Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimo, kuriuo S. U. (S. U.) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. ir, pritaikius ATPK 30 ¹ str., nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su kontrabandos daiktų (3000 vnt. cigarečių „Premjer7“, 1000 vnt. cigarečių „Minsk 5 super slims“, 3000 vnt. cigarečių ,,Premjer“) konfiskavimu, nutarimui įsiteisėjus, automobilis „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. