- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- ATP-556-380/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00344-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. atstovo advokato Leonido Zubanovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2012 m. gegužės 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. balandžio 10 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, t. y. pareiškimo tyrimo metu teikdama paaiškinimą melavo, kad 2012-04-01 V. N. būdama namuose leido muziką ir taip sutrikdė viešąją rimtį.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str. administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.
Šalies argumentai
R. G. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pagal ATPK 187² str. administracinę atsakomybę užtraukia ne melagingi parodymai, o žinomai melagingi parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas liudija, jog R. G. nedavė žinomai melagingų parodymų, nes jame apie žinomai melagingų parodymų davimą nėra nė žodžio. Teismo išvados taip pat yra tik dėl melagingų parodymų davimo. 2012-03-27 kartu su kaimyne L. K. parašė Klaipėdos rajono savivaldybei pareiškimą dėl situacijos bendrabutyje, kuriame gyvena. Dėl šio skundo buvo pakviesta į policijos komisariatą ir apklausiama. Kadangi buvo praėję nemažai laiko ir panašūs atvejai yra dažni, ji neprisiminė kada parašė pareiškimą savivaldybei ir dėl kokios dienos įvykių. Policijos pareigūnams klaidingai nurodė, kad tie įvykiai buvo 2012-04-01. Teigia, kad apsiriko dėl įvykio datos. Liudytojų parodymai ir teismo iniciatyva surinkti įrodymai patvirtino, kad 2012-04-01 V. N. nebuvo namuose, ji neleido garsiai muzikos ir netrikdė viešosios rimties. Tačiau jokie įrodymai nepatvirtino, kad R. G. tyčia melavo policijos pareigūnams. Iš teismo nutarimo visiškai neaišku kokiu būdu teismas nustatė, jog paaiškinimas policijos komisariate buvo duotas 2012-04-10, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik 2011-04-10 paaiškinimas. R. G. teigia, kad neprisimena kokią dieną buvo pakviesta į policiją. Jeigu teismas vadovavosi 2011-04-10 paaiškinimu, tai praėjus daugiau kaip metams nuo paaiškinimo davimo dienos, R. G. negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl senaties terminų suėjimo (ATPK 35 str. 1 d.). Teigia, kad duodama paaiškinimą nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. 2011-04-10 paaiškinimas buvo surašytas kompiuteriu. Policijos pareigūnas E. P. baigęs apklausą atspausdino kompiuteryje esantį tekstą ir liepė parašyti, kad surašyta teisingai ir lapo apačioje pasirašyti, bei lapo viduryje parodė vietą, kurioje reikėjo dar kartą pasirašyti. Ant paaiškinimo po ATPK 187² str. teksto pasirašė tik užbaigusi duoti paaiškinimus. Be to, nors ant paaiškinimo yra ATPK 187² str. tekstas, po kurio yra parašas, paties įspėjimo teksto, kad už melagingų parodymų davimą gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. nėra. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė. Pagal ATPK 284 str. 2 d. teismas gali keisti tik teisinę kvalifikaciją, bet keisti, papildyti ar suformuluoti administracinio teisės pažeidimo esmę teismui nesuteikti įgaliojimai. Teisėjas negali būti policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, padėjėju, negali už policijos pareigūną formuluoti pažeidimo esmės, teisėjas turi būti nešališkas. Kadangi šiuo atveju teisėjas pats suformulavo pažeidimo esmę, tai buvo pažeista teisė į teisingą ir bešališką teismą, numatytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ar prieš tai R. G. nebuvo apklausiama ir neteikė ne tik melagingų, bet apskritai jokių parodymų bet kokioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl negalėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 187² str. Šis straipsnis nenumato atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje. Ši išvada yra akivaizdi, kai ATPK 187² str. aiškinamas kartu su ATPK 259 str. 2 d. ir 276 str. 2 d. Dėl ATPK 187² str. numatyto pažeidimo organas (pareigūnas) gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą tik tada, kada jis nagrinėja kažkokią kitą administracinio teisės pažeidimo bylą ir toje kitoje byloje teikiami melagingi parodymai, dėl ko atsiranda būtinybė surašyti protokolą pagal ATPK 187² str. Sąvoka „byla, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas“ reiškia, kad pažeidimą, numatytą ATPK 187² str., galima padaryti tik davus melagingus parodymus kitoje nagrinėjamojoje byloje. Teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 2 d. turinį, pažymėjo, kad jo nuomone, įstatymo leidėjas apibrėžė situaciją taip, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo tas organas (pareigūnas), kuriam bet kurioje administracinio proceso stadijoje ir pateikiami melagingi paaiškinimai, parodymai ar kitokie duomenys, už ką asmuo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. Tačiau toks ATPK 259 str. 2 d. aiškinimas prieštarauja ATPK 7 str. 1 d. nuostatai. Toks teisės normos išplėstinis aiškinimas sudaro prielaidas patraukti asmenį atsakomybėn ne pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teismas teisingai nustatė, kad R. G. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. sudėtį – melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. G. kaltės pagal ATPK 187² str. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta.
Aiškinant ATPK 187² straipsnio dispoziciją kartu su ATPK 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. G. padarė ATPK 187² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2012 m. balandžio 10 d., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, t. y. pareiškimo tyrimo metu teikdama paaiškinimą melavo, kad 2012-04-01 V. N. būdama namuose leido muziką ir taip sutrikdė viešąją rimtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. G. tyčia davė tokius parodymus, siekė paskleisti apie V. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri būtų panaudota byloje, bei žinodama, kad už tai gresia atsakomybė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog įstatymo leidėjas numatydamas administracinę atsakomybę pagal ATPK 187² straipsnį ir dispozicijoje nurodydamas „administracinio teisės pažeidimo byloje“ turėjo tikslą nustatyti administracinę atsakomybę ne tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ir renkant duomenis, kuriuos įvertinus ir surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo vėlgi nustatomos bylos nagrinėjimo ribos.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodyta tokia: 2012 m. balandžio 10 d., apie 09.00 val., R. G. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu R. G. išaiškino dėl kokių konkrečiai melagingų parodymų ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. R. G. parodė, kad administracinis kaltinimas jai yra suprantamas (b. l. 32). Iš teisme duotų parodymų matyti, kad R. G. suprato jai pareikštą kaltinimą, parodymus davė būtent apie 2012-04-01 įvykius, be to buvo apklausti ir kiti liudytojai, renkami duomenys dėl minėto įvykio. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista R. G. teisė į teisingą ir bešališką teismą yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys bylos aplinkybėms, rašytinei bylos medžiagai, todėl yra atmetami.
R. G. policijos komisariate paaiškino, jog iš kaimynės V. N. buto 2012-04-01, apie 11.30 val., sklido garsus triukšmas, t. y. buvo garsiai leidžiama muzika (b. l. 14). Šį paaiškinimą R. G. pateikė būdama įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismo posėdžio metu R. G. parodė, kad V. N. muziką leido 2012-04-01 ir nors parodymų davimo metu abejojo dėl nurodytos dienos, kada buvo leista muzika, tačiau teisėjui pagarsinus paaiškinimą duotą policijos komisariate, R. G. tvirtino, kad 2012-04-01 buvo sekmadienis ir V. N. 2012-04-01 triukšmavo. Ji skambino V. ir jai pasakė, kad negali tvertis namuose dėl trankios muzikos (b. l. 32-33). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ji apsiriko dėl triukšmo dienos ir melagingų parodymų nedavė, vertintinas kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu R. G. paaiškino, kad policijos komisariate 2012-04-10 davė teisingus parodymus. Esant šioms aplinkybėms ir tai, jog ji tik apeliaciniame skunde nurodo, kad apsiriko dėl triukšmo dienos, t. y. 2012-04-01, apeliacinės instancijos teismas tokią R. G. versiją vertina, kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. G. policijos komisariate paaiškinimą teikė 2012-04-10, nors paaiškinimo data nurodyta 2011-04-10. Iš paaiškinimo turinio matyti, kad R. G. nurodė, kad 2012-03-27 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl kaimynės V. N. nederamo elgesio (b. l. 14). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje R. G. ir L. K. pareiškimas užregistruotas 2012-03-27, be to ir pačios pareiškėjos nurodė pareiškimo surašymo datą - 2012-03-27 (b. l. 12). Paaiškinime nurodyti 2011 m. vertintini, kaip rašymo apsirikimo klaida, nes 2011 m. R. G. negalėjo pateikti paaiškinimo dėl 2012 m. įvykio. Policijos komisariate R. G., teikdama paaiškinimą, pasirašytinai buvo supažindinta su galimu ATPK 187² straipsnio nuostatų taikymu (b. l. 14). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. prieš duodant paaiškinimus nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. atstovo advokato Leonido Zubanovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.