje U. buvo pasistatę vonią. U. su jo tėvu nebuvo giminės. Pertvarą užmūrijo ir langus pertvarkė ne jis, o M. brolis. Dėl naudojimosi žemės sklypu ginčų nebuvo. U. turėjo seną namų knygą. Nauja namų knyga buvo padaryta 1993 m. Į sklypą galima patekti per pagrindinius vartus ir per M. padarytą įėjimą. Jis gyvena antrame aukšte, yra du kambariai ir virtuvė, kurioje yra kranas. Su ankstesniais savininkais nekilo ginčų dėl naudojimosi ir atsiskaitymą už vandenį. Sklype pastatytas tvoras įrengė M.. Tvoras užtvėrė pagal seną planą. Kaip kas valdė, pagal tokias ribas pastatė tvoras. D. S. tvorų nestatė. Pavėsinę pastatė M.. Pavėsinė medinė, pabetonuoti stulpeliai. Vietoj lango M. padarė duris ir laiptus. Atskirų skaitliukų vandens apskaitai nebuvo nusipirkęs. Rūsiu niekada nesinaudojo. Langas užmūrytas po 2000 m. Galėjo pasirašyti ant D. S. atnešto dokumento 2019 m., dokumento neskaitė. D. S. buvo sakiusi, kad nori įteisinti statybas. Niekas nebuvo siūlęs įsirengti atskirą vandens apskaitos įtaisą. Ketina įsirengti tualetą priestate. Kai didino pirmo aukšto patalpas, užsimūrijo langas. Iki skaitiklių yra plastmasinis vamzdis. Jis mūrijo pagal brėžinius. Prie kamino prieiti ir išvalyti nebeįmanoma, nes M. panaikino dureles. Dabar kaminą tenka valyti per stogą.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) pateikė išvadą į šalių pateiktus ir teismo suformuluotus klausimus, kurią institucijos atstovė D. P. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Išvadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2004-04-29 iki 2006-10-16) (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 18 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“) (redakcija nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31) 9 punkto ir 9.9.5 papunkčio ir 9.15 papunkčio nuostatas 2005 m. atlikti langų įrengimo pastato patalpose 7 ir 8, durų iš patalpos 10 ir įėjimo laiptų įrengimo, pertvaros po laiptais įrengimo patalpoje 11, (patalpų numeriai nurodyti pagal projekto pirmojo aukšto planą) darbai buvo priskiriami statinio rekonstravimui. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis pastatui rekonstruoti buvo privaloma gauti leidimą vykdyti statinio rekonstravimą. Pastato bendraturčių sutikimo leidimui vykdyti statinio rekonstravimą gauti nepakako. Vadovaujantis nuo 2024-01-01 galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 72 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad išvardintais atliktais statybos darbais pastato išorės matmenys nebuvo keičiami, šie statybos darbai nėra priskiriami statinio rekonstravimo darbų rūšiai. Pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2024-01-01, 2 straipsnio 53 dalies ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija nuo 2023-11-01) 10 punkto nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad įrengiant langus ir duris pastato išorinėse laikančiosiose sienose, buvo pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos, langų įrengimo pastato patalpose 7 ir 8 bei durų iš patalpos 10 įrengimo darbai priskiriami statinio kapitaliniam remontui. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija nuo 2023-11-01) 12 punkto ir 12.1 papunkčio nuostatomis įėjimo į pastatą laiptų bei pertvaros patalpoje 11 įrengimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui. Vadovaujantis Statybos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2024-01-01, 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis ir įvertinus tai, kad pastatas nėra daugiabutis, viešasis ar kultūros paveldo statinys, nėra keičiama pastato paskirtis, pastato kapitaliniam ir/ar paprastajam remontui atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai nėra priskirta tikrinti/vertinti statinių projektų bei patalpų apšvietimo atitikties teisės aktų reikalavimams, Inspekcija į nutarties 3 punkto klausimą (dėl architektės L. V. projekto sprendinio, nenumatant pirmo aukšto patalpoje – kambaryje Nr. 7 – natūralaus apšvietimo šaltinio) atsakyti negali. Pažymėjo, kad suprojektuoto sprendinio atitiktis teisės aktų reikalavimams, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu, galėtų būti įvertinta tik atlikus statinio projekto ekspertizę. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis lango pastate įrengimo darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, todėl pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 46 dalį lango įrengimas patalpoje Nr. 7 nėra savavališka statyba. Nurodytus statybos darbus atlikus neturint pastato bendrasavininkio rašytinio sutikimo, būtų pažeista Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija nuo 2023-11-01) 12 punkto ir 12.1 papunkčio nuostatomis pertvaros patalpoje Nr. 11 įrengimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, kuriam atlikti pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte išdėstytas nuostatas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, todėl šie atlikti darbai nėra savavališka statyba. Tačiau šiems darbams atlikti taikytini nurodyti Civilinio kodekso reikalavimai bendros nuosavybės teise valdomo pastato naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties 4 ir 5 klausimuose išvardinti pastate atlikti statybos darbai (pirmo aukšto plano patalpoje, žymimoje Nr. 7, įrengtas langas ir pirmo aukšto plano patalpoje, žymimoje Nr. 11, įrengta pertvara) nėra savavališka statyba ir pirmiau minėtiems statybos darbams statinio projekto parengimas neprivalomas, Inspekcija neturėtų pagrindo imtis Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsnyje įtvirtintų savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis skundai dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento ( išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje) Inspekcijoje nėra nagrinėjami. Visais atvejais skundas dėl statybos teisėtumo nenagrinėjamas, jeigu skundas paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. K. G. nurodyto pastato priestato statyba būtų galima pagal nustatyta tvarka statinio projektuotojo parengtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą ir turint išduotą statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti pastatą pagal šį statinio projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. S. ir atsakovei K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); aptvėrimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 369/620 dalys minėto žemės sklypo, atsakovei priklauso 251/620 dalys žemės sklypo. Ieškovei priklauso 78/100 dalys, o atsakovei 22/100 dalys gyvenamojo namo; ieškovei priklauso po 2/3 dalis sandėlio, lauko tualeto, kiemo aikštelės ir aptvėrimų, o atsakovei atitinkamai po 1/3 dalį šių statinių (1 t., b. l. 9-18). Ieškovė minėtų žemės sklypo ir statinių dalis įsigijo 2017-10-09 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties Nr. 5154, sudarytos su sutuoktiniais D. M. ir V. M., pagrindu (1 t., b. l. 19-40). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė nuosavybės teisę į minėtų statinių ir žemės sklypo dalis įgijo 2015-11-16 dovanojimo sutarties Nr. M-8331, sudarytos su savo tėvu A. G., pagrindu. Trečiasis asmuo A. G., iki turto perleidimo atsakovei (dukrai), minėto turto savininku buvo laikotarpiu nuo 1994-03-30 iki 2015-11-16. Po dovanojimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo A. G. toliau naudojasi atsakovei padovanotu turtu uzufrukto teise ir faktiškai ten gyvena. D. M. ir V. M., iš kurių ieškovė 2017-10-09 įsigijo žemės sklypo ir statinių dalis, savininkais buvo nuo 2005-04-01 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su iki tol buvusiais savininkais M. ir M. U.. Pagal VĮ Registrų centro duomenis (1 t. b. l. 9-18) laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2003 m. buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, po kurios bendras namo plotas padidėjo 38.55 kv. m, 2003-12-08 buvo nustatyti namo (taip pat sandėlio, lauko tualeto, kiemo aikštelės ir aptvėrimų) kadastro duomenys, namo ploto padidėjimas rekonstrukcijos metu buvo įregistruotas 2004-07-26 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Po ginčo namo rekonstrukcijos pasikeitus nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuometiniai savininkai (bendraturčiai) M. U. ir M. U. bei A. G. 2005-03-07 sudarė notarinę sutartį, kuria patvirtino pasikeitusias nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą bei nusistatė naudojimosi juo tvarką, tuometiniai savininkai nusistatė ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką (1 t., b. l. 41-43, 44).

Taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra pastatyti neįregistruoti statiniai – garažas ir stoginė. Ieškovės užsakymu MB „Pajūrio kadastras“ matininkė A. J. 2019-08-12 atliko gyvenamojo namo kadastro duomenų patikslinimą, kuriuos dar patikslino 2022-07-26, jais patikslino gyvenamojo namo kadastro duomenis bei nustatė garažo ir stoginės kadastro duomenis (1 t., b. l. 140-187). Kadastriniuose matavimuose garažas plane žymimas 3Ilp, nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė plane žymima 1s, nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą 2020-07-23 su prašymu Nr. 24328627, prašydama pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „neypatingasis“), ir įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą – stoginės 1s (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), garažo 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini), bei prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į garažą ir stoginę. Ieškovė su prašymu be kita ko pateikė 2019-12-31 deklaracijas apie statinio (-ių), jo (jų), dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (dėl garažo ir stoginės naujos statybos) ir Nr. 2 (dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto), taip pat pateikta 2019-08-12 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu 2020-07-30 Nr. P-SPR5KL-24 prašymas buvo atmestas, nurodant priežastis, jog: 1) prašomų įregistruoti statinių statybos metai kadastro duomenų byloje nurodyti: stoginės 2005 m. ir garažo 1992 m., todėl D. S. negali būti šių statinių statytoja, kaip nurodyta 2019-12-31 deklaracijoje; 2) prašymą turi teikti visi asmenys, susiję su teisine registracija, kadangi gyvenamas namas 1A1p yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu 2020-08-06 Nr. NSPR4-386 (14.5 E) prašymas buvo atmestas, papildomai nurodant, kad “… D. S. negali būti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), statytoja, kaip nurodyta 2019-12-31 deklaracijoje apie statinio (-ių), jo (jų), dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, nes pagal 2017-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5154 D. S. įsigijo dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o kadastro duomenų byloje prašomų įregistruoti statinių statybos metai nurodyti ankstesni (garažo 1992 m., stoginės 2005 m.).“ (žr. VĮ Registrų centro 2022-10-03 atsiliepimo priedus, dokumentas neskaitmenizuotas). Ieškovė šių sprendimų neskundė. Ieškovė į VĮ Registrų centrą taip pat kreipėsi 2021-04-19 su prašymu Nr. 26746779, pateikdama naujas 2021-03-04 deklaracijas apie statinio (-ių), jo (jų), dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (dėl garažo ir stoginės naujos statybos) ir Nr. 2 (dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto), kurias kartu su ieškove kaip statytojai pasirašė D. M. ir V. M. (1 t. b. l. 110-113). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu 2021-04-27 Nr. SPR5-6275 (14.4 E) ieškovės prašymas buvo atmestas tais pačiais pagrindais ir motyvais, kokie buvo nurodyti sprendime 2020-07-30 Nr. P-SPR5KL-24. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu 2021-04-30 Nr. SPR4-5040 (14.5 E) ieškovės prašymas buvo atmestas iš esmės tais pačiais motyvais, pažymėta, kad 2017-10-09 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5154 D. S. nebuvo perleistos nuosavybės teisės į garažą ir stoginę, pateiktose 2021-03-04 deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 yra nurodyta klaidinanti informacija apie statytojus (1 t., b. l. 114-118). Šių sprendimų ieškovė taip pat neskundė.

Atsakovei atsisakius duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo bei garažo ir stoginės kadastro duomenų įrašymo, taip pat šalims nepavykus tarpusavio sutarimu išspręsti kitų ginčytinų klausimų (1 t., b. l. 119-136), ieškovė kreipėsi į teismą; atsakovė byloje pareiškė priešpriešinius reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės be bendraturčio sutikimo įregistruoti pakeistus gyvenamojo namo kadastro duomenis ir įrašyti stoginės bei garažo kadastro duomenis VĮ Registrų centras, kadangi atsakovė, remdamasi jos teisių pažeidimu, atsisako duoti tokį sutikimą; taip pat dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; dėl atsakovės teisės be bendraturčio sutikimo atlikti prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį; įpareigojimo pašalinti gyvenamajame name tarp patalpų įrengtą pertvarą.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

Dėl leidimo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus bei įrašyti kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo ir naujų duomenų apie stoginę ir garažą įrašymo, tačiau VĮ Registrų centras sprendimais prašymų netenkino ir nurodė dvi priežastis: pirma, jog ieškovė negali būti statinių statytoja, nes statinių statybos darbai buvo atlikti ankščiau nei ji 2017-10-09 sutartimi įsigijo nuosavybės dalis, ir, antra, prašymą, susijusį su teisine registracija, turi pateikti visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgaliotas asmuo.

Dėl pirmosios VĮ Registrų centro nurodytos priežasties pažymėtina, kad atsakovė K. G. į ginčo stoginę ir garažą nepretenduoja, tarp ieškovės ir atsakovų D. ir V. M. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas 2023-08-28 nutartimi patvirtino. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl statytojo teisių ir pareigų į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius (stoginę ir garažą) perleidimo. Teisės aktai nenumato draudimo perleisti statytojo teises ir pareigas. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl yra galimas teisių perėmimas. Statytojų teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 ir kt.). Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla dalyje dėl ieškovės D. S. atsakovams D. M. ir V. M. pareikšto reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į stoginę 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukta. Taigi šiuo sprendimu teismas sprendžia dėl antrosios VĮ Registrų centro nurodytos sąlygos – bendraturčio sutikimo nebuvimo, t. y. ar atsakovės atsisakymas duoti sutikimą kadastro duomenų pakeitimui ir naujų duomenų įrašymui yra pagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame gyvenamajame name, namų valdoje vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statybos lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).

Byloje nenustatyta, kad ginčo stoginės ir garažo statyba būtų neteisėta. Bylos duomenys patvirtina, kad garažo statybai buvo išduotas statybos leidimas (1 t., b. l. 100-108). Stoginės, kuri priskiriama I grupės nesudėtingam statiniui, statybai projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Gyvenamojo namo rekonstrukcija (priestato statyba) tuometinių savininkų buvo vykdoma taip pat turint statybos leidimą ir architektės L. V. parengtą rekonstrukcijos projektą (3 t., b. l. 132-137, 4 t., b. l. 3-53). Svarbu pažymėti, kad pati ieškovė jokių statybos, rekonstrukcijos darbų neatliko. Ieškovės teigimu, ankstesni savininkai M. U., M. U. bei D. M., V. M., kurie faktiškai ir vykdė statybos darbus, nurodė viską derinę su tuometiniu bendraturčiu A. G.. Šią aplinkybę patvirtina 1998-05-02 A. G. sutikimas dėl priestato statybos, jo paties paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jis davė sutikimą verandos statymui ir pirmo aukšto praplėtimui, dėl garažo statybos irgi neprieštaravo, pats atliko kai kuriuos darbus (mūrijo). Dėl stoginės, kurią pastatė V. M., statybos A. G. nurodė, kad jo niekas neklausė, bet jis irgi nieko nesakė, nesiskundė. Liudytoja byloje apklausta D. M. parodė, kad stoginę ji ir vyras pastatė apie 2007-2008 m., buvo gavę A. G. sutikimą; nieko nedarė be A. G. sutikimo. Su jo sutikimu pasidarė atskirą įėjimą, jam irgi liko atskiras įėjimas; taip pat su A. G. sutikimu užmūrijo sienelę (pertvarą). Statant priestatą teko perkelti langą (ne jie su vyru įrengė), mano, kad tai buvo numatyta rekonstrukcijos projekte. Ieškovė pateikė 2019-08-10 A. G. pasirašytą pažymą (1 t., b. l. 109), kuria A. G. patvirtina, kad neprieštaravo gyvenamojo namo pirmo aukšto pakeitimams (fasadinėse sienose pakeistoms langų bei durų vietoms), priestato statyboms, garažo ir stoginės statyboms. Nors atsakovė teigė priešingai, byloje nenustatyta, kad A. G. nesuprato, po kuo pasirašo. Teismo posėdžio metu A. G. patvirtino, kad jis pats pasirašė šį raštą (pažymą), tuo metu išgėręs nebuvo; tekstas buvo paruoštas, bet jis turėjo galimybę su juo susipažinti, perskaityti; ieškovė jam paaiškino, kokiam tikslui reikalinga ši pažyma.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad dalis namo rekonstrukcijos darbų nebuvo numatyti projekte (langų įrengimas fasadinėse sienose, įėjimo vietoje lango įrengimas, pertvaros tarp patalpų, plane žymimų 1-1 ir 1-2, įregimas (žr. 2022-07-26 kadastro duomenų bylos pirmo aukšto planą, 1 t., b. l. 148). Ieškovė šių aplinkybių iš esmės neneigė, tačiau akcentavo, kad ne ji, o ankstesni savininkai šiuos darbus atliko, be to, turėdami bendraturčio A. G. sutikimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal anksčiau (statybos darbų atlikimo metu) galiojusi teisinį reguliavimą langų įrengimo pastato patalpose 7 ir 8, durų iš patalpos 10 ir įėjimo laiptų įrengimo, pertvaros po laiptais įrengimo patalpoje 11 (patalpų numeriai nurodyti pagal projekto pirmojo aukšto planą, žr. 4 t., b. l. 28) darbai buvo priskiriami statinio rekonstravimui ir buvo privaloma gauti leidimą vykdyti statinio rekonstravimą, tačiau pagal šiuo metu (nuo 2024-01-01) galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 72 dalies nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išvardintais atliktais statybos darbais pastato išorės matmenys nebuvo keičiami, šie statybos darbai nėra priskiriami statinio rekonstravimo darbų rūšiai, o priskiriami statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui, ir tokių darbų atlikimui šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas (žr. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą dėl 1-2 klausimų). Inspekcijos išvadoje taip pat nurodyta, kad lango įrengimas patalpoje Nr. 7, pertvaros patalpoje Nr. 11 įrengimas nėra savavališka statyba (žr. išvadą dėl 4-5 klausimų).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji kaip ir neprieštarautų garažo įregistravimui (jei būtų išspręsta dėl kamino), taip pat dalies name atliktų pertvarkymų (vieno lango, lango pertvarkymo į įėjimą) įregistravimui (jeigu būtų palikta dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka), tačiau nesutinka su stoginės, lango namo pirmo aukšto patalpoje, plane žymimoje indeksu 1-5, pertvaros tarp patalpų, plane žymimų 1-1 ir 1-2, įregistravimu. Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, kad ji esą nieko negauna mainais, dėl užstatyto sklypo ploto ji pati nebegali nieko statyti, apribotos galimybės patekti į rūsį, kurio 1/3 dalis priklauso jai. Atsakovė nurodė, kad mainais siūlė ieškovei perleisti jai (atsakovei) ūkinį pastatą; kambarį, kuriame įrengtas langas; taip pat siūlė, kad ieškovė leistų įsirengti tualetą 1-2 patalpoj, su kuo esą ieškovė nesutiko. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė pareiškė tik priešpriešinius reikalavimus dėl pertvaros tarp patalpų, plane žymimų 1-1 ir 1-2, pašalinimo, taip pat dėl prisijungimo prie vandentiekio tinklų ir atskiro skaitiklio įrengimo, bei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl ko pasisakytina toliau sprendime; kitų reikalavimų (pvz., dėl kliūčių patekti prie kamino pašalinimo, tualeto įrengimo, kompensacijos dėl užstatyto ploto priteisimo ar pan.) atsakovė byloje nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo dėl to spręsti (išeiti už pareikštų reikalavimų ribų). Atsakovės argumentai dėl apribotos jos galimybės statyti kokį nors priestatą grindžiami tik jos paaiškinimais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė iš tiesų turėjo/turi realių ketinimų tą daryti. Be to, net jei stoginė liktų neįregistruota tai faktiškai užstatymo plotas nesumažėtų. Teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas iš dalies grįstas ir emocijomis – atsakovė nurodė, kad dėl idėjos nepasirašys, nes per daug prisikentėjo, o toks argumentas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios atsiradusias neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento, jei toks bus būtinas. Ar tokiai statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kokius kitus dokumentus privaloma turėti ir pateikti norint realizuoti statytojo teises ir įregistruoti pastatytą statinį ar jau atliktus statybos darbus, taip pat, ar institucijai teikiamų dokumentų turinys ir forma atitinka statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šiuo nagrinėjamu atveju nevertinama, nes tai išeina už aptariamo ginčo ribų ir yra atitinkamų valstybės institucijų, atsakingų už statinio priežiūrą, kompetencija, kuri realizuotina vykdant administracines procedūras ir teikiant administracines paslaugas. Be to, pažymėtina, kad bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų tiek siekiant įteisinti statybos darbus, tiek ir pakeisti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre.

Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, kad ieškovės prašomas bendraturčio sutikimas yra abstraktus, iš jo neįmanoma identifikuoti, kokie pakeitimai yra registruojami, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi iš į bylą pateiktų duomenų (1 t., b. l. 119-129) nustatyta, kad kartu su ieškovės pretenzijomis atsakovei buvo pateikti reikalingi dokumentai (kadastro duomenų byla, deklaracijos, garažo projektas ir kt.), todėl atsakovė turėjo galimybę įvertinti, kokius pakeitimus ieškovė siekia įregistruoti.

Taigi įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinių (gyvenamojo namo, stoginės, garažo) savavališka statyba šiuo atveju nėra užfiksuota, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo kaip bendraturtis buvo davęs sutikimą ankstesniems savininkams atlikti statybos/rekonstrukcijos darbus, teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas, kad ieškovė įregistruotų pasikeitusius nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nėra pagrįstas objektyviais ir pakankamais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas leisti ieškovei be atsakovės sutikimo teikti prašymus VĮ Registrų centrui pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti kadastro duomenis pastato – stoginės 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažo 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Nagrinėjamu atveju abi šalys pareiškė reikalavimus dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pateikė savo siūlomus naudojimosi tvarkos variantus. Posėdžio metu abi šalys nurodė, kad iš esmės sutiktų, jog liktų ir dabar galiojant tvarka. Įvertinus tai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1992-06-11 (1 t., b. l. 44), nuo to laiko faktinė situacija yra pasikeitusi, dėl atliktų namo rekonstrukcijos (priestato statybos) darbų, pastatyto garažo, stoginės, įrengtų tvorų su pamatais dabar galiojantis planas nebeatitinka esamos situacijos, tą pripažino abi šalys, todėl, teismo vertinimu, tikslinga galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti.

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. parengtą 2023-01-09 planą (2 t., b. l. 111). Bylos nagrinėjimo metu 2024-03-06 ieškovė pateikė pakoreguotą UAB „Vakarų valda“ 2024-03-04 parengtą naudojimosi ginčo žemės sklypu planą (4 t., b. l. 121, 122). Plane nurodyta data 2023-03-04, atsižvelgiant į tai, kad planas buvo koreguotas 2024 m., vertintina kaip rašymo apsirikimas ir laikytina, kad plano parengimo data yra 2024-03-04. Ieškovė nurodė, kad teikia šį planą kaip alternatyvų variantą. Pažymėjo, kad planas pakoreguotas tarp taškų, plane pažymėtų indeksais 8 ir 9, t. y. atskirai naudojamų žemės sklypo dalių riba yra sutapatinta su esama tvora, todėl atsakovės atskirai naudojama sklypo dalis „B“ būtų 172 kv. m (padidėtų 2 kv. m), o ieškovės atskirai naudojama sklypo dalis „C2“ atitinkamai sumažėtų 2 kv. m, iki 144 kv. m. Visi kiti naudojimosi žemės sklypu sprendiniai, kurį teikia teismui ir prašo svarstyti kaip alternatyvų naudojimosi žemės sklypu variantą, nėra keičiami.

Atsakovė nesutiko nei su 2023-01-09, nei su 2024-03-04 ieškovės pateiktu planu ir prašė naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal UAB „Geoplanai“ 2022-11-11 parengtą planą (2 t., b. l. 72).

Minėta, kad vienas iš kriterijų, į kuriuos teismai paprastai atsižvelgia spręsdami dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, - tai faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, t. y. reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

Nagrinėjamu atvejų abiejų šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai yra panašūs, tačiau, teismo vertinimu, būtent ieškovės pateiktas pakoreguotas UAB „Vakarų valda“ 2024-03-04 parengtas naudojimosi žemės sklypu planas labiausiai atitinka racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus. Šiame plane įvertinta ir atsižvelgta į atsiradusius pasikeitimus, susijusius su pastatų rekonstrukcija, atsižvelgta į faktiškai šalių naudojamas žemės sklypo dalis, pastatytas tvoras, kurios A. G. paaiškinimais, buvo užtvertos (įrengtos) pagal senąjį (dabar galiojantį) planą. Pagal šį ieškovės pateiktą planą siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės nežymiai keičia 1992 m. nustatytą naudojimosi tvarką. Tuo tarpu nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą variantą, dalis ieškovės tvoros ir faktiškai ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies būtų priskirta naudotis atsakovei, kas, teismo vertinimu, yra neracionalu. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali ir užprogramuoja konfliktus ateityje, o ta aplinkybė, kad šalims naudojimuisi priskirtinos dalys ne visiškai atitinka idealiąsias nuosavybės dalis nėra kliūtis nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės teikiamą variantą, kadangi nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas UAB „Vakarų valda“ 2024-03-04 parengtas naudojimosi ginčo žemės sklypu planas yra racionalesnis, labiau atitinka bendraturčių interesus, todėl ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatytina pagal ieškovės pateiktą UAB „Vakarų valda“ 2024-03-04 parengtą planą.

