- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- e2-1484-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 1363,63 Eur skolą, 75 procentų sutartinių metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. sausio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 37882, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 1000 Eur dydžio kreditą 720 kalendorinių dienų terminui (toliau – sutartis). Pažymėjo, kad atsakovas prievolių pagal sutartį tinkamai nevykdė, dėl ko šiuo metu dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 1363,63 Eur sumą, kurią sudaro 940,83 Eur kreditas, 198,02 Eur palūkanos, 4,78 Eur delspinigiai ir 220 Eur išlaidos pagal sutartį.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 37882, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 1000 Eur dydžio kreditą 720 kalendorinių dienų terminui (toliau – sutartis). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pareikalavo sumokėti pradelstą skolą. Tačiau atsakovas nereagavo į ieškovo pretenziją. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė yra skolinga ieškovui 1363,63 Eur sumą, kurią sudaro 940,83 Eur kreditas, 198,02 Eur palūkanos, 4,78 Eur delspinigiai ir 220 Eur išlaidos pagal sutartį. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus su ieškovu neatsiskaitė. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 940,83 Eur kreditas, 198,02 Eur palūkanos ir 4,78 Eur delspinigiai.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentus dydžio metines sutartines palūkanas už priteistą sumą nuo 940,83 Eur kredito sumos nuo 2016-08-04 iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovė Sutartyje susitarė dėl 78,73 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (75 proc.) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 75 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos) (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovės priteistina ieškovui 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (940,83 Eur) nuo 2016-08-04 iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-09-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą teisinę pagalbą teikiančiai įmonei UAB ,,SE7“ sumokėjo 220 Eur, šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs, iš viso 220 Eur UAB „SE7“ pagal 2016-07-26 PVM sąskaitą-faktūrą, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutartį Nr. 2014/01/17-1. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros galima spręsti, kad ieškovui UAB „SE7“ galimai teikė skolos administravimo (išieškojimo) ar procesinių dokumentų rengimo teismui paslaugas pagal sutartis. Todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 04 15 nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą - 220 Eur nepriteistinos ieškovui iš atsakovės.
Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 31 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (83,87 proc.) iš atsakovo priteistina ieškovui 26 Eur žyminio mokesčio.
Valstybė patyrė 2,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai 940,83 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų 83 ct) negrąžintą paskolą, 198,02 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 02 ct) palūkanas, 4,78 Eur (keturis eurus 78 ct) delspinigius, 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (940,83 Eur) nuo 2016-08-04 iki visiško prievolės įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 143,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-09-16 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.