- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 2-13524-861/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07292-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- AB „Swedbank“
- Advokatai
- Daris Balčiūnas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti 2008-01-10 ieškovų su atsakovu sudarytą kredito sutartį Nr. 08-002775-FA/08-002795-FA, jos 5.2 punktą nustatant ir papildant, jog pasikeitus kredito gavėjų finansinei būklei, siekiant atkurti kredito gavėjų mokumą, palūkanų mokėjimas atidedamas iki 6 mėnesių laikotarpiui, ir taikyti palūkanų mokėjimo atidėjimą 6 mėnesiams bei priteisti iš atsakovo ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-01-10 ieškovai su atsakovu AB „Swedbank“ (buvusiu „Hansa bank“) sudarė kredito sutartį Nr. 08-002775-FA/08-002795-FA su jos priedais (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią gavo kreditą: būstui su žemės sklypu pirkti – 289 620,01 EUR (perkamas gyvenamasis namas su žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini)) sumai, žemės sklypams pirkti kreditą 115 848,01 EUR sumai (perkami žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 173 772,01 EUR paskolą būstui rekonstruoti. Pažymėjo, kad minėtuose žemės sklypuose, pastate ieškvai vykdė statybos darbus ir papildomai investavo savo asmenines lėšas, t. y. apie 800 000 Lt. Nurodė, jog dėl pasaulinės ekonominės krizės labai pablogėjo ieškovų finansinė padėtis, bendros pajamos sumažėjo maždaug 7 kartus: iš 15 600 Lt litų liko apie 2 000 Lt suma per mėnesį, tačiau 2012-11-19 ieškovas buvo pervestas eiti direktoriaus pareigas, mokant 2 000 Lt mėnesinę algą, todėl minėti sunkumai yra laikini, stabilizuojasi ekonominė padėtis, verslas atsigauna, taigi ateityje ieškovai vėl tinkamai galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o tuo laiku, kol ieškovų finansinė padėtis yra sunki, atsakovas turėtų į tai atsižvelgti ir pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas. Paaiškino, kad tarp ieškovų ir atsakovo vyko susirašinėjimas, atsakovas raštais buvo informuotas apie ieškovų sunkią finansinę padėtį, tačiau atsakovas dėl to nepasisakė ir konkliudentiniais veiksmais atsisakė bendradarbiauti su ieškovais. Nurodė, kad ieškovė yra bedarbė, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriems augant didėja jų poreikiai. Pažymėjo, kad sudarydami Kredito sutartį, ieškovai nenumatė šeimos pagausėjimo (b. l. 59-66).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB „Swedbank“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai vykdė savo įsipareigojimus bankui iki 2012-02-29, būtent šią dieną ieškovai paskutinį kartą atliko dalinius kredito grąžinimus. Pažymėjo, kad nuo 2012-03-30 suėjusio dalinio atsiskaitymo termino ieškovai negrąžino nei vienos kredito dalies, taip pat tinkamai nebemokėjo palūkanų pagal Kredito sutartį: 2012-03-30 sumokėta 8,13 EUR palūkanų, paskutinis faktinis mokėjimas pagal sutartį atliktas 2012-05-14, padengti 29,24 EUR delspinigiai. Nurodė, kad ieškovų pradelstai skolai pasiekus 5 580,96 EUR, atsakovas 2012-07-26 pranešimais priminė ieškovams apie nevykdomus įsipareigojimus ir paragino papildomu vieno mėnesio terminu iki 2012-08-31 sumokėti pradelstą skolą. Pažymėjo, jog ieškovams buvo išaiškinta galimybė pateikti bankui pasiūlymus dėl kitokio Kredito sutarties pažeidimo pašalinimo, tačiau ieškovai 2012-07-23 prašymu informavo banką apie pablogėjusią šeimos finansinę padėtį, nuo ieškovų nepriklausančias aplinkybes, apsunkinusias sutarties vykdymą, prašė atidėti kredito įmokų mokėjimą 6 mėnesiams. Nurodė, kad atsakovas nesutiko su minėtu prašymu, kadangi iki prašymo pateikimo Kredito sutartis jau buvo nevykdoma 4 mėnesius iš eilės, susidarė žymi skola, o sutarties keitimas reikštų nepagrįstą ieškovų įsiskolinimo sumos didinimą. Paaiškino, jog ieškovas buvo žodžiu informuotas, jam paaiškinta apie būtinybę mažinti įsiskolinimą ir bendrą kredito sumą, kadangi nuo jos skaičiuojamos ieškovų mokėtino palūkanos, ieškovui taip pat pranešta, kad atsakovas sutinka laukti (nenutraukti sutarties) protingą terminą tam, kad ieškovai patys surastų įkeisto turto pirkėjus ir iš šio turto pardavimo gautų lėšų būtų prieš terminą dengiami bendri ieškovų įsipareigojimai Bankui, kas lemtų mokėtinų įmokų mažėjimą, tačiau ieškovai toliau nevykdė savo pareigų, todėl atsakovas 2013-01-30 raštais informavo ieškovus dėl sistemingo Kredito sutarties nevykdymo, susidariusios 13 167,86 EUR skolos ir įspėjo apie Kredito sutarties nutraukimą nuo 2013-03-06, jeigu ieškovai iki šios datos neįvykdys pradelstų įsipareigojimų Bankui. Nurodė, kad ieškovai 2013-02-22 pateikė prašymą, kuriuo išreiškė prieštaravimą vienašališkam Kredito sutarties nutraukimui bei pateikė pasiūlymą pradėti derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau bankas pakartotinai išaiškino situaciją ir paragino ieškovus iki 2013-03-05 įvykdyti savo įsipareigojimus. Nurodė, jog ieškovai įsipareigojimų nevykdė, 2013-03-06 pateikė pakartotinį prieštaravimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl ieškovams buvo pasiūlyta susitikti ir žodžiu aptarti visus klausimus. Paaiškino, kad nutraukus Kredito sutartį, šalių suderintu laiku 2013-03-15 įvyko ieškovės su atstovu ir atsakovo atstovų susitikimas. Banko atstovai paaiškino, kad ilgą laiką besitęsiant ieškovų nemokumui vienintelė išeitis, kuri leistų įvykdyti Kredito sutartį, yra įkeisto turto pardavimas, įkeisto turto vertės nepakanka visiems įsipareigojimam padengti, tačiau nepaisant to, ieškovų skola greitu metu galėtų būti sumažinta iš įkeisto turto ir tokiu būdu apribotas skolos augimas vėlesniu laikotarpiu, nes ieškovų mokėtinos palūkanos skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos, kuri yra 438 094 EUR arba 1 512 650,96 Lt, o dėl tolimesnio prievolės vykdymo, šalys galėtų susitarti vėliau, paaiškėjus negrąžinto kredito dydžiui (pardavus įkeistą turtą) bei ieškovų realioms galimybėms vykdyti likusius įsipareigojimus. Nurodė, kad ieškovė išreiškė pritarimą pasiūlymui parduoti įkeistą turtą, tačiau nesutiko su Banko nuomone, kad įkeisto turto vertė yra nepakankama visai skolai padengti, todėl šalys susitarė, kad ieškovai užsakys ir iki kovo pabaigos pateiks Bankui atnaujintą įkeisto turto vertinimą ir šalys toliau aptars skolos dengimo klausimus. Nurodė, kad 2013-04-03 bankas gavo ieškovo E. R. 2013-03-29 prašymą, su kuriuo buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai apie registruotus įkeisto turto duomenis ir išreikštas prašymas pardavinėti įkeistą turtą atskirai. Paaiškino, kad ieškovai neįvykdė savo pažado per 2 savaites pateikti įkeisto turto vertinimus ir imtis visų įmanomų veiksmų įsipareigojimų tolimesnio skolos augimo mažinimui. Pažymėjo, jog ieškovų mokumui ir pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti atsakovas suteikė pakankamai papildomo laiko, tačiau ieškovai atsisakė pasinaudoti minėtomis galimybėmis ir iš esmės pažeidė Kredito sutartį (b. l. 75-79).
Šalies argumentai
2013-05-14 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovų su atsakovu AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties Nr. 08-002775-FA/08-002795-FA 2013-03-06 nutraukimą neteisėtu. Patikslintą ieškinį grindė tais pačiais motyvais kaip ir ieškinį (b. l. 120-127, 141-142).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kredito sutartis prieš terminą buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, kadangi ieškovai per vienerius metus sistemingai nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Pažymėjo, jog Kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas pagal Kredito sutarties sąlygas bei laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovai buvo nemokūs, ieškovas nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajėgūs tinkamai grąžinti visą skolą, todėl bankas neprisiėmė pareigos atsakyti už ieškovų mokumą arba prisidėti prie jų išlaikymo. Pažymėjo, jog ieškovų nemokumo rizikai apdrausti buvo įkeistas turtas, kuris reiškia, kad jeigu skolininkas nebeįstengia tinkamai grąžinti kredito, jis turi būti padengtas iš įkeisto turto. Nurodė, jog dėl ieškovų veiksmų nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant Banko raginimus sumokėti pradelstas skolas, buvo nutraukta Kreditavimo sutartis dėl jos esminio pažeidimo. Pažymėjo, kad dėl sistemingai nevykdomų ieškovų įsipareigojimų, kilo grėsmė tikėtinam Kredito sutarties įvykdymui, todėl nutraukdamas Kredito sutartį, atsakovas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu. Paaiškino, jog Kredito sutartį ieškovai sudarė su Banku, jau turėdami nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iš Kredito sutartimi suteikto kredito ieškovai įsigijo 3 žemės sklypus, o tokio kiekio nekilnojamojo turto įsigijimas, šeimai jau turint gyvenamąjį būstą, reiškia, kad Kredito sutartimi buvo finansuojama ieškovų veikla, skirta turto perpardavimui/pelno gavimui, todėl tai, kad ieškovai nepasiekė savo tikslo, t. y. neišvystė planuoto nekilnojamojo turto projekto, Kredito sutarties nedaro vartojimo sutartimi (b. l. 146-153).
2013-07-23 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti ieškovų su atsakovu AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties Nr. 08-002775-FA/08-002795-FA 2013-03-06 nutraukimą neteisėtu. Reikalavimą grindė tais pačiais argumentais kaip ir patikslintą ieškinį (b. l. 160-168).
Atsiliepimas
2013-07-23 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė tuos pačius motyvus kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 160-168).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2008-01-10 sudarė kredito sutartį Nr. 08-002775-FA/08-002795-FA, pagal kurią atsakovas ieškovams suteikė kreditą 455 428,58 EUR nekilnojamojo turto pirkimui ir rekonstrukcijai (b. l. 10-37). Ieškovams įsigijus minėtą nekilnojamąjį turtą, hipotekos lakštu Nr. 01120080001278, turtas buvo įkeistas atsakovui užtikrinant ieškovų įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (b. l. 84-86). Ieškovai vykdė savo įsipareigojimus atsakovui iki 2012-02-29. Nuo 2012-03-30 suėjusio dalinio atsiskaitymo termino ieškovai negrąžino nei vienos kredito dalies, taip pat tinkamai nebemokėjo palūkanų. Ieškovai 2012-07-23 prašymu informavo banką apie pablogėjusią šeimos finansinę padėtį, nuo ieškovų nepriklausančias aplinkybes, apsunkinusias sutarties vykdymą, prašė atidėti kredito įmokų mokėjimą 6 mėnesiams (b. l. 42-43). Atsakovas nesutiko su minėtu prašymu, 2012-07-26 pranešimais priminė ieškovams apie nevykdomus įsipareigojimus ir paragino papildomu vieno mėnesio terminu iki 2012-08-31 sumokėti pradelstą skolą (b. l. 38, 39). Atsakovas, ieškovams ir toliau nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2013-01-30 raštais informavo ieškovus dėl sistemingo Kredito sutarties nevykdymo, susidariusios 13 167,86 EUR skolos ir įspėjo apie Kredito sutarties nutraukimą nuo 2013-03-06, jeigu ieškovai iki šios datos neįvykdys pradelstų įsipareigojimų atsakovui (b. l. 40, 41). Ieškovai 2013-02-22 pateikė prašymą, kuriuo išreiškė prieštaravimą vienašališkam Kredito sutarties nutraukimui bei pateikė pasiūlymą pradėti derybas dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau bankas pakartotinai išaiškino situaciją ir paragino ieškovus iki 2013-03-05 įvykdyti savo įsipareigojimus (b. l. 45-46, 94). Ieškovai įsipareigojimų ir toliau nevykdė, todėl 2013-03-06 Kredito sutartis buvo nutraukta vienašališkai.
Dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai nevykdė kredito sutarties sąlygų ir nustatytu terminu nemokėjo įmokų. Kredito sutartis buvo nevykdoma nuo 2012 m. kovo mėnesio, paskutinis atliktas mokėjimas buvo 2012-05-14 ir siekė tik 120 Lt, nors pradelsta skola 2013-02-28 sudarė 49 000 Lt (b. l. 67). Ieškovai iki 2013-03-06 neįvykdė pradelstų įsipareigojimų, kurie 2013-03-05 buvo 53 062,84 Lt, todėl Kredito sutartis 2013-03-06 atsakovo buvo nutraukta vienašališkai. Pažymėtina, jog Bankas ilgą laiką bendradarbiavo su ieškovais. Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte buvo nustatytas 15 dienų įspėjimo bei 30 dienų mokėjimo vėlavimo terminas (b. l. 35), tačiau bankas, siekdamas palengvinti ieškovų padėtį bei sudaryti sąlygas atsiradusių trumpalaikių finansinių sunkumų išsprendimui, 2012-07-26 pranešimu vienašališkai nustatė ieškovams žymiai palankesnes Kredito sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. nurodė, kad Kredito sutartyje numatyta teise naudosis tik, jeigu mokėjimai bus uždelsti ilgiau nei 90 dienų ir tokiam pažeidimui pašalinti bus nustatytas papildomas 30 dienų terminas (b. l. 38, 39), 2013-01-30 atsakovas siuntė įspėjimą dėl Kredito sutarties nutraukimo (b. l. 40, 41), tačiau ieškovai savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė.