Dėl leidimo atlikti prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį be bendraturčio sutikimo

Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą suteikti jai teisę be ieškovės sutikimo atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį atsakovei priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pagal kokį konkrečiai techninį projektą šie darbai būtų atliekami, atsakovė priešieškinyje nenurodė. Teismo posėdžio metu teismui atkreipus dėmesį į tai, taip pat į ieškovės argumentus, kad šis atsakovės reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas ir/ar labiau konkretizuotas, nes nėra pateiktas joks priešprojektinis pasiūlymas, planas, brėžiniai ar pan., iš kurių būtų galima spręsti apie planuojamus techninius sprendinius ir jų įgyvendinimą, atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad atsakovė pageidauja įrengti lygiagretų vandens apskaitos mazgą, o projekto atsakovė negali pateikti, nes ieškovė nesutinka įleisti į rūsio patalpą. Bylos nagrinėjimo metu šalims suderinus laiką atsakovei ir jos pasirinktam specialistui buvo sudaryta galimybė pateikti į patalpą, kurioje yra esamas vandens apskaitos mazgas, po ko 2024-03-08 atsakovė pateikė į bylą UAB „Vanduja“ parengtą Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą (projektinį pasiūlymą) (4 t., b. l. 130), tačiau teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad atsakovė neprašo konkrečiai pagal šį projektą leisti atlikti prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus (ne pagal šį projektą pageidauja jungtis prie esamų tinklų), o laikėsi pozicijos, kad gyvenamajame name buvo ir šiuo metu yra įrengti vandentiekio tinklai, skirti naudotis tiek ieškovės, tiek atsakovės gyvenamosioms patalpoms, todėl ieškovė neteisėtai yra apribojusi galimybę atsakovei, trečiajam asmeniu naudotis vandeniu. Paaiškinimų metu atsakovė akcentavo, kad atskiram vandens įvadui reikėtų projekto, ardyti trinkeles, jai tai finansiškai nenaudinga, todėl pageidauja jungtis prie esančio įvado. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas UAB „Vanduja“ parengtas vandentiekio tinklų statybos projektas (projektinis pasiūlymas) kaip tik ir numato atskirą vandentiekio įvadą, o lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo projekto atsakovė taip ir nepateikė.

Nekvestionuojant atsakovės teisės naudotis vandeniu, prisijungti prie vandentiekio inžinerinių tinklų, įsirengti atskirą vandens apskaitą, teismo vertinimu, esminė kliūtis atsakovės pareikšto reikalavimo tenkinimui yra tai, kad, atsakovė, pageidaudama įrengti lygiagretų vandens apskaitos mazgą jai priklausančioms patalpoms, nepateikė lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo projekto. Kad toks projektas yra reikalingas, buvo nurodyta tiek AB „Klaipėdos vanduo“ 2022-01-14 rašte dėl lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 138-139), tiek prisijungimo sąlygose (3 t., b. l. 140-142), tą nurodė ir liudytojas E. N.. Teismas bylos nagrinėjimo metu atkreipė atsakovės dėmesį į šią aplinkybę, siūlė atsakovei ir jos atstovui pasinaudoti įrodymų užtikrinimo institutu, jeigu ieškovė sudaro kliūtis atsakovei patekti į rūsio patalpą apžiūrėti ir įvertinti esamą situaciją dėl apskaitos prietaiso įrengimo. Kaip jau buvo minėta, šalys suderino laiką ir atsakovė turėjo galimybę su pasirinktu specialistu patekti į patalpą, kurioje yra įrengtas vandens apskaitos mazgas, turėjo galimybę apžiūrėti ir įvertinti esamą situaciją, taip pat turėjo galimybę pateikti lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo projektą, tačiau to nepadarė. Atsakovės atstovas akcentavo, kad tai yra visiškai nesudėtingas, paprastas projektas (schema), tačiau visgi jis į bylą pateiktas nebuvo. Nesant tokio projekto, nėra galimybės įvertinti, ar pagal esamą situaciją, vamzdynų būklę apskritai techniškai įmanoma įrengti lygiagrečią vandens apskaitą atsakovės pageidaujamu būdu. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo priešingas aplinkybes ir teikė į bylą įrodymus, kad lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimas techniškai nėra įmanomas, siūlė atsakovei kitus vandentiekio tinklų įrengimo variantus (4 t., b. l. 94-96, 99-104, 106). Pažymėtina, kad pati atsakovė neginčijo aplinkybės, kad namo vandentiekio vamzdynų būklė yra prasta, reikalingas esamo vamzdžio diametro keitimas iš 15 mm į storesnį, siūlė ieškovei atlikti vamzdynų rekonstrukciją (4 t., b. l. 97-98). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad teismui neabejotinai turėjo būti pateiktas projektas (schema), iš kurio būtų galima spręsti, ar pagal esamą situaciją techniškai įmanomas prisijungimas prie vandentiekio inžinerinių tinklų ir atskiro vandens skaitiklio įrengimas atsakovės pageidaujamu būdu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl leidimo atlikti prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį be ieškovės sutikimo taip, kaip jis yra suformuluotas, atsakovei nepateikus lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo projekto, negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Kitokio reikalavimo (dėl galimybės naudotis vandeniu, kol bus išspręstas klausimas dėl atskiro prisijungimo prie vandentiekio tinklų ir apskaitos prietaiso įrengimo) atsakovė nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo išeiti už atsakovės pareikšto reikalavimų ribų.

