Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 130 straipsnis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, byloje pateikusi išvadą (iki juridinio asmens struktūrinio pertvarkymo) - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pritaria, kad E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina S. B.. Ieškovės teigimu atsakovas dukros nėra matęs, prie jos auklėjimo ir išlaikymo neprisideda. Pritaria, kad iš atsakovo mergaitės išlaikymui būtų priteista kas mėnesį po 100 Eur, nes tokią sumą prašo priteisti ieškovė ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir atitinkantys vaiko interesus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Donatas Ramanauskas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad ieškovė S. B. ir atsakovas A. B. buvo susituokę, tačiau nesusiklosčius šeimyniniam gyvenimui 2015 m. gegužės 15 d. santuoka tarp jų nutraukta. Praėjus 2 mėnesiams gimė bendras jų vaikas - dukra E. B.. Kadangi ieškovei dėl vaiko išlaikymo su atsakovu geruoju susitarti nepavyko, šiuo metu jai nėra žinoma net jo gyvenamoji vieta, buvo priversta kreiptis į teismą. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama, mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas, ieškovė prašo priteisti 100 Eur dydžio sumą dukros išlaikymui, t. y. puse išlaikymui reikalingos sumos. Atsakovas niekada nėra bendravęs su dukra ir išreiškęs tokio pageidavimo, todėl ieškovė prašo nustatyti bendro pobūdžio bendravimo tvarką su mergaite, nes šiai dienai nėra kitokio poreikio. Jei atsakovas išreikš tokį pageidavimą ji suteiks sąlygas bendrauti atsakovui su savo vaiku. Ieškovė šiuo metu išvykusi į Danijos Karalystę pas draugą, savo ateitį sieja su šia šalimi, todėl prašo leisti teismo išsivežti mergaitę nuolatos gyventi į Danijos Karalystę be atsakovo sutikimo. Gyvenimas Danijoje nepažeis vaiko interesų, jai dabar tik 3 metai, tokio amžiaus vaikui bus lengva priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Elektroninės bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės S. B. ir atsakovo A. B. nutraukta 2015 m. gegužės 15 d.; E. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais gimimo įraše nurodyti A. B. ir S. B..; pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovės ir E. B. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymoje atsakovo A. B. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini); Teismų informacinės sistemos (LITEKO) Registrų duomenimis nustatyta, kad A. B. ir S. B. niekur nedirba.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, jis dukros nelanko ir nesidomi mergaitės gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. E. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, jas sieja stiprus emocinis ryšys, mama užtikrina tinkamas sąlygas dukros vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, kenktų vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina S. B. jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 200 eurų. Atsakovė niekur nedirba nes augina vaiką, jai išlaikyti mergaitę padeda mama ir Danijoje gyvenantis draugas. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas taip pat nėra.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaiko amžių (mergaitei 3 metai), bendra 200 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų patenkinama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis E. B., gim. (duomenys neskelbtini) pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, kaip to prašo ieškovė, iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukters interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukros pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl leidimo išsivežti vaiką nuolatos gyventi į užsienio valstybę

Ieškovė ieškiniu prašė teismo leisti išsivežti dukrą nuolat gyventi į užsienį (Danijos Karalystę) be atsakovo atskiro rašytinio sutikimo.

Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su savo mažamete dukra ir ja rūpinasi nuo jos gimimo. Institucija, byloje teikianti išvadą (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) šeimos aplankymo akte nurodė, kad ieškovės teigimu E. B. biologinis tėvas yra buvęs sutuoktinis A. B., tačiau dukros jis nėra matęs. Mergaitė tėčiu vadina dabartinį ieškovės draugą gyvenantį Danijos Karalystėje, su kuriuo ieškovė planuoja ateitį ir nori išvažiuoti gyventi į šią šalį. Ieškovės turimais duomenimis atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu mergaite nesirūpina ir neaišku kada galės tai padaryti. Esant tokioms aplinkybėms negali būti ribojamas ieškovės ir šalių mažametės dukros bendras gyvenimas. Vaiko prieraišumas prie jį auginančio žmogaus formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl neleidus mergaitei išvykti gyventi į užsienį kartu su mama gali sukelti neigiamų padarinių mergaitės raidai ir psichinei sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei leistina vaiką išsivežti nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo A. B. atskiro rašytinio sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas po 100 Eur kas mėnesį (t. y už metus 1 200 Eur), o ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), valstybei iš atsakovo už išlaikymo priteisimą priteistinas 27 Eur dydžio žyminis mokestis.

Taip pat ieškovė šioje byloje sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymą), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą Eur) nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose, iš S. B. gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę, pasiekimus ir kitą informaciją.

Leisti ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išsivežti dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatos gyventi į užsienį be A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27 Eur (dvidešimt septynis Eur) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis (27 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.