Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant pareiškėjos S. K. atstovui advokato padėjėjui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB DNB bankas, UAB „SB lizingas“, UAB Mokilizingas, antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė Marija Blauert dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą teismo nustatytu terminu negauti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. K. atstovas advokato padėjėjas G. D. paaiškino, kad skola susidarė dėl susiklosčiusios ekonominės krizės šalies ūkyje. Kreditoriai, teikdami atsiliepimus, neįrodė pareiškėjos nesąžiningumo, nepateikė įrodymų, kad pareiškėja teikdama bankams paraiškas dėl kreditų suteikimo nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį, galimybę grąžinti kreditus. Pareiškėja jokių paslėptų ketinimų neturėjo. Šiuo metu realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais neturi, nes skola visiems kreditoriams siekia apie 150000,00 Eur, o pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė siekia apie 53000,00 Eur.

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau į posėdį suinteresuoti asmenys neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja S. K. ir suinteresuotas asmuo AB Vilniaus bankas (AB SEB bankas) 2003-09-23 sudarė kredito sutartį Nr. 0450318040694/22, kuria pareiškėjai paskolinti 44000,00 Lt iki 2013-09-22, o bankui įkeistas turtas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6). AB SEB bankas su pareiškėja 2009-03-31 susitarimu Nr. 1 pakeitė 2003-09-23 kredito sutarties Nr. 0450318040694 sąlygas, t. y. keista valiuta ir kredito grąžinimo terminas (b. l. 7-8). 2010-11-05 Susitarimu pakeisti 2006-03-22 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr.3 nustatyta, kad bankas suteikė S. K. papildomą kredito sumą lygią 48026,63 Eur sumai (b. l. 22-23). Iš AB SEB bankas pateiktų pažymų nustatyta, kad pareiškėja bankui yra skolinga 45324,76 Eur (5425,31 Eur + 39899,45 Eur) (b.l. 39, 40).

Tarp AB DnB NORD banko ir pareiškėjos 2007-10-23 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-680, kuria S. K. suteiktas 140755 Eur kreditas iki 2032-09-30 (b. l. 9-10). Antstolis A. S. pateikė pažymą, kad skolos likutis AB DNB banko naudai sudaro 64459,23 Eur. 2007-03-07 BAB Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. SL070301L990001 suteikė Maestro/Maxima kortelę su kredito limitu (10000,00 Lt), 2008-05-23 BAB Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. SL080508L990769 suteikė Maestro/Elektromarkt kortelę su kredito limitu (6000,00 Lt), (b. l. 11-18). Su UAB „Ūkio banko lizingas“ (UAB „SB lizingas“) sudaryta kortelės su kredito limitu sutartis Nr. T809050164, suteikta kortelė su 9000,00 Lt kredito limitu (b. l. 19-20). Pagal šią kredito sutartį pareiškėja yra pasirašiusi paprastąjį vekselį Nr. T809050164, kuriuo S. K. (vekselio davėja) besąlygiškai įsipareigojo kredito įstaigai sumokėti 3283,48 Eur (11337,21 Lt) iki 2011-10-26 (b. l. 21). Antstolė B. T. nurodė, jog skolos likutis UAB „SB lizingas“ sudaro 2375,04 Eur skolos.

Pasirašytas 2010-12-09 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo S. K. patvirtina, kad AB „VST“ 2011-02-28 privalo sumokėti 2545,58 Eur (8789,37 Lt) (b. l. 60), 2010-12-09 neprotestuotinas paprastasis vekselis 216,74 Eur (748,37 Lt) ( b. l. 61), neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo S. K. paskolino R. K. 101367 Eur (350000,00 Lt) (b. l. 62). Antstolė Marija Blauert pateikė pažymą apie iš AB „Energijos skirstymo tinklai“ vykdomus 3314,78 Eur ir 436,90 Eur dydžio įsiskolinimus, UAB „Mokilizingas“ vykdomą 3542,85 Eur dydžio vykdomą įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta nustatyta, kad pareiškėjos visų įsiskolinimų bendra suma sudaro 114921,35 Eur.

Iš valstybės įmonės registrų centro 2016-04-13 rašto Nr. (4.6.11.) RA-1626 S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), t. y. parkingo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 35 – 37). Savo vardu transporto priemonių pareiškėja neįregistravusi (b. l. 38). Byloje pateikta darbo sutartis tarp J. S. ir S. K., kurios pagrindu pareiškėja nuo 2015-07-03 pradėjo dirbti, nustatytas bandomojo laikotarpio metu mokamas atlygis – 500,00 Eur (b. l. 52-57).

Dėl nemokumo nustatymo

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas apie fizinio asmens nemokumo kriterijus, išskiria skolų sumą, kuri turi viršyti 25 MMA (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis); skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma šiuo metu be skaičiuojamų palūkanų siekia 114921,35 Eur. Pažymėtina, jog kredito sutartys sudarytos su banku AB SEB bankas nėra nutrauktos (b.l. 39,40). Nustatyta, kad pagal skolas, kilusias iš sudarytų kitų paskolų sutarčių, vykdo antstoliai, jų mokėjimo terminai yra suėję. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju esminiu laikytinas kriterijus ar pareiškėja faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 35), kurio vertė pagal 2006 metų duomenis siekia 49019,00 Eur bei parkingo patalpos, kurių vertė – 4849,59 Eur (b. l. 26). Pareiškėja 2008-04-03 su R. K. (broliu) sudarė neprotestuotiną vekselį dėl 101367,01 Eur (350000,00 Lt) skolos suteikimo iki 2012-12-30. Darytina išvada, kad S. K. bendra turto masė siekia 155235,60 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išryškinama ir situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, tokiu atveju reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismas įvertinęs pareiškėjos turimo turto vertę, taip pat paskolintą pinigų sumą, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turi realią galimybę savo skolinius įsipareigojimus padengti pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį turtą bei susigrąžinusi 101367 Eur skolą iš brolio R. K.. Matyti, kadsusigrąžinus skolą ir pardavus turtą, bei gautus pinigus panaudojus skolinių įsipareigojimų dengimui, S. K. skoliniai įsipareigojimai neviršytų 25 MMA, bet ir visiškai pasidengtų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja turi realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju, konstatuotina, kad pareiškėja yra moki ir S. K. neatitinka LR FABĮ iškeltų tikslų.

Dėl nesąžiningumo

Lietuvos Respublikos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai nustatoma, kad jis sudarė nesąžiningus sandorius (CK 6.67 straipsnis), kurių jis sudaryti neprivalėjo, ar atliko nesąžiningus veiksmus, lėmusius jo nemokumą per paskutinius 3 metus. Pabrėžtina, kad tokiu atveju privalo egzistuoti tiesioginis nesąžiningumo ir jo nemokumo ryšys. Nesąžiningais asmens veiksmais laikytini konkretūs asmens veiksmai (prievolių prisiėmimas neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimas apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan.), tiek neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžtina, kad sistemiškai aiškinant įstatymą, (ne)veikimas, pripažintinas nesąžiningu tik tada, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Pareiškėja nurodė, kad dėl netinkamo savo galimybių įvertinimo ji nesugebėjo įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, o tai jos nuomone negali būti laikoma nesąžiningumu. S. K. teigimu jos nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje, pasikeitusi darbo vieta, sumažėjusios pajamos, infliacija. Teismas pripažįsta, kad sudarytų paskolos sutarčių yra labai daug. Pažymėtina ir tai, kad šio proceso metu, sprendžiant klausimą dėl bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo, galioja sąžiningo asmens prezumpcija. Teismas įvertina pareiškėjos sąžiningumą visų aplinkybių kontekste. Pabrėžtina ir tai, kad vien tik didelis vartojimo kreditų kiekis nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo. Svarbu nustatyti, ar skolintos lėšos buvo panaudotos būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti. Formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų nesąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų ar S. K. turi specialių finansinių žinių, tačiau ir pateiktų įrodymu viseto, darytina išvada, kad bent jau vidutiniškai protingo asmens suvokimą (bonus pater familias) pareiškėja turi. Nustatyta, kad pirmoji paskola buvo imta būsto remontui, o visos kitos - šeimos poreikių tenkinimui, skolų grąžinimui. 2007-10-23 pareiškėja sudarė su DNB Nord banku kredito sutartį, kurios pagrindu paimama 140755,00 Eur suma vartojimo reikmėms arba kitai paskirčiai. 2008-04-03 pareiškėja pagal vekselį paskolina R. K. 101367 Eur sumą. Iš byloje pateikto 2008-04-03 vekselio, matyti, kad jo grąžinimo terminas 2012-12-30. Dar kartą pažymėtina - pareiškėja iki šiol minėtos sumos nesusigrąžinusi, nevyksta ir priverstinis išieškojimas. Minėta suma galėjo būti susigrąžinta ir grąžinta kreditoriams dar 2012 metų gale, kuomet visas bendras įsiskolinimas, vykdymo išlaidos nebuvo tokios išaugusios. Teismas laiko, kad šis tęstinis neveikimas yra akivaizdus pareiškėjos nesąžiningumo įrodymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog S. K. nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, taip skolą ne mažindama, o priešingai - didindama.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjos pasyvumas yra susidariusios skolos dydžio kilimo priežastis ir tai turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis, pareiškėjos atstovo paaiškinimais, esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad pareiškėja yra moki ir tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė, atsižvelgiant į pareiškėjos elgesį bei priežastis bankrutuoti, kaip galimą siekį išvengti didesnės skolos dalies grąžinimo, atsisakytina S. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjos S. K. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti S. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.