Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės byla Nr.e2-13241-375/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08761-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.24.2.3.; 3.2.6.;

;

2016 m. spalio 10 d.

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarui D. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei E. S., trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2016-03-10 ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą, kreipėsi į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarų biure sužinojo, kad kreipėsi ir E. S., kuriai velionis 2016-01- 26 testamentu paliko visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

V. K. iki mirties sirgo gastrojejunine opa, Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito, sunkia nepagydoma liga – kepenų ciroze. 2015-12-28 dėl dešinio žastikaulio patologinio lūžio buvo stacionarizuotas Kauno klinikų ortopedijos traumatologijos skyriuje. Stacionare buvo gydomas iki 2016-01-02. 2016-01-12 testatoriui buvo diagnozuota onkologinė liga – metastaziniai kaulų ir kaulų čiulpų piktybiniai navikai. Nuo 2016-01-03 jis nebeišeidavo iš namų, nebesikėlė iš lovos. Dėl didelių skausmų vartojo nuskausminamuosius ir raminančiuosius vaistus, dėl ko tapo apatiškas aplinkai , mieguistas, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovas , gyvendamas tame pačiame name kartu su savo sutuoktine bei atsakove, nuolatos juo rūpinosi. 2016-01-17 testatoriui buvo kviesta greitoji medicininė pagalba, kadangi jis nesiorientavo aplinkoje, buvo mieguistas. Iki pat mirties jo sveikata silpo, jis nėjo į kontaktą su aplinkiniais, nebendravo ir nuolat jautė didelius skausmus, negalėjo išreikšti savo norų ir valios. Testamentas buvo surašytas likus kelioms dienoms iki mirties.

Testatoriaus medicininių dokumentų išrašuose yra atlikti šeimos gydytojos I. V. įrašai apie rankos lūžio gydymą ir priežiūrą bei apie testatoriaus psichinės sveikatos stovį. Jokio gydymo testatoriui nebuvo papildomai skirta, jokių patologijų nenustatyta. Tai, kad jis turėjo kitų patologijų patvirtina 2016-01-03 Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties raštas, (duomenys neskelbtini) įrašas asmens sveikatos istorijoje. Kaip mirties priežastis nurodoma TLK kodas – C.79 (Kaulo ir kaulo čiulpų metastazinis piktybinis navikas).

Ieškovas yra V. K. sūnus. Jie gyveno viename name ir palaikė šiltus santykis, bendraudavo kiekvieną dieną. Kai dėl didelių skausmų, kurie buvo susiję su diagnozuota onkologine liga ir dėl to naudojamais stipriais vaistais, su V. K. nebebuvo galima bendrauti ir jį suprasti, ieškovas jį nuolat prižiūrėjo padedamas savo sutuoktinės ir atsakovės. Bendraudamas tėvas niekada nėra užsiminęs apie ketinimą surašyti testamentą ar kreiptis į šeimos gydytoją dėl jo psichinės būklės nustatymo. Jokia gydytojų komisija, kuri teikė išvadą dėl V. K. psichinės sveikatos stovio jam pačiam prašant, į namus nebuvo atvykusi, o jis į gydymo įstaigą nebuvo išvykęs, todėl įrašai sveikatos istorijoje apie jo psichinės sveikatos stovį negali būti vertinami kaip objektyviai atspindintys 2016-01-26 realiai egzistavusias aplinkybes. Testamento surašymo dieną V. K. dėl ligos sukeliamų skausmų, silpnos sveikatos ir naudojamų vaistų negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmę ir pats sąmoningai suformuoti valią bei ją autentiškai išreikšti. Kadangi V. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Atsižvelgiant į testamento teisinę reikšmę ir prigimtį negalėjimas pasirašyti testamento turi būti absoliutus t.y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 str. išvardintų priežasčių. Testamento tvirtinimas, kai už jį pasirašo kitas asmuo, yra išimtinis, todėl jis turi būti atliekamas laikantis nustatytų sąlygų. 2016-01-26 testamentas buvo pasirašytas testatoriaus gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)ir ne paties testatoriaus, o šeimos gydytojos I. V. bei dviejų liudininkų – V. B. B. ir D. S.. Testamente nenurodoma kokios objektyvios priežastys egzistavo, kurių buvimas sudaro absoliutų pagrindą, nulemiantį, kad testatorius dėl ligos , neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika tokiu atveju būtina sąlyga - testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius pats negalėjo pasirašyti. 2016-01-26 testamente nėra nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo patvirtinti testamento asmeniškai ir tai sąlygoja CK 5.29 str. ir Notariato įstatymo 32 str. 2 d. normų pažeidimą. Ieškovo nuomone priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo asmeniškai patvirtinti testamento yra ta, kad jis nebegalėjo tinkamai suformuluoti savo valios ir ją savarankiškai išreikšti patvirtindamas testamentą parašu.

Testatorius nuo 2016-01-03 nebeišeidavo iš namų, nesikėlė iš lovos. Testamento pasirašymo procedūrą organizavo atsakovė, kuri notarui nurodė bei pakvietė asmenis, kurie testamente pasirašė. Atsakovė buvo asmeniškai suinteresuota testamento sudarymu ir būtent patvirtinimo tokia forma. Testatorius dėl jo sveikatos stovio negalėjo išreikšti savo valios ir perduoti ją notarui bei asmeniui, patvirtinusiam testamentą jo vardu ir liudininkams, dalyvavusiems jį pasirašant. Akivaizdu, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą išvadai, kad testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

Atsakovė vienintelė rūpinosi V. K. sveikata. Ji su velioniu pragyveno kartu 13 metų. Nors nebuvo susituokę, tačiau gyveno kaip šeima, vienas kitą mylėjo, pasitikėjo ir gerbė, todėl velionio sprendimas palikti jai turtą buvo seniai apgalvotas ir testamente išreikšta tikroji jo valia.

Per pastaruosius du metus velionio sveikata buvo pakankamai gera, jis buvo nuolat prižiūrimas gydytojų. Po grįžimo iš ligoninės buvo sąmoningas, žvalus, savarankiškai vaikščiojo, bendravo su kaimynais, draugais, domėjosi parduotuvės veikla. Gerą sveikatos būklę išrašymo metu patvirtina 2016-01-02 gydytojo įrašas ligos istorijoje: “Esant gerai bendrai būklei pacientas išleidžiamas į namus“. Neįtikėtina, kad gydytojams konstatavus gerą paciento būklę, kitą dieną po išrašymo, kaip nurodo ieškovas, jau 2016-01-03 velionio sveikata taip staigiai kardinaliai pablogėtų. Nuskausminamieji vaistai velioniui buvo skirti tik nuo 2016-02-02, kai suaktyvėjo skausmai dėl piktybinio kaulų čiulpų naviko ir šie vaistai neturėjo jokios reikšmės velionio psichinei būklei testamento patvirtinimo metu.

Ieškovas nepateikė jokių konkrečių teisės normų, kurių imperatyvios normos šiuo atveju buvo pažeistos. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Tai, kad ieškovas nurodo fizines ligas, jas grindžia medicininiais išrašais, nėra pagrindas konstatuoti, kad testamento surašymo metu velionis V. K. negalėjo būti sąmoningas, suprasti ir valdyti savo veiksmus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie velionio negalėjimą valdyti savo veiksmus.

Nors testamento sudarymo metu testatorius sirgo, buvo gydomas, visiškai nevaldė dešinės rankos, kas ir buvo kliūtimi pasirašyti testamentą, bet buvo sąmoningas, suprato savo veiksmų reikšmę, bendravo su notaru ir su asmenimis, kurie pasirašė testamentą.

Testamento surašymo dieną V. K. psichinė sveikata buvo gera, jo savijauta stabili, jis adekvačiai bendravo su liudytojais, notaru, suprato savo veiksmus bei jų reikšmę.

Ieškovas ginčija testamentą dėl to, kad jame nenurodytos priežastys, dėl kurių testatorius pats negalėjo pasirašyti. Visų pirma, testamente nurodoma, kad testatorius negali pasirašyti pats ir pateikti įrodymai rodo, kad to negalėjo padaryti dėl rankos lūžio. Kita vertus, vien konstatavus aplinkybę, jog testamento turinyje nėra nurodyta priežastys dėl testatoriaus negalėjimo pačiam pasirašyti testamentą, savaime negali būti priežastimi pripažinti testamentą negaliojančiu. Svarbiausia yra nustatyti tikrąją testatoriaus valią.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad 2016-01-17, kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba velioniui, jis nebekontaktavo su aplinkiniais. Priešingas aplinkybes patvirtina tiek pačio ieškovo pateiktos ligos istorijos, gydytojų įrašai, tiek tai patvirtins liudytojai.

Pasirašant ginčo testamentą testatorius pats negalėjo pasirašyti dėl lūžusio dešinio žastikaulio kaulo, dešinio III,IV šonkaulių destrukcijos, nes nesugebėjo rankoje išlaikyti rašymo priemonės. 2015-12-28 velionis krito ir susilaužė dešinio žastikaulio kaulą, dešinio III,IV šonkaulius ir nuo to laiko nevaldė rankos. Svarbus yra išrašas iš sveikatos istorijos, kurioje pagal „Barthel“ indeksą gydytojas vertinio velionio gebėjimą apsitarnauti. Tokie jo gebėjimai kaip nusiprausti, nusiskusti, išsivalyti dantis (kas reikalauja panašių rankų amplitudės kaip ir rašymas) vertinti nuliai, kas rodo rankos nevaldymą ir negalėjimą testamentą patvirtinti savo parašu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2016-01-28 notaras D. G. patvirtino V. K. testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko atsakovei (34 b.l.). Už negalintį pasirašyti testatorių pasirašė šeimos gydytoja I. V. dviejų liudytojų akivaizdoje. Kaip rodo asmens sveikatos istorijos duomenys, V. K. dėl dešiniojo žastikaulio lūžio 2015-12-28 buvo stacionarizuotas VšĮ Kauno klinikose ir operuotas. Po operacijos skirti analgetikai. 2016-01-12 jam diagnozuota onkologinė liga – adenokarcinomos plitimas kaule . (duomenys neskelbtini) V. K. mirė.

Ieškovas, kuris yra velionio sūnus ir įstatyminis įpėdinis, ginčija atsakovės naudai sudarytą testamentą dviem pagrindais: 1) CK 1.80 str. - pažeista testamento sudarymo tvarka, kai testamentą pasirašo ne pats palikėjas, o kitas asmuo, 2) CK 1.89 str.- kai asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Įstatymų leidėjas suteikė galimybę asmeniui savo nuožiūra spręsti, kam po jo mirties atiteks teisės disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma - testamentas, kuri apibrėžtinas kaip vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Teismas gali pripažinti negaliojančiu testamentą, kuris buvo sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Tokiu atveju ieškovui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu jo tėvas V. K. buvo tokios būsenos, kuri neleido adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Paprastai asmens būseną, kaip juridinį faktą , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau ieškovas jos skirti neprašė, todėl teismas , kuris šios kategorijos bylose nėra aktyvus, jos skyrimo taip pat neiniciavo ir priėmė sprendimą remdamasis byloje pateiktais šalių įrodymais (CPK 178 str.). Savo teiginius, kad testatorius sudarė testamentą būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam pasireiškė haliucinacijos ieškovas grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki (duomenys neskelbtini) V. K. vartojo receptinius stiprius nuskausminamuosius vaistus Ibufen 600 bei raminančius vaistus Relanium, o pagal viešai skelbiamą informaciją šie vaistai gali turėti šalutinį poveikį . Ibufen 600- apsvaigimas ir nuovargio jausmas, mieguistumas, nerimas, regėjimo sutrikimas, klausos sutrikimas, prislėgta nuotaika, sumišimas ir kt. Relanium gali sukelti psichikos sutrikimus, nuovargį, stiprų mieguistumą, fizinę ir psichinę priklausomybę, konfūziją, emocinių reakcijų susilpnėjimą, atminties sutrikimą, depresiją, haliucinacijas ir kt.; Tačiau šie ieškovo teiginiai , kad V. K. šis šalutinis poveikis pasireiškė yra neįrodyti. Visų pirma, 2016-09-13 posėdžio metu ieškovas pats pripažino, kad negali pateikti įrodymų savo paaiškinimui pagrįsti apie jo tėvui pasireiškusias haliucinacijas. Antra vertus, vaistų informaciniame lapelyje nurodomas galimas šalutinis poveikis nereiškia, kad jis visiems ir visada pasireiškia. Juolab, kad byloje net ir nėra jokių įrodymų, kad testatoriui šie vaistai buvo išrašyti ir kad jis juos nuolat vartojo. Kaip nustatyta iš V. K. ligos istorijos, 2015-12-28 paguldžius į Kauno klinikas jam buvo priskirtas nuskausminamasis vaistas Ketanov. V. K. gydžiusi šeimos gydytoja I. V. 2016-09-13 posėdžio metu patvirtino, kad ligoniui buvo skyrusi tik antibiotikus ir nuskausminamuosius, o Relanium išrašytas nebuvo. Ibufen 600 ir Relanium V. K. buvo suleisti tik 2016-01-17 Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojų. Atsakovė patvirtino ieškovo teiginius, kad tą dieną V. K. buvo mieguistas, todėl buvo nuspręsta kviesti greitosios medicinos pagalbos gydytojus. Tačiau šios medicinos įstaigos pateiktoje kvietimo kortelėje užfiksuota informacija paneigia ieškovo teiginius apie neigiamą vaistų poveikį, kadangi kortelėje yra pažymėta, jog ligonis orientuotas laike ir vietoje ir į ligoninę vykti atsisakė. Tai reiškia, kad jis suvokė savo veiksmus ir sugebėjo priimti sprendimus. Net gi liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė R. K., teigusi, kad paskutines kelias savaites iki testatoriaus mirties ji kone kasdien po 3 valandas prižiūrėjo ligonį nurodė, kad vaistų nematė.

Ieškovo argumentus dėl prastos psichinės testatoriaus būklės testamento sudarymo metu paneigė ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Liudytoja D. B. yra velionio sesuo. Ji tvirtino, kad su juo bendravo po operacijos ir jis jautėsi gerai, nors ir sakė jai, kad labai skauda ranką. Liudytoja I. V., kuri buvo V. K. šeimos gydytoja ir pasirašė už jį testamente, taip pat nurodė, kad ligonis buvo adekvatus, viską suprato, nors kentėjo didelius rankos skausmus. Jis pats jos paprašė pasirašyti testamente ir atsakovei išduotame įgaliojime. Testamento pasirašyme dalyvavausi liudytoja V. B. B. paliudijo, kad apie turtinius reikalaus buvo kalbėjusi su V. K. prieš kelerius metus. Jis pats jai paskambino ir pakvietė dalyvauti tvirtinant testamentą, nes pasak jo: „atėjo laikas“ . Liudytoja tvirtino , kad V. K. atrodė normaliai ir dėl jo psichikos jai nekilo jokių abejonių. Trečiasis asmuo notaras D. G. , kuris patvirtino ieškovo ginčijamą testamentą, taip pat paaiškino, kad testatorius pats žodžiu aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią , todėl jam nekilo abejonių dėl testatoriaus veiksnumo . Notaras patikrino testatoriaus veiksnumą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Jam buvo pateikta ir gydytojos I. V. 2016-01-28 išduotas Medicininis pažymėjimas (35 b.l.) , kuriame pateikta išvada, kad „ pacientas sąmoningas, pilnos orientacijos, psichozės simptomų nėra, suicidines mintis neigia. Atminties sutrikimų nėra. Sąmonės praradimų nėra (pastaruoju metu). Galvos smegenų traumas neigia. Pas psichiatrus nesigydo, narkotinių analgetikų nenaudoja“.

Teismas neturi pagrindo netikėti nei liudytojų parodymais, nei trečiojo asmens notaro paaiškinimais, nes jie nėra konfliktiniuose santykiuose su ieškovu, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Jų parodymai ir paaiškinimas yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenims (CPK 189, 185 str.).

Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra svarbu išsiaiškinti ir tokias faktines aplinkybes kaip testatoriaus gyvenimo sąlygos, santykiai su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą. Atsakovė buvo velionio sugyventinė, pragyvenusi su juo 13 metų. Ieškovas pripažino, kad ji rūpinosi V. K., jį slaugė, tvarkė jo verslo reikalus . Tą patvirtina ir įrašai medicininiuose dokumentuose, kur atsakovė , o ne ieškovas nurodomas asmeniu, kuriam būtų teikiama informacija apie sveikatos būklę, gydymą. Velionio sesuo D. B. paliudijo, jog pats brolis jai pasakė, kad : „viską daro E., bet jai ir liks“ ir patvirtino atsakovės paaiškinimus, kad velionio ir jo sūnaus santykiai nebuvo geri , sūnus yra nepagarbiai pasakęs apie tėvą prie pašalinių asmenų, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl ginčijamame testamente išreikšto V. K. valios viską palikti atsakovei, o ne savo vaikams (testatorius turėjo ir dukrą, tačiau ir su ja nebendravo).

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, nes to reikalauja gero elgesio ( geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės gali būti padaryta tik tuo atveju, jeigu gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią arba išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad palikėjo valia , išreikšta testamente , visiškai atitinka tikrajai jo valiai. (CK 1.89 str., CPK 185 str.).

Ieškovas savo reikalavimą grindė ir kitu pagrindu - testamento sudarymo tvarkos pažeidimu, kai jį pasirašo ne pats palikėjas, o kitas asmuo. Įstatymų leidėjas numatė, kad tais atvejais, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti, jo prašymu gali už jį pasirašyti kitas asmuo (CK 5.29 str., Notariato įstatymo 32 str. 2 d.).Testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių rekvizitų ir kito asmens pasirašymas už testatorių yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas laikantis įstatymu reglamentuotų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo, 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdinis pagal testamentą, 3) testamentas turi būti pasirašytas notaro ( kito pareigūno, pagal CK 5.28 str. 6 d. įgaliotų patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje, 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo apsirašyti pats. Negalėjimas pasirašyti turi būti absoliutus, t.y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 str. nurodytų priežasčių.

Ieškovo nuomone, nebuvo jokio pagrindo testamente pasirašyti kitam asmeniui, kadangi testamento surašymo dieną 2016-01-28 velionis V. K. galėjo ir pats pasirašyti, nes ligos istorijoje nėra duomenų, kad pacientas nevaldo dešinės rankos žemiau alkūnės, nėra užfiksuota jokių dešinės rankos motorikos sutrikimų, galinčių sąlygoti V. K. nesugebėjimą atlikti vienus ar kitus veiksmus dešine ranka. Išleidžiant iš ligoninės gydęs gydytojas traumotologas konstatavo, kad“ Esant gerai būklei pacientas išleidžiamas į namus“. Testamento sudarymo dieną šeimos gydytoja I. V., vertindama paciento būklę, nenustatė jokių dešinės rankos motorikos sutrikimų (judesių ribojimo).

Tačiau ieškovas savo poziciją grindžia tik formaliu argumentu - rašytinių įrodymų nebuvimu, jog testatorius negalėjo pasirašyti dėl dešinės rankos motorikos sutrikimų ar judesių ribojimo. Bet byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nepasirašymo priežastimi buvo ne motorikos sutrikimas ar judesių ribojimas, o kenčiamo didelio skausmas sąlygojamas rankos nevaldymas, kurį sukėlė pasireiškusi onkologinė liga. 2016-01-12 tyrimų išvada rodo, kad V. K. sirgo onkologine liga - jam diaganozuotas kaulų čiulpų metastazinis piktybinis navikas, todėl nėra jokio pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, jog jis kentė stiprų skausmą . Ieškovas taip pat neneigė ir pripažino, kad tėvas dėl rankos skausmo dar iki jos lūžio jau negalėjo pakurti krosnies ir kad grįžęs iš ligoninės „dėl patiriamų didelių skausmų vartojo nuskausminamuosius ir raminančius vaistus (3 b.l.) . 2015-12-28 V. K. atvykus į Kauno klinikas Ambulatoriniame paciento sutikime dėl jo tyrimo ir gydymo yra atžyma „nepasirašo‘. Gydytojos I. V. darytose įrašuose ligos istorijoje yra atžymos, kad ligoniui skauda. Šį faktą gydytoja patvirtino ir apklausiama kaip liudytoja 2016-09-13 teismo posėdžio metu. Ieškovas pats nurodė ir atsakovė tai patvirtino, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. skausmui malšinti ligoniui buvo išrašyti morfijaus pleistrai. Teismas kaip visiškai teisiškai nereikšmingą atmeta ieškovo argumentą, neva, įrodantį testatoriaus galėjimą pasirašyti testamente, nes liudytoja Vanda B. B. nurodė, kad testamento sudarymo dieną jai atvykus pas V. K. pasisveikindami jie apsikabino ( atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovas per klaidą šiuos parodymus priskiria ne liudytojai V. B. B., o D. S., nors ši liudytoja nebuvo apklausta) nes tai tikrai neleidžia daryti išvados, kad V. K. valdė dešinę ranką ir galėjo pasirašyti. Pats apsikabinimo faktas nebuvo detalizuojamas ir nebuvo aiškinamasi kas ir kaip pasisveikindami apkabino.

V. K. sveiktos istorijoje yra išrašas, kuriame gydytojas įvertino ligonio gebėjimus apsitarnauti pagal Barthel indeksą. Šis rašytinis įrodymas patvirtina atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, kad velionis nevaldė rankos, kadangi gebėjimai, reikalaujantys panašių rankų amplitudės veiksmų kaip ir rašymas t.y.nusiprausti, nusiskusti, išsivalyti dantis , įvertinti nuliais (CPK 197 str.).

Tai, kad gydytojos I. V. 2016-01-28 pasirašytame medicininiame pažymėjime nėra nurodoma jokios dešinės rankos patologijos nei motorikos sutrikimų irgi nelaikytina teisiškai reikšminga aplinkybe. Juk akivaizdu, kad testatorius nepasirašė ne dėl dešinės rankos motorikos sutrikimų, o dėl skausmo sąlygoto rankos nevaldymo. Notarų biure esančio testamento egzemplioriuje, kurį notaras pateikė teismui, yra V. K. ranka padarytas parašas, kurį pats ieškovas posėdžio metu pavadino „keverzone“. Notaras posėdžio metu patvirtino nuostatą, kad testatoriaus parašas turi būti įskaitomas. Akivaizdu, kad toks parašas, kokį pasirašė velionis, negali būti laikomas tinkamu ir įskaitomu. Notaras šį parašą paėmė dėl to, kad nekiltų ginčo dėl jo atvykimo pas testatorių ir dalyvavimo pasirašant testamentą.

Ieškovas teigia, kad testatorius galėjo pasirašyti pats, nes tai padarė 2016-02-01 vienintelio akcininko sprendime. Parašas iš tiesų yra aiškiai įskaitomas paraidžiui „V. K.“. Tačiau atsakovė paaiškino, kad šį sprendimą pasirašė ji pati jai 2016-01-28 V. K. išduoto įgaliojimo pagrindu. Tiesiog pagal savo supratimą ji manė, kad pagal įgaliojimą pasirašydama už V. K. ji turi pasirašyti panašiai kaip jis. Įvertinus tai, kad nuo 2016-02-01 testatoriui jau buvo išrašyti morfijaus pleistrai skausmui malšinti bei jo nesugebėjimą testamento surašymo metu (2016-01-26) tinkamai ir įskaitomai pasirašyti bei atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus darytina išvada, kad ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo teiginio, kad jo tėvas testamentą galėjo pasirašyti pats. Nesutiktina ir su ieškovo pozicija, kad tai atsakovė turėjo prašyti skirti parašo rašysenos ekspertizę savo argumentui įrodyti, nes tokiu būdu įrodinėjimo pareiga nepagrįstai būtų perkelta atsakovei (CPK 178 str.).

Ieškovo argumentas, kad atsakovė jai suteikto įgaliojimo ribose neturėjo teisės pasirašyti minėto 2016-02-01 vienintelio akcininko sprendimo iš viso neanalizuotinas, nes tai nėra šios bylos dalykas.

V. K. už jį pasirašyti testamente pakvietė savo ir atsakovės šeimos gydytoją I. V.. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad gydytoja būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus „siekiant asmeninės naudos konkrečioje situacijoje“ (citata iš ieškovo atstovo baigiamosios kalbos). Tai, kad ambulatorinėje kortelėje laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-29 nėra jokių įrašų vertinant paciento būklę dėl jo sergamų ligų (kepenų cirozės, opos, kaulų čiulpų metastazinio naviko), teismo vertinimu, taip pat neleidžia daryti išvados apie „siekimą neteisėtos naudos“, kadangi po atliktos operacijos gydytojai aktualu buvo stebėti operuotos dešinės rankos žaizdos gijimą, ką ji ir darė pažymėdama tai ambulatorinėje kortelėje. Onkologinė liga V. K. buvo nustatyta tik 2016-01-12 , o ambulatorinėje kortelėje byloje nėra duomenų kada apie tai buvo pranešta šeimos gydytojai.

Teismo nuomone, aplinkybė ar gydytoja tinkamai atliko savo pareigas ir ar teisingai pildė medicininius dokumentus nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neanalizuotina. Ieškovas privalėjo teismui nurodyti ir įrodymais pagrįsti aplinkybę, kad gydytoja, susitarusi su atsakove, specialiai padarė neteisingus įrašus siekdama padėti atsakovei užvaldyti jos sugyventinio V. K. turtą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ( CPK 178 str.).

Nustatyta, jog ši gydytoja daugiau kaip 10 metų buvo velionio ir atsakovės šeimos gydytoja. Sutiktina su ieškovo atstovo teiginiais, kad „galėjo susiformuoti ne tik gydytojo ir paciento tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, bet ir asmeninio pobūdžio pasitikėjimo santykiai“. Nors ieškovo atstovas taip apibūdino tik atsakovės santykius , tačiau ši gydytoja buvo ir V. K. gydytoja, todėl manytina kad tokiu pat pasitikėjimo pagrindu buvo susiklostę santykiai ir su šiuo pacientu, tačiau teismas tame neįžvelgia nieko neteisėto, kaip ir tame, kad asmuo tokio teisiškai svarbaus sandorio kaip testamentas tvirtinimui pakvietė asmenį, kuriuo pasitiki - savo šeimos gydytoją (CPK 185 str.).

Liudytoja V. B. B. patvirtino, kad liudyti ją telefonu pakvietė pats V. K., nes ji jau seniai yra kalbėjusi su juo apie turtinių reikalų tvarkymą jo žmonai išvykus gyventi į Vokietiją. Jie yra seni pažįstami, todėl teismui šios liudytojos pakvietimas dalyvauti pasirašant testamente yra logiškas ir nekeliantis abejonių.

Įstatymų leidėjas nustatė tik reikalavimą, kad testatorius turi asmeniškai paprašyti , jog už jį pasirašytų kitas asmuo, tačiau nei šios valios išraiškos tvarkos nei formos nereglamentavo. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nesat įstatyminio reguliavimo leidžiamos įvairios faktinės situacijos : toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš pasirašant testamentą, tiek jį sudarant. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas- testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius , kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 str. pažeidimo ( LAT nutartus Nr. 3K-3-466/2014, Nr.3K-3-303/2010 ir kt.).

Kaip testamento pasirašymo procedūros pažeidimą ieškovas laiko tai, kad testamente nėra nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu testamentą tvirtinęs notaras D. G. patvirtino, kad priežastis, dėl kurių pats testatorius negalės pasirašyti testamente, jam buvo nurodyta pateikiant dokumentus dėl testamento tvirtinimo testatoriaus namuose, o ne notaro biure - V. K. negali įskaitomai pasirašyti. Notaras tuo įsitikino paprašęs testatoriaus pasirašyti notarui liekančiame testamento egzemplioriuje ir pats ieškovas tokį tėvo parašą įvertino kaip „keverzonę“. Pačiame testamente yra pažymėta jog „už negalintį pasirašyti V. K. ...“ Asmeniško nepasirašymo priežastimi nebuvo fiziniai trūkumai, neraštingumas ar kitos priežastys, o tai , kad testatorius dėl kenčiamo skausmo negali įskaitomai pasirašyti, todėl aplinkybė, kad nepasirašymo priežastis dokumente nebuvo plačiau detalizuojama nelaikytina esmine , dėl kurios testamentas būtų pripažintas negaliojančiu.

Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė jokių testatorius V. K. valios įforminimo trūkumų ar ginčijamame testamente išreikštos valios neatitikties tikrajai velionio valia, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos bei pašto išlaidos valstybei ( CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. K. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 3,46 Eur ( tris eurus 46 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per |Kauno apylinkės teismą.