Sutarties šalys turi teisę į sutartį įtraukti įvairias nuostatas dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, ir tokios sutarties nuostatos, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, yra laikomos galiojančiomis bei privalomomis šalims. Kaip jau buvo minėta, Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu yra laikoma, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Sutarties dalykas yra esminė kiekvienos sutarties sąlyga. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje pateiktą kreditavimo sutarties sampratą, kredito gavėjo įsipareigojimai laiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas sudaro kiekvienos kreditavimo sutarties dalyką ir pagrindą. Ginčo šalių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punkte, ieškovai įsipareigojo visą paimtą kreditą grąžinti Bankui dalimis ir terminais, nurodytais Kredito grąžinimo grafike (b. l. 16-29). Atitinkamą įsipareigojimą kas mėnesį mokėti palūkanas ieškovai prisiėmė Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte. Taigi ieškovų įsipareigojimai iki kiekvieno mėnesio 15 d. grąžinti atitinkamą kredito dalį ir mokėti palūkanas yra esminės Kredito sutarties sąlygos. Tai, kad eilinės paskolos įmokos nesumokėjimas yra esminis paskolos sutarties pažeidimas, patvirtina ir speciali CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, numatanti kreditoriaus teises reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Minėtų Kredito sutarties sąlygų įtvirtinimas sutartyje reiškia, kad Bankui, kaip Kredito sutarties šaliai, yra vienodai svarbus tiek galutinis kredito grąžinimo terminas, tiek ir daliniai įmokų mokėjimai, kadangi tinkamas periodinių įmokų gavimas yra būtinas Bankui užtikrinti nuolatinį pinigų srautą, reikalingą Banko mokumui ir likvidumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai nevykdė Kredito sutarties sąlygų, nereagavo į atsakovo siųstus pranešimus, taip pažeisdami esmines Kredito sutarties sąlygas, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
Dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013).
Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties sąlygų nei viena iš šalių neginčija. Taigi jos turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.189 str. 1 d.). Visi Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte numatyti pagrindai dėl kredito atgavimo prieš terminą yra išimtinai susiję su įstatymų nustatyta Banko pareiga valdyti kredito riziką ir imtis priemonių jai mažinti. Griežtas kreditavimo sutarties nuostatų laikymasis Bankui turi esminės reikšmės, nes griežto kreditavimo sutarčių nuostatų laikymosi reikalavimas yra specialiai nustatytas visam finansų sektoriui. Banko veiklai ir sudaromiems finansiniams sandoriams galioja bankų ir finansų įstaigų atžvilgiu taikomi specialūs įstatymų reikalavimai. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Iš Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos įstatymo paskirties (nustatyti finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus) matyti, kad minėtos nuostatos pirmiausia skirtos mažinti finansų įstaigų verslo riziką, siekiant užtikrinti kreditavimo sistemos stabilumą ir patikimumą. Tačiau bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu. Banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė, tačiau gali būti ir deliktinė. Deliktinės atsakomybės pagrindu gali būti banko elgesys, kuris aiškiai nukrypsta nuo rūpestingo bankininko standartų išduodant kreditą, atsisakant jį išduoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimą, teikiant informaciją, naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumą, bet nesitikėdamas, kad paskola bus grąžinta, bankas atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiais neteisėtais veiksmais gali būti padaroma žala skolininkui ir (ar) tretiesiems asmenims, kuri gali pasireikšti tuo, kad išdavus kreditą buvo sukurta skolininko mokumo regimybė, dėl kurios atsirado nauji kreditoriai, buvo dirbtinai pratęsta ekonomiškai negyvybinga skolininko veikla, dėl kurios pablogėjo skolininko finansinė padėtis, arba gali būti padaroma kitokio pobūdžio žala. Bankas taip pat gali tapti atsakingu už žalą, kuri atsiranda dėl skolininko aiškiai nepagrįstų ūkinių komercinių sprendimų, jei bankas darė įtaką tokių sprendimų priėmimui. Tarp neteisėto kredito išdavimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryšys. Be to, banko atsakomybei atsirasti būtina banko kaltė. Banko atsakomybė negali būti taikoma už bet kurį žalą sukėlusį sprendimą dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindamas turi elgtis sąžiningai, laikydamasis rūpestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
Finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Net tuo atveju, jeigu ieškovas būtų vartotojas, šis teisinis statusas jo neatleistų nuo tinkamo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo. Dėl ieškovų sistemingai vykdyto Kredito sutarties pažeidimo bei faktinio nemokumo, Kredito sutarties nutraukimas būtų teisėtas ir pagrįstas net ir tuo atveju, jeigu gautą kreditą ieškovai panaudotų ne komerciniais, bet vartojimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovai buvo nemokūs. Ieškovai nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajėgūs tinkamai grąžinti visą skolą. Bankas neprisiėmė pareigos atsakyti už ieškovų mokumą arba prisidėti prie jų išlaikymo. Priešingai, ieškovų nemokumo rizikai apdrausti buvo įkeistas turtas, kuris reiškia, kad jeigu skolininkas nebeįstengia tinkamai grąžinti kredito, jis turi būti padengtas iš įkeisto turto. Būtent ieškovų veiksmai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant Banko raginimus sumokėti pradelstas skolas, nepaliko kito pasirinkimo kaip tik nutraukti Kredito sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Sistemingai neįvykdomi ieškovų įsipareigojimai kėlė atvirą grėsmę tikėtinam Kredito sutarties įvykdymui. Nutraukdamas Kredito sutartį, atsakovas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu.
Ieškovų argumentas, kad jie negalėjo savo įsipareigojimų vykdyti dėl objektyviai susiklosčiusių sunkių, nuo ieškovų nepriklausiusių finansinių aplinkybių, yra nepagrįsti. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansinių išteklių neturėjimas nėra laikomas nenugalima jėga, dėl kurios šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Kredito grąžinimo terminai ir palūkanų dydis yra esminės kreditavimo sutarčių sąlygos, dėl kurių nesutarus, sutartis nebūtų sudaryta. Būtent šių sąlygų turinys šalims turi esminę reikšmę sprendžiant, ar konkreti sutartis naudinga. Atitinkamai vienos šalies reikalavimas sau naudingu būdu pakeisti šias esmines kreditavimo sutarties sąlygas kitai šaliai neprivalomas ir pastarosios atsisakymas keisti suderėtas esmines sutarties sąlygas kitos šalies reikalaujamu būdu nėra nebendradarbiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-208/2013). Banko pareiga bendradarbiauti nereiškia pareigos tik kredito gavėjui naudingomis sąlygomis jo pasiūlymu keisti suderėtas pasirašytos sutarties sąlygas. Taip pat pažymėtina, jog bet kokia Kredito sutarties nutraukimo pasekmė turėtų būti kredito grąžinimas, priešingu atveju atsirastų nepagrįsto praturėjimo sąlygos. Ieškovai buvo ir yra atsakingi už savo mokumą, todėl sudarydami Kredito sutartį prisiėmė riziką, susijusią su savo mokumo pablogėjimu. Būtent dėl ieškovų mokumo rizikos buvo sudaryta turto hipoteka. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.). Savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį Bankas įvykdė tinkamai, suteikdamas ieškovams visą jų prašytą kreditą, taip pat neįgyvendinamas teisės nutraukti sutartį ištisus metus, todėl ir ieškovai turėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ir kiekvieną mėnesį laiku grąžinti atitinkamas kredito dalis ir mokėti už suteiktą kreditą palūkanas. Kadangi ieškovai, neturėdami teisinio pagrindo, sustabdė savo prievolių vykdymą ir atsisakė jas vykdyti geruoju, bankas, vykdydamas įstatymų nustatytas pareigas valdyti kredito riziką bei tinkamai ir laiku ginti pažeistas teises, pagrįstai nutraukė Kredito sutartį ir iniciavo kredito grąžinimą prieš terminą iš įkeisto turto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovai nevykdė Kredito sutarties sąlygų, nors jiems buvo sudarytos lengvatos, todėl atsakovas AB „Swedbank“, vadovaudamasis įstatymų ir Kredito sutarties nuostatomis, dėl ieškovų esminio sutarties pažeidimo, t. y. kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (19,26 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl iš ieškovų priteisiamos 19,26 Lt pašto išlaidos (CPK 92 str).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų R. R., a. k(duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 19,26 Lt (devyniolika litų 26 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.