Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės V. D. K. ieškinio atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl neteisėto paskolos sutarties nutraukimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2024 m. kovo 6 d. ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad yra verčiama sumokėti skolą ne kreditoriui, įstatymuose nėra numatyta atgręžtinė reikalavimo teisė, jeigu kreditorius nepriima pinigų iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgy­vendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįsta­ma, kad: 1) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės; 2) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo; ir 3) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 8225/78, § 57).

13. Taigi nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti procesinis dokumentas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad, nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui dokumentą, kurį pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad iš ieškovės pateikto dokumento nėra aišku, kokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovė siekia, t. y. nėra įvardintas jos teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytu būdu. Ieškovei pateikus panašaus turinio atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 29 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi šį atskirąjį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovės prašymas jau buvo išspręstas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi, t. y. ieškovei nurodė tą patį procesinį dokumentą, kurį, tikėtina, ieškovė siekė apskųsti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovei nepraleidus termino pateikti atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 29 d. nutarties, taip pat pateiktame dokumente nurodžius, kad ji teikia „atskirąjį skundą”, šiuo atveju nebuvo pagrindo nurodyto ieškovės dokumento nelaikyti atskiruoju skundu ir atsisakyti jį priimti pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu, t. y. kad ieškovės klausimas jau yra išspręstas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi. Vis dėlto, kaip matyti iš ieškovės pateikto atskirojo skundo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, jame nėra aiškiai suformuluotas nei šio skundo pagrindas, nei dalykas, taip pat matyti, kad nesilaikyta ir kitų formalių CPK procesiniams dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis). Taigi šiuo atveju nustačius, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formalių reikalavimų, siekdamas užtikrinti ieškovės galimybę veiksmingai, operatyviai ir efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, įskaitant ir skundo pagrindo bei dalyko patikslinimą. Ieškovei trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 115 straipsnis).

16. Išdėstytų motyvų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateikiama įvairaus pobūdžio raštų: skundų, prašymų, pareiškimų, kreipimųsi ir pan. Vieni jų - akivaiz­džiai neprocesinio pobūdžio, kiti - galėtų būti vertinami kaip procesiniai. Priklauso­mai nuo to, koks pobūdis suteiktinas konkrečiam gautam raštui, diferencijuotina ir jo nagrinėjimo tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akivaizdžiai neprocesinių dokumentų priėmimo klausimas proce­sine tvarka nesprendžiamas. Tokie dokumentai nagrinėjami taikant skundų, prašymų ir kitokių kreipimųsi nagrinėjimą teisme reglamentuojančias taisykles. Tų teismo gautų dokumentų, kurie galėtų būti prilyginami procesiniams dokumentams, priėmimo klausimas turi sprendžiamas pagal CPK nustatytas taisykles (2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga (Teismų praktika Nr. 36)).

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.