Dėl įpareigojimo pašalinti pertvarą

Atsakovė priešieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti gyvenamajame name (pastato žymėjimas kadastrinėje byloje 1A1/p) (duomenys neskelbtini), tarp patalpų 1-1 ir 1-2 įrengtą pertvarą (žr. gyvenamojo namo pirmo aukšto planą 1 t., b. l. 148, 2 t., b. l. 80). Atsakovė nurodė, kad gyvenamajame pastate iš bendro naudojimo patalpos 1-1 buvo durys, per kurias patenkama į rūsį, tačiau ieškovė šias duris yra panaikinusi ir patekti į rūsio patalpas, kuriose be kita ko yra vandentiekio inžineriniai tinklai, atsakovė negali; savavališkai užėmusi bendras patalpas ieškovė pažeidžia atsakovės teises naudotis bendro naudojimo patalpomis ir bendra inžinerine gyvenamojo namo infrastruktūra.

Ieškovė su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kiti pertvarkymai buvo atlikti ankstesnių savininkų bendru jų susitarimu ir jie galioja jų teisių perėmėjams, t. y. ieškovei ir atsakovei; pertvaros įrengimas negali būti pripažįstamas kaip savavališka statyba, nes šis klausimas buvo suderintas su bendraturčiais, todėl reikalavimas ją nugriauti negali būti tenkinamas.

Ieškovė, remdamasi MB „Pajūrio kadastras“ matininkės A. J. pažyma (1 t., b. l. 141), nurodė ir tai, kad 2022-07-26 tikslinant namo kadastro duomenis buvo nustatyta, kad rūsio patalpa yra žemesnė nei 1,60 metro, todėl jo plotas negali būti skaičiuojamas ir įtraukiamas į gyvenamojo namo bendrą plotą. Visgi ši aplinkybė nepaneigia, kad tokia patalpa egzistuoja ir kad dalis šios patalpos priklauso atsakovei. Rūsio (pusrūsio) patalpa buvo užfiksuota tiek 2003 m., tiek 2019 m. bei patikslintuose 2022 m. kadastriniuose matavimuose (1 t., b. l. 78, 84, 90, 142, 147, 151, 160, 173, 175, 178, 183, 185), namų valdos techninės apskaitos kortelėje (3 t., b. l. 70, 72). Iš A. G. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (3 t., b. l. 143) matyti, kad A. G. paveldimą turtą sudaro 1/3 dalis gyvenamojo namo su mansarda, pusrūsiu ir veranda. Kadangi A. G. šį paveldėtą turtą 2015-11-16 padovanojo atsakovei, darytina išvada, kad dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei taip pat priklauso dalis ginčo rūsio (pusrūsio) patalpos. Ta aplinkybė, kad A. G. šia patalpa nesinaudojo (tą jis nurodė teismo posėdžio metu), nepaneigia nei atsakovės nuosavybės teisių į dalį šios patalpos, nei teisės ja naudotis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. kadastrinių matavimų byloje, namo pirmo aukšto plane užfiksuota viena koridoriaus patalpa, pažymėta indeksu 1-1 (2,24 kv. m. ploto) (1 t., b. l. 181, 186). Po ginčo namo rekonstrukcijos pasikeitus nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuometiniai savininkai (bendraturčiai) M. U. ir M. U. bei A. G. 2005-03-07 sudarė notarinę sutartį, kuria patvirtino pasikeitusias nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą bei nusistatė naudojimosi juo tvarką, pagal kurią bendraturčiai sutarė patalpa, žymima indeksu 1-1, naudotis po ½ dalį (1 t., b. l. 41-43). Pažymėtina, kad ir ieškovės su D. M. bei V. M. sudarytoje 2017-10-09 pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutartyje numatyta, kad ieškovė analogiškai naudosis ½ dalimi patalpos pažymėjimas plane 1-1 (1,12 kv. m) (sutarties 6.1.2. punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas nėra atidalintas, nėra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, o yra nustatyta tik bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu (atskiromis jo patalpomis) tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2005-03-07 sutartyje numatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka būtų pakeista. Liudytoja byloje apklausta D. M. nurodė, kad tai jie su vyru įrengė ginčo pertvarą turėdami A. G. sutikimą, o pertvarą įrengė dėl A. G. gyvenimo būdo. Visgi tokie liudytojos parodymai, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, neleidžia spręsti dėl šios pertvaros įrengimo teisėtumo, juo labiau, kad tokiu būdu apribojama bendraturčio galimybė naudotis dalimi rūsio (pusrūsio) patalpos. Ieškovė nurodė, kad dėl A. G. gyvenimo būdo, konfliktiškų santykių ji nepageidauja turėti bendrų patalpų, tačiau šį klausimą dėl patalpų izoliavimo ieškovė gali spręsti kitokiu būdu (pvz., įrengti pertvarą kitoje vietoje tarp jai priklausančių patalpų ir bendros koridoriaus patalpos).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šis atsakovės priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name (pastato žymėjimas kadastrinėje byloje 1A1p) (duomenys neskelbtini), tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už šiuo sprendimu išspręstus du neturtinius reikalavimus yra 200 Eur. Dėl ieškovės 2023-05-09 primokėto 110 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nuosavybės teisių į stoginę ir garažą pripažinimo (reikalavimas buvo pareikštas atsakovams D. ir V. M.) išspręsta 2023-08-28 nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria dalis žyminio mokesčio ieškovei buvo grąžinta.

Ieškovė taip pat turėjo 242 Eur išlaidų už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimą (3 t., b. l. 96-99), 160 Eur išlaidų už IĮ „Komunikacijų valdymas“ paslaugas (konsultacijas, akto su priedais parengimą) (4 t., b. l. 133-134). Ieškovė nurodė patyrusi 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjo V. S. teisinę pagalbą surašant ikiteisminę pretenziją (2021-03-26), už advokato Rimvydo Paulausko teisines paslaugas nurodo patyrusi 2500 Eur išlaidų, iš kurių 300 Eur už 2021-12-17 ir 2022-05-12 pasiūlymų ginčus nagrinėti ne teisme surašymą (3 t., b. l. 93-102). Pažymėtina, kad ieškovės turėtas 200 Eur ir 300 Eur išlaidas už iki kreipimosi į teismą rašytas pretenzijas, siūlymus nėra pagrindo laikyti šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl šios sumos į skirstytinų bylinėjimosi išlaidų sumą neįtrauktinos.

Taigi teismas sprendžia, kad ieškovės turėtų ir šiuo sprendimu skirstytinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2802 Eur (200 Eur + 242 Eur + 160 Eur + 2200 Eur).

Atsakovė už priešieškiniu pareikštus tris neturtinius reikalavimus sumokėjo 315 Eur žyminio mokesčio. Už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimą atsakovė sumokėjo UAB „Geoplanai“ 150 Eur sumą (nors sąskaitoje nurodyta 181,50 Eur su PVM suma, tačiau į balą pateiktas mokėjimas 150 Eur sumai) (2 t., b. l. 123, 124). Atsakovė pateikė kvitą, kad ji 2022-06-01 UAB „Geoplanai“ sumokėjo 100 Eur (2 t., b. l. 122), tačiau už kokias paslaugas atsakovė mokėjo, duomenų nepateikė, todėl dėl šios sumos paskirstymo nespręstina. Atsakovė taip pat turėjo 2100 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (2 t., b. l. 125-128, 3 t., b. l. 105-106, 4 t., b. l. 137-142). Atsakovė iš viso patyrė 2565 Eur (315 Eur + 150 Eur + 2100 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovės patikslinto ieškinio abu reikalavimai buvo patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė priešieškiniu pareiškė tris reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, o du atmesti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 105 Eur žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio reikalavimą.

Kitos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (ieškovės 2602 Eur, atsakovės 2250 Eur) skirstytinos taip: pusė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą.

Ieškovės patikslintą ieškinį (likusius du reikalavimus, dėl kurių byla nebuvo nutraukta) patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1301 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai pusė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1125 Eur atsakovei iš ieškovės nepriteistinos.

Atsakovės priešieškinis buvo tenkintas apytiksliai 33 proc. (iš trijų patenkintas vienas reikalavimas), todėl proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 371,25 Eur (1125 Eur × 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 871,67 Eur (1301 Eur × 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Taigi ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 2372,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur + 1301 Eur + 871,67 Eur), o atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 476,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur + 371,25 Eur).

Duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 94,07 Eur. Pusė šių išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteistina 15,51 Eur (47 Eur × 33 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu, o iš atsakovės valstybei priteistina 78,56 Eur (47,07 Eur + 31,49 Eur (47 Eur × 67 proc.)) minėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei D. S. be bendraturtės atsakovės K. G. sutikimo teikti prašymus VĮ Registrų centrui pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo, žymėjimas plane 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti kadastro duomenis pastato – stoginės, žymėjimas plane 1s, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažo, žymėjimas plane 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu 620 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. parengtą 2024-03-04 planą (plane klaidingai nurodyta data 2023-03-04 vietoj 2024-03-04), pagal kurį:

ieškovei D. S. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis: 32 kv. m ploto, pažymėjimas plane C, 28 kv. m ploto, pažymėjimas plane C1, 144 kv. m ploto, pažymėjimas plane C2, 2 kv. m ploto, pažymėjimas plane C3;

atsakovei K. G. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi 172 kv. m ploto, pažymėjimas plane B;

ieškovei D. S. ir atsakovei K. G. paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalimi 102 kv. m ploto, pažymėjimas plane Al.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę D. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, pastato žymėjimas kadastrinėje byloje 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini), tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą.

Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. G. 2372,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. S..

Priteisti iš ieškovės D. S. 476,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei K. G..

Priteisti iš ieškovės D. S. 15,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės K. G. 78,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė