Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-26 · Byla Nr. 2SA-118-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-26
Bylos Nr.
2SA-118-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00253-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
A. J., J. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-118-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00253-2010-9Procesinio sprendimo kategorija:95.7;124.1;122.2;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės Deimantės Nikitinienės 2009-10-20 nutarimą Nr13.12-366, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-27-712-2008, prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą kreiptis į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog pareiškėjų tėvas A. J. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši, gindama viešą interesą, inicijuotų proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr 2-27-712-2008, nes tuo pačiu klausimu tarp tų pačių šalių buvo priimti skirtingi teismo sprendimai, iš kurių 2008-02-05 sprendimo pagrindu J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atkuriant nuosavybės teises J. T. buvo pažeistas pamatinis teisinės valstybės principas, nes teisių įgyvendinimas vykdomas iš esmės neteisėto sprendimo pagrindu, tačiau prokuratūra nerado pagrindo ginti asmens, visuomenės ir valstybės teisių ar teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų skundo. Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585/98 netenkino J. T. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėją 1936 m. įvaikino J. A.. 2008 m. vasario 5 d. sprendimu Ignalinos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. 1936 m. buvo faktiškai įvaikinta J. A., mirusios 1959 m. Abu sprendimai apeliacine tvarka nebuvo apskųsti. Pareiškėjas A. J. 2009-05-15 kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-27-712-2008 nagrinėjimą dėl to, kad minėtoje byloje A. J. nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, todėl teismas 2008-02-05 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.

Teismas sutiko, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-02-05 priimtas sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių esant kitam, anksčiau priimtam to paties teismo sprendimui, yra civilinio proceso įstatymų pažeidimas. Tačiau, teismo nuomone, siekiant teisingai išspręsti skundą, būtina įvertinti visas reikšmingas šiam atvejui aplinkybes.

Teismas sutiko su prokuroro nutarime nurodytu motyvu, kad šiuo atveju susikirto keli skirtingi viešieji interesai, t.y. nuosavybės teisės gynimo ir teismo padarytų proceso pažeidimų, todėl turi būti tinkamai įvertinta jų pusiausvyra. Teismas įvertino, kad civilinės bylos Nr. 2-27-712-2008 medžiaga, kurioje esantys dokumentai (archyvų pažymos, civilinės būklės aktų liudijimai, žodinio bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys) patvirtina, kad J. T. nuo vaikystės išlaikė J. A., kuria senatvėje iki mirties rūpinosi J. T., buvo išsamiai išnagrinėta, todėl Ignalinos rajono apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį įvaikinimo faktą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju galutinis rezultatas siekiant atnaujinti procesą, t.y. proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr 2-27-712-2008, gali reikšti priešingą rezultatą esamam - J. T. prašymo netenkinimą ir žemės grąžinimą valstybei, t.y. nuosavybės, kurią turėti teisė egzistuoja, panaikinimą. Tuo būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl pasiekus rezultatą, kuris reikštų nuosavybės iš J. T. atėmimą dėl formos, t.y. proceso pažeidimų vargu ar tuo būtų užtikrintas viešo intereso apgynimas, nes valstybė turi garantuoti visiems savininkams vienodą teisių apsaugą.

Teismas nustatė, kad J. T. buvo vienintelė pretendentė atkuriant J. A. nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl proceso atnaujinimo iniciavimas labiau reikštų privačių A. J. teisių perėmėjų - pareiškėjų interesų- nei viešo intereso gynimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. J. sutuoktinei B. J. 2,80 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). buvo išnuomotas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas A. J. po to, kai Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-08-07 nutartimi atsisakė patenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-712-2008, neapskundė šios nutarties aukštesniam teismui.

Be to, teismas nurodė, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, nes tą daryti įpareigoja įstatymas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos 2010 m. gruodžio 29 d. teismo nutartį, patenkinti skundą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, ginant viešą interesą, kreiptis į teismą. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Akivaizdu, jog teismas pripažino, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas vis dėl to padarė LR CPK 293 straipsnio 3 punkto pažeidimą ir pripažino jį viešo intereso pažeidimu, įvardindamas nutartyje tai teismo padarytu proceso pažeidimu. Tačiau kartu teismas nurodė, kad viešasis nuosavybės gynimo interesas (o iš esmės tik privatus J. T.) interesas yra aukščiau už pirmąjį ir tuo pagrindu skundą atmetė. Todėl atsižvelgus į Lietuvos Respublikoje galiojantį ir taikomą konstitucinį teisinės valstybės principą, reiškiantį ir tai, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti, privačios J. T. nuosavybės teisės negali būti ginamos ir iškeliamos aukščiau nei Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimu padarytas pažeidimas - viešo intereso pažeidimas. Palikus nutartį nepakeistą, būtų suformuotas precedentas, jog neteisėtai įgytos nuosavybės teisės, būtų ginamos bet kokiu atveju, akivaizdžiai prieštaraujant konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat būtų paliktas galioti priešingas Konstitucijai teismo sprendimas.

2. Kadangi teismas nutarė, jog neva jis negali įpareigoti generalinio prokuroro kreipti į teismą dėl viešo intereso gynimo, toks teismo nutarties motyvas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, pagal kurią būtent teismui, o ne prokurorui, įstatymas suteikia diskrecijos teisę apibrėžti bei įvertinti viešojo intereso pažeidimą. Vadinasi, prokuroras turi ne tik teisę, bet ir pareigą ginti viešąjį interesų ir jis, esant nustatytam imperatyvios LR CPK normos pažeidimo faktui, privalo kreiptis į teismą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimo panaikinimo. Be to, nepagrįstas teismo motyvas dėl negalimumo įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą, prieštarautų ir Konstitucijos 118 straipsnio 2 daliai, pagal kurią prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą LR generalinis prokuroras prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas įvertino galutinį rezultatą siekiant atnaujinti procesą, t.y. proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr.2-27-712/2008 gali reikšti priešingą rezultatą esamam - J. T. prašymo netenkinimą ir žemės grąžinimą valstybei, t. y. nuosavybės, kurią turėti teisė egzistuoja, panaikinimą. Teismas šiuo atveju padarė išvadą, kad pasiekus rezultatą, kuris reikštų nuosavybės iš J. T. atėmimą dėl formos, t. y. proceso pažeidimų, vargu ar tuo būtų užtikrintas viešo intereso apgynimas, nes valstybė turi garantuoti visiems savininkams vienodą teisių apsaugą.

2. Pažymėtina, kad generalinis prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik tais atvejais, kai yra būtinybė ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso, kaip sąlygos prokurorui pareikšti konkretų ieškinį teisme, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o jos turinys atskleidžiamas tik analizuojant ir vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Būtent prokurorui, teikiančiam ieškinį ar prašymą teismui, tektų pareiga įrodinėti pareikšto reikalavimo atitikimą viešojo intereso instituto ginamoms vertybėms. Teismas neturi įgaliojimų įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-10-20 nutarimą Nr 13.12-366, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nepakeistą, ir ar pagrįstai atsisakė įpareigoti LR generalinę prokuratūrą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

LR CPK 365 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (LR CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui – inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą. Įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka, suteikė prokurorui, o ne kitiems asmenims (išnagrinėtose bylose dalyvavusiems asmenims ar teismui), t. y. LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnis numato, kad prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad LR Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme ir dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, nes tą daryti įpareigoja įstatymas.

Dėl nurodytų motyvų kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjų prašymą, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski