Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama ieškovo V. K. ieškinio atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo V. K. ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2010-05-05 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V., ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo proceso vykdymą pagal 2010-06-17 Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 iki šio ginčo sprendimo teisme įsiteisėjimo momento; iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumažinant jį iki 100,00 Eur bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) sudarytą susitarimą, įsipareigojo sumokėti 185210,00 Lt gyventojų pajamų mokesčių (toliau – GPM) ir 14790,00 Lt GPM delspinigių, viso 200000,00 Lt. Taip pat minėtu susitarimu šalys susitarė, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – LR MAĮ) 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei šiuo susitarimu, mokesčių mokėtojui bus skiriama 30 procentų nesumokėtos GPM sumos dydžio bauda. Po susitarimo sudarymo, ieškovo teigimu, jis pastebėjo, kad mokestinio patikrinimo metu neteisingai sudarytos lentelės, neteisingai paskaičiuoti mokesčiai, kadangi jokie papildomi mokesčiai ieškovui negalėjo būti priskaičiuoti. Ieškovas pažymėjo, kad neteisėtą ir nepagrįstą susitarimą sudarė VMI pareigūnės spaudimo ir apgaulės įtakoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalis 4 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vadovaudamasis LR CPK nuostatomis, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamos bylos išvardintos LR CPK 22 straipsnyje. Administracinių teismų kompetenciją ir bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – LR ABTĮ), kurio 3 straipsnyje numatyta, kad šis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas - tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (LR ABTĮ 2 straipsnis). Vadovaujantis LR ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – LR MAĮ) 2 straipsnio 22 dalį, mokestiniai ginčai - ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui (LR MAĮ 159 straipsnio 1 dalis). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (LR MAĮ 146 straipsnio 1 dalis).

LITEKO duomenimis iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutarties byloje Nr. A-683-575/2015 matyti, kad ieškovas skundė VMĮ 2013-07-03 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2007–2008 m., kurio metu pareiškėjui buvo apskaičiuota 185210,00 Lt GPM ir 14790,00 Lt GPM delspinigių (Šiaulių AVMI 2010-05-07 patikrinimo aktas Nr. 35-215). Šiaulių AVMI 2010-06-17 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215, atsižvelgusi į minėto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir su pareiškėju 2010-07-05 pasirašytą susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4, patvirtino 2010-05-07 patikrinimo aktą Nr. 35-215 bei nurodė pareiškėjui į biudžetą sumokėti 185210,00 Lt GPM, 14790,00 Lt GPM delspinigių ir 55563,00 Lt GPM baudą. Dėl nurodytų sumų tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo buvo sudaryta 2011-01-18 mokestinės paskolos sutartis Nr. 9, kuri, pareiškėjui nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų, VMI 2012-05-14 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-3488 buvo nutraukta ir pareiškėjui buvo išsiųstas 2013-05-22 raginimas Nr. (17.17-30)-RES-331979 dėl likusios nesumokėtos 187458,54 Lt sumos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau iš ieškinio turinio esmės matyti, kad nors ieškinį ieškovas ir grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.91 straipsnyje nurodytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau iš esmės ginčas kildinamas viešojo administravimo srityje ir konkrečiu atveju teismui yra pagrindo vertinti, kad ieškovas ginčija ne tik 2010-05-05 susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4, bet nesutinka ir su 2010-05-07 Šiaulių apskrities VMI patikrinimo akte Nr. 35-215 bei 2010-06-17 Šiaulių apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 nustatytomis aplinkybėmis, t.y. ieškovas iš esmės reiškia reikalavimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad tarp ieškovo ir atsakovo (mokesčių administratoriaus) kilusiam ginčui dėl mokestinės nepriemokos dydžio spręsti taikytinos LR MAĮ IX skyriaus nuostatos. LR MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė procedūra. Mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos pagal LR MAĮ 147 straipsnį yra centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. LR MAĮ 159 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Kaip jau minėta, įvertinus tai, kad konkrečiu atveju nors ieškovas ir formuluoja reikalavimą panaikinti tarp šalių sudarytą sandorį civilinės teisės normomis, tačiau iš paties ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ginčija mokesčių administratoriaus sprendimus - 2010-05-07 Šiaulių apskrities VMI patikrinimo aktą Nr. 35-215, 2010-06-17 Šiaulių apskrities VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215, taip pat prašo sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, kas konkrečiu atveju patvirtina, kad keliamas ginčas priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai. Todėl remiantis nurodytu, yra pagrindo išvadai, kad byla teisminga ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui.

Ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui, todėl ieškinį atsisakytina priimti ir jis su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis), nurodant, kad ieškovas pasinaudojęs privaloma ikiteismine mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra, prašymą (skundą) turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma priimti ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstinas.

Atsisakius priimti ieškinį ieškovui grąžintinas 2015-05-13 sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 13 d. pagal mokėjimo kvitą Nr. TID 09400701 Perlo paslaugų terminale sumokėtą 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį.

Išaiškinti ieškovui, kad pašymas (skundas) dėl mokestinio ginčo yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.