- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- eAN2-87-882/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00252-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- R. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024-10-04 nutarimu (toliau –Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 60 Eur bauda. P. G. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024-08-16 17.48 val. vairuodamas transporto priemonę, automobilį „WV Golf“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pastebėjęs iš dešinės pusės atbėgantį šunį, staiga pasuko vairą į kairę pusę, ir nepastebėjo jį lenkiančio automobilio BMW, kuriam, keisdamas važiavimo kryptį, sudarė kliūtį ir į jį atsitrenkė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu P. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 109, 127 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tenkintas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, taip pat jog nebuvo nustatytos visos įvykio aplinkybės ir pašalinti visi prieštaravimai, todėl teismas darė išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. L. prašo atnaujinti nukentėjusiajai R. L. praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą; priimti naują įrodymą – 2025 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities VPK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. B. atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo bylos nutraukimo; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-09 nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-04 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
3.1. Skunde nurodoma, kad R. L. administracinėje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes jos vardu registruotas automobilis BMW įvykio metu buvo apgadintas. Nors ji buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, tačiau byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, o skundžiamo nutarimo ji negavo. Apie priimtą sprendimą nukentėjusioji sužinojo tik tada, kai į ją kreipėsi draudimo bendrovė dėl išmokos grąžinimo. R. L. nuomone, skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl ji prašo šį terminą atnaujinti.
3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstas ir teisės aktams prieštaraujančias išvadas. Vertindamas vaizdo medžiagą bei liudytojų parodymus, teismas nepakankamai atsižvelgė į liudytojo L. B. parodymus, kuris tiesiogiai matė eismo įvykį bei jo dinamiką ir aiškiai nurodė, jog VW Golf automobilis staiga „metėsi“ į šoną, kliudydamas jį lenkusį BMW automobilį. Tai reiškia, kad būtent pareiškėjo veiksmai — netikėtas važiavimo krypties pakeitimas — tapo eismo įvykio priežastim. L. B. taip pat teigė, kad VW Golf automobilis „mėtėsi“, keitė trajektoriją, todėl pagrįstai galėjo būti vertinama, jog pareiškėjas nesilaikė KET 9 ir 127 punktų reikalavimų dėl saugaus ir prognozuojamo vairavimo. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė pareiškėjui palankių asmenų kaip R. B. parodymams, nors liudytoja tiesiogiai įvykio nematė. Liudytoja yra artimai susijusi su pareiškėju ir suinteresuota bylos baigtimi. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole pareiškėjas savo kaltę pripažino, o ją pradėjo neigti tik po to, kai buvo priimtas nepalankus nutarimas. Teismas šios aplinkybės neįvertino kaip galimo gynybinės pozicijos keitimo, susijusio ne su faktais, bet su siekiu išvengti atsakomybės.
3.3. Nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas iš anksto matė šunį, kuris, jo teigimu, sukėlė pavojų eismui. Tačiau liudytojų parodymais ir bylos medžiaga patvirtinta, kad šuo tuo metu nebuvo išbėgęs į važiuojamąją dalį ir tiesioginio pavojaus nesudarė. Dėl to pareiškėjo reakcija, kai staigus vairo pasukimas į priešingą eismo juostą, turi būti vertinama kaip neadekvati situacijai ir pažeidžianti KET 9 ir 127 punktus, kurie įpareigoja vairuotoją imtis visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį bei važiuoti taip, kad būtų galima transporto priemonę sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pareiškėjas, kaip pats teigė, važiavo apie 65 km/h greičiu, tačiau, pamatęs kliūtį (šunį), greičio nesumažino, nepradėjo stabdyti, bet staiga pakeitė važiavimo kryptį. Dėl šio veiksmo išvengti susidūrimo nepavyko – VW Golf galine dalimi kliudė BMW automobilio priekinę dalį, kai pastarasis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, mėgindamas apvažiuoti neprognozuojamai judantį VW automobilį. Net jei būtų pripažinta, kad BMW vairuotojas pažeidė kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos elgtis atsakingai - KET 9 ir 127 punktai taikomi kiekvienam eismo dalyviui individualiai. Vairuotojas privalo pasirinkti ne tik leistiną, bet ir konkrečioms sąlygoms saugų greitį bei valdyti automobilį taip, kad būtų užkirstas kelias susidūrimui, ypač važiuojant kelio ruože su ribotu manevravimo saugumu.
3.4. Nurodo, kad kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Teismų praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-1 51/2011,2K-593/2011,2K-166/2012).
3.5. Teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik vieno eismo įvykio dalyvio BMW automobilio vairuotojo veiksmų (galimai neteisėto lenkimo) vertinimu, visiškai neatlikdamas kito eismo dalyvio P. G. veiksmų teisinės analizės. Nebuvo tinkamai įvertinta, ar pastarojo veiksmai, t. y. vairavimo trajektorijos keitimas, reakcija į tariamą kliūtį (šunį), pasirinktas greitis bei važiavimo pozicija kelyje galėjo būti priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu. Byloje esantys duomenys, įskaitant abiejų automobilių apgadinimo pobūdį – BMW automobilio priekinės dešinės pusės ir VW Golf galinės kairės pusės sugadinimus, leidžia daryti prielaidą, kad susidūrimas įvyko dėl VW automobilio neprognozuoto manevro, kai jis netikėtai keitė važiavimo kryptį ir kliudė jį lenkiantį automobilį
3.6. Kartu su skundu teikia 2025 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities VPK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, pradėta L. B.. Teigia, kad šis dokumentas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes jis atskleidžia, kad dėl to paties eismo įvykio kito dalyvio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl bylos nutraukimo, konstatuojant įrodymų nepakankamumą. Šio nutarimo negalima buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jis buvo priimtas jau po bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo (2025 m. gegužės 9 d.). Taigi, objektyviai nebuvo galimybės juo remtis anksčiau. Šiuo atveju nutarimas dėl L. B. bylos yra svarbus, nes jis susijęs su to paties eismo įvykio aplinkybių vertinimu, o jo turinys patvirtina, kad nebuvo nustatyta pakankamai duomenų, jog būtent L. B. pažeidė KET. Todėl šis dokumentas gali turėti lemiamos reikšmės vertinant P. G. veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir galutines išvadas dėl jo atsakomybės, todėl prašoma priimti šį naują įrodymą ir jį įvertinti kartu su visa bylos medžiaga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiosios R. L. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Atsiliepimu į nukentėjusiosios R. L. apeliacinį skundą P. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Atsiliepimu į nukentėjusiosios R. L. apeliacinį skundą nukentėjusysis L. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiosios R. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo buvo tenkintas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo panaikinimo, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
6. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas neužtikrino nukentėjusiosios teisių, o taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi, nesulaukęs visų įrodymų, galinčių turėti įtakos skundo nagrinėjimui, padarė išvadą, kad šiuo atveju taikytinas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
8. Pagal ANK 579 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis turi šias teises:1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; 3) pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius; 9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas P. G. skundą, apie teismo posėdį pranešimu pranešė nukentėjusiajai R. L.. Nukentėjusioji į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismui taip pat nepateikė prašymo nagrinėti skundą jai dalyvaujant arba atidėti teismo posėdį. Vis tik pirmosios instancijos teismas daugiau nukentėjusiajai R. L. apie kitus teismo posėdžius nepranešė ir į juos nešaukė. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiu būdu nebuvo užtikrintos nukentėjusiosios procesinės teisės ir nors nukentėjusiojo dalyvavimas teisme nagrinėjant skundą nėra privalomas, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos informuoti nukentėjusiąją apie vykstančius teismo posėdžius.
10. Taip pat kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, dėl to paties įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo skirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 26 d. posėdyje tenkino P. G. įgaliotos atstovės advokatės prašymą daryti skundo nagrinėjime pertrauką tam, kad būtų sulaukta ekspertizės akto, kurį buvo numatyta pateikti 2025 m. balandžio mėnesį (1 t., b. l. 97). 2025 m. balandžio 18 d. gautas atsakymas iš Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, kad ekspertizės aktas dar nėra gautas, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu sprendė, kad tolimesnis pertraukos tęsimas vilkintų skundo nagrinėjimą ir kad teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, kad teismas galėtų priimti sprendimą, todėl nutarta pertraukos nebetęsti.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, kadangi, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, taip pat tai, jog nebuvo nustatytos visos įvykio aplinkybės ir pašalinti visi prieštaravimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad prieštaravimai būtų pašalinti, t. y. nusprendė nelaukti, kol L. B. atžvilgiu tuo metu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje bus gautas ekspertizės aktas.
12. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad ekspertizės aktas, gautas atlikus objektų tyrimą L. B. atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, galėjo turėti įtakos nagrinėjant ir P. G. skundą, kadangi minėta administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama dėl to paties įvykio, kuriame dalyvavo ir P. G. bei dėl kurio jis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu išteisintas. Be to, pareiškėja R. L. prašo pridėti ir naują įrodymą, t. .y nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, pradėta L. B..
13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo P. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną P. G. atžvilgiu nutraukti, yra priimtas nepašalinus prieštaravimų, teismui nevykdžius pareigos veikti aktyviai renkant duomenis ir įrodymus, todėl nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas ir byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. skundą grąžinama nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2054 m. gegužės 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
P. G. skundą su administracinio nusižengimo byla perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.