- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1860-1080/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Pareiškėjas
- J. O.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), O. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), O. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. O. po sutuoktinio V. O. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. O. sutuoktinis V. O. Teigia, kad, būdama santuokoje su palikėju, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas registruotas pareiškėjos J. O. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pažymi, kad, įgydama minėtą butą, pareiškėja formaliai įsigijo jį kartu su V. O. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po sutuoktinio mirties su pareiškimu į notaro biurą nei pareiškėja, nei kita velionio įpėdinė O. O. (dukra) nesikreipė. Teigia, kad palikėjo turtą priėmė faktiniu valdymu: ir toliau jame gyvena su savo dukra, butą tvarko, prižiūri, moka komunalinius mokesčius, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Nurodo, jog palikėjo dukra į tėvo palikimą nepretenduoja, nes visas butas pastarajai atiteks po pareiškėjos mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui. Bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo O. O. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka, pareiškimą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko n s t at uoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. O. buvo palikėjo V. O. sutuoktinė, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) O. O., (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos ir V. O. dukra. Po palikėjo V. O. mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos J. O. vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). V. O. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja.
7. Testamentų registre nėra įregistruotų V. O. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nei pareiškėja, nei palikėjo vaikas po V. O. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio V. O. mirties likusį nekilnojamąjį turtą: jame gyvena su savo dukra, jį tvarko, prižiūri, moka komunalinius mokesčius, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja visą paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi juo, kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų bazės išrašas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko išduotos pažymos. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau po sutuoktinio V. O. mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti.
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2001 liepos 1 d. įsigaliojusio CK, paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimui šiuo atveju yra aktualios ir tuo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1965 m. sausio 1 d. patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) nuostatos. Tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek ir dabartinio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; pagal 1964 m. CK 587 straipsnį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pagal šiuo metu galiojantį CK, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
11. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad, jos sutuoktiniui V. O. mirus, pareiškėja lygiomis dalimis su sutuoktiniu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu rūpinosi bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet ir visu turtu, t. y. bute gyvena su savo dukra, moka komunalinius mokesčius, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio V. O. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausančią ½ dalį turto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo V. O. mirties likusį turtą – ½ dalį – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio V. O. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdiniu pagal įstatymą tiek pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK 573 straipsnį, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį CK 5.13 straipsnį. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą; 1964 m. galiojusio CK nuostatos nurodė, jog neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po V. O. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. O. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.