- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-151-318/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14473-17-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Algimantas Valantinas, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuriakaltinamajam V. Š.kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. Š.kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia žirklėmis bendrais su M. G. veiksmais trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20–11.20 val. nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. Š. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.
2. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. Š. 2017 m. balandžio 19 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas šešiems mėnesiams ir nustatytos šios sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys skelbiami); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas trims mėnesiams ir pakeistos šios priemonės sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis namų arešto terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. Š. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška, nes jis iš eilės neatvyko į 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotus du teisiamuosius posėdžius be priežasties, pažeidė namų arešto sąlygas ir kelias dienas nebuvo namuose. V. Š. buvo sulaikytas 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi jam palikta galioti to paties teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas – trys mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2020 m.balandžio 22d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad būdamas nesuimtas kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
III. Skundo argumentai
5. Kaltinamojo V. Š. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį.
5.1. Gynėjas nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, neatitinkia BPK reikalavimų, todėl naikintina. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino patęsimo, teismas neįvertino, jog V. Š.ši kardomoji priemonė taikoma itin ilgą laiką. Pagal teismų praktiką, tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindus, būtina įvertinti proceso trukmę bei šiuo aspektu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurią gynėjas skunde išsamiai aptaria.
5.2. Skunde gynėjas teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma ilgą laiką (daugiau negu metus). Kaltinamojo gynėjastoliau cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį byloje Nr. 1S-93-495/2019, kurioje konstatuota, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.
5.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino V. Š. padarytus kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus, kuomet jam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Nors teismas padarė išvadą, jog kaltinamajam V. Š. šios bylos procese griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas jau buvo kartą sušvelninta, o V. Š., pažeisdamas jos sąlygas, nepateisino teismo pasitikėjimo, dėl ko jam paskirta kardomoji priemonė buvo sugriežtinta, tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas nevertino šių svarbių aplinkybių: 1) V. Š. pažeidė arešto sąlygas, nes nepagrįstai užsitęsė šios bylos proceses; 2) po to, kai kaltinamajam V. Š. buvo vėl paskirtas suėmimas (2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri pradėta vykdyti 2018 m. spalio 22 d.), jis daug mėnesių laiko yra suimtas; 3) dėl nuo kaltinamojo V. Š. nepriklausomų aplinkybių (pakeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėtį) šios bylos procesas dar daugiau užsitęsė. Teismo nuoroda, kad bylą galima išnagrinėti per tris mėnesius, neatitinka tikrovės, nes tam, kad ši byla išsamiai būtų išnagrinėtina, būtina paskirti ekspertizę, kurios atlikimas tikrai užtruks.
5.4. Pagal teismų praktiką, vien nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, sunkumas, gynėjo teigimu, taip pat nesudaro pagrindo paskirti ar pratęsti asmeniui kardomąją priemonę - suėmimą. Teismas šią aplinkybę pernelyg sureikšmino, nors šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant įrodymus paaiškėjo ir tokios aplinkybės, jog galimai neteisingai nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis (jai pasitvirtinus, nusikalstamos veikos kvalifikacija pasikeistų iš esmės).
5.5. Teismas netinkamai įvertino ir V. Š. turimus socialinius ryšius. Ta aplinkybė, kad V. Š.nuo 2019 m. kovo 13 d. yra išsituokęs, jo mažametis sūnus auga su motina, nepaneigia ir negali paneigti jo tamprių socialinių ryšių su šeima buvimo. BūtentV. Š.izoliavimas nuo visuomenės, paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, ir nulėmė tai, jog jo santuoka buvo nutraukta, o V. Š. negali auginti savo mažamečio sūnaus. Vaikas auga su savo motina, kuri šiai dienai viena pati rūpinasi sūnumi.V. Š., būdamas izoliuotas nuo visuomenės, bendrauja su motina bei kitais artimaisiais (telefonu ir kt.). Be to, V. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, galima spręsti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, V. Š. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
5.6. Be to, gynėjas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu šalyje yra paskelbtas karantinas, kurio terminas nuolat pratęsiamas, valstybės sienos uždarytos, todėl kaltinamasis niekur negali pabėgti. V. Š. sveikatai kalėjime kyla pavojus, nes neturi jokių apsaugos priemonių, negali išvengti kontaktų su izoliatoriaus darbuotojais, kas pažeidžia kaltinamojo teises. V. Š. buvo patyręs sunkią vidaus organų traumą, jį operavo, dėl ko sunkiai kvėpuoja. Izoliatoriuje dauguma medikų dirba nuotoliu būdu, dėl to jis negali gauti būtinos medicininės pagalbos.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo V. Š. gynėjo D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.
7. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. Š.kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Baudžiamosios bylosmedžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. Š. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra iš dalies paties V. Š., kito kaltinamojo M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
10. Kaltinamasis V. Š. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes šiuo atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.V. Š. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik su laisvės atėmimu susijusią, griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su V. Š. socialiniais, šeiminiais ryšiais, jo asmenybe. V. Š.teistas 5 kartus Lietuvoje ir 3 kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Jis vėl nusikalto, esant neišnykusiam teistumui. Šiuo metu V. Š. kaltinamas smurtinę cinišką nusikalstamą veiką padaręs veikiant bendrininkų grupe.Taip pat jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog V. Š., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Skundo argumentai, susiję su kaltinamojo socialiniais ryšiais, gyvenamąja vieta yra reikšmingos aplinkybės, tačiaujos teismo išvados nekeičia.NepagrįstasV. Š. gynėjo skundo argumentas, jog šalyje paskelbus karantiną jis neturi galimybės bėgti ar slėptis, kadangi V. Š.pasislėpti gali ir šalies viduje.
13. Kaltinamajam V. Š.paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. V. Š. laikomas suimtas pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). V. Š.taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (daug kartų teistas; veikimas priešingai teisės normoms sunkėja; daug kartų baustas administracine tvarka), galimai jo padarytos veikos pavojingumu (pasikėsino į aukščiausią vertybę – žmogaus gyvybę ir galimai nužudė žmogų dėl chuliganiškų paskatų), sunkumu (labai sunki), pobūdžiu (smurtinis), siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.
14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie V. Š.sveikatos būklę, būtinosios medicininės pagalbos nesuteikimą izoliatoriuje. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam V. Š. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
15. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, kaltinamajam V. Š.paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam V. Š., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį. Todėl apygardos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20d. nutartimi kaltinamajam V. Š.trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 22 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.