- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1303-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00114-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-743-440/2015 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2010-05-05 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V. ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją. Nurodė, kad pagal su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) sudarytą susitarimą, įsipareigojo sumokėti 185 210 Lt gyventojų pajamų mokesčių (toliau – GPM) ir 14 790 Lt GPM delspinigių, iš viso 200 000 Lt. Taip pat minėtu susitarimu šalys susitarė, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei šiuo susitarimu, mokesčių mokėtojui bus skiriama 30 procentų nesumokėtos GPM sumos dydžio bauda. Po susitarimo sudarymo, ieškovo teigimu, jis pastebėjo, kad mokestinio patikrinimo metu neteisingai sudarytos lentelės bei neteisingai paskaičiuoti mokesčiai. Ieškovas tvirtina, kad neteisėtą ir nepagrįstą susitarimą sudarė VMI pareigūnės spaudimo ir apgaulės įtakoje, todėl yra pagrindas minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 ir 1.90 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, kad ieškovo skundas dėl mokestinio ginčo yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad nors ieškinį ieškovas ir grindžia CK nurodytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau iš esmės ginčas kildinamas iš viešojo administravimo srities, todėl šiuo konkrečiu atvejui yra pagrindas išvadai, jog ieškovas ginčija ne tik 2010-05-05 susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4, bet nesutinka ir su 2010-05-07 Šiaulių apskrities VMI patikrinimo akte Nr. 35-215 bei 2010-06-17 Šiaulių apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 nustatytomis aplinkybėmis, t.y. ieškovas iš esmės reiškia reikalavimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo (mokesčių administratoriaus) kilusiam ginčui dėl mokestinės nepriemokos dydžio spręsti taikytinos MAĮ IX skyriaus nuostatos.
I. A. skundo argumentai
Ieškovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Nurodo tokius argumentus:
1. Ieškinyje yra nurodytos faktinės aplinkybės, kad skundžiamas susitarimas buvo pasirašytas dėl suklydimo ir apgaulės. Atsižvelgiant į tai buvo kreiptasi į teismą su prašymu panaikinti pasirašytą sandorį CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, tačiau pirmos instancijos teismas, iškraipęs suformuluotą ieškinio dalyką, nepagrįstai nusprendė, jog šis ginčas priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2. Vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudarius susitarimą dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, nebegalima ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumo, tačiau tai neužkerta kelio siekti susitarimą pripažinti negaliojančiu CK numatytais pagrindais.
2. 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas jau yra išsprendęs, kad šis ieškinys yra neteismingas administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ieškovas V. K. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2010-05-05 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V. ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, kad ieškovo skundas dėl mokestinio ginčo yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtina, kad jis prašo panaikinti pasirašytą sandorį CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pastebėtina, kad iki kreipimosi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, ieškovas analogišką skundą buvo pareiškęs ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka. Kilus ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo nutarta kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti, ar civilinė byla Nr. 2-743-440/2015 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija, pažymėdama, jog aplinkybė, kad susitarimas yra ginčijamas remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimo pagrindus, nekeičia bylos teismingumo, 2015 m spalio 12 d. nutartimi sprendė, jog byla yra teisminga administraciniam teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pasirašyto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl mokesčių kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų kontekste nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, jog bylos teismingumą nagrinėjamu atveju keičia būtent tai, kad minėtas susitarimas ginčijamas CK normomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimo pagrindus.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo V. K. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.