- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1S-33-318/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14473-17-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Algimantas Valantinas, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- V. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia žirklėmis bendrais su M. G. veiksmais trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20–11.20 val. nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. Š. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.
2. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. Š. 2017 m. balandžio 19 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas šešiems mėnesiams ir nustatytos šios sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas trims mėnesiams ir pakeistos šios priemonės sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis namų arešto terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. Š. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška, nes jis iš eilės neatvyko į 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotus du teisiamuosius posėdžius be priežasties, pažeidė namų arešto sąlygas ir kelias dienas nebuvo namuose. V. Š. buvo sulaikytas 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi jam palikta galioti to paties teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas – trys mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 22 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad būdamas nesuimtas kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
III. Skundo argumentai
5. Kaltinamojo V. Š. gynėjas advokatas D. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį.
5.1. Gynėjas nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino patęsimo, teismas neįvertino, jog V. Š. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma itin ilgą laiką. Pagal teismų praktiką, tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindus, būtina įvertinti proceso trukmę bei šiuo aspektu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurią gynėjas skunde išsamiai aptaria.
5.2. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmino V. Š. padarytus kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus, kuomet jam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Nors teismas padarė išvadą, jog kaltinamajam V. Š. šios bylos procese griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas jau buvo kartą sušvelninta, o V. Š., pažeisdamas jos sąlygas, nepateisino teismo pasitikėjimo, dėl ko jam paskirta kardomoji priemonė buvo sugriežtinta, tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas nevertino šių svarbių aplinkybių: 1) V. Š. pažeidė arešto sąlygas, nes nepagrįstai užsitęsė šios bylos proceses; 2) po to, kai kaltinamajam V. Š. buvo vėl paskirtas suėmimas (2018-09-19 nutartimi, kuri pradėta vykdyti 2018-10-22), jis jau beveik metus laiko yra suimtas; 3) dėl nuo kaltinamojo V. Š. nepriklausomų aplinkybių (pakeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėtį) šios bylos procesas dar daugiau užsitęsė. Teismo nuoroda, kad bylą galima išnagrinėti per tris mėnesius, neatitinka tikrovės, nes tam, kad ši byla išsamiai būtų išnagrinėtina, būtina paskirti ekspertizę, kurios atlikimas tikrai užtruks.
5.3. Gynėjo nuomone, vien dėl to, kad V. Š. vieną kartą suklydo ir būdamas stresinėje būklėje išėjo iš teismo pastato prieš posėdį, dėl ko teko atidėti posėdį, negali būti pagrindu kaltinamąjį taip ilgai laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
5.4. Pagal teismų praktiką vien nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, sunkumas, gynėjo teigimu, taip pat nesudaro pagrindo paskirti ar pratęsti asmeniui kardomąją priemonę suėmimą. Teismas šią aplinkybę pernelyg sureikšmino, nors šioje baudžiamojoje byloje teismui nagrinėjant įrodymus paaiškėjo ir tokios aplinkybės, jog galimai neteisingai nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis (jai pasitvirtinus, nusikalstamos veikos kvalifikacija pasikeistų iš esmės).
5.5. Teismas netinkamai įvertino ir V. Š. turimus socialinius ryšius. Ta aplinkybė, kad V. Š. nuo 2019-03-13 yra išsituokęs, jo mažametis sūnus auga su motina, nepaneigia ir negali paneigti jo tamprių socialinių ryšių su šeima buvimo. Būtent V. Š. izoliavimas nuo visuomenės, paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, ir nulėmė tai, jog jo santuoka buvo nutraukta, o V. Š. negali auginti savo mažamečio sūnaus. Vaikas auga su savo motina, kuri šiai dienai viena pati rūpinasi sūnumi. Be to, V. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, galima spręsti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, V. Š. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo V. Š. gynėjo D. S. skundas atmetamas.
7. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. Š. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra iš dalies paties V. Š., kito kaltinamojo M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. Š. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su V. Š. socialiniais, šeiminiais ryšiais, jo asmenybe. V. Š. teistas 5 kartus Lietuvoje ir 3 kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Jis vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Taip pat jis nekartą baustas ir už administracinės teisės pažeidimus. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Nors V. Š. turi gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, vykdo individualią veiklą, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimo, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikštas kaltinimas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis V. Š., būdamas namų arešto sąlygomis, padarė dar ir kitus nusikaltimus, už kuriuos jau yra nuteistas.
11. Be to, svarbu ir tai, kad V. Š. be pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotus 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. teisiamuosius posėdžius, pažeidė kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas (policijos patikrinimo metu V. Š. buto durų neatidarė), Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskelbta V. Š. paieška ir jis sulaikytas tik 2018 m. spalio 22 d. Kaltinamasis V. Š. 2019 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje parodė, kad jis į teismą neatvyko, nes nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. sirgo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, jau 2019 m. liepos 18 d. teismo posėdyje aiškino, kad buvo atėjęs į teismą, tik išsigando, kad reikės duoti parodymus, kuriems nėra pasiruošęs, todėl pabėgo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis V. Š. į 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžius iš tikrųjų neatvyko ne dėl svarbios priežasties ar dėl ligos. Apygardos teismas, negavęs duomenų, kad kaltinamasis į šiuos teismo posėdžius neatvyko dėl objektyvių priežasčių, taip pat įvertinęs paminėtus paties kaltinamojo prieštaringus paaiškinimus, bylos duomenis apie tai, jog policijos pareigūnams atliekant namų arešto sąlygų laikymosi patikrinimą, V. Š. buto durų neatidaro ir nesilaiko jam teismo nustatytų kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų, teisingai sprendė, kad jam taikoma kardomoji priemonė – namų areštas neužtikrina jo dalyvavimo procese. Tai, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatė, jog kaltinamasis V. Š. vengia teismo, trukdo teismui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tikrąją tiesą, o į 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžius jis neatvyko be pateisinamos priežasties, konstatuota ir įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje, kurioje buvo svarstomas V. Š. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Pažymėtina, kad teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti bylos eigą, visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti proceso ar kitomis teisėmis. BPK 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą. Kaltinamasis, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto turi pranešti teismui, o be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas, taikoma švelnesnė kardomoji priemonė pakeista į griežtesnę. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie objektyvias priežastis, kliudančias atvykti į teismo posėdį, V. Š. teismo neinformavo ir neatvyko išskirtinai tik dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių bei pasirinkto neatsakingo elgesio varianto. Be kita ko, tokios aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad V. Š. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir procese elgiasi nesąžiningai. Antai, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.
13. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. V. Š. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam V. Š. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose, teismo posėdžiai numatyti iki 2020 m. vasario 25 d. 9.00 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą.
15. Skunde akcentuojamas kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam V. Š., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį. Todėl apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato D. S. skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šį skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 22 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.