Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. spalio 30 d. gautu suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. P. ir D. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Citadele bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė B. T., antstolė R. V.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 22 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kasatorės nuomone, FABĮ nuostatos, numatančios, jog administravimo išlaidos yra patvirtinamos pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kurio sudėtine dalimi yra administravimo išlaidos, šiuo atveju, kai planas nebuvo patvirtintas, neturėtų būti taikomos. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, apribojo vieną iš esminių kreditorių teisių – tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Skunde taip pat argumentuojama, kad pagal kreditorių pateiktą prašymą nesušaukdamas kreditorių susirinkimo, administratorius pažeidė FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, todėl bankroto administratorius turėjo būti nušalintas. Kasatorė mano, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl administravimo išlaidų tvirtinimo, nes nepagrįstai pats patvirtino administravimo išlaidų sąmatą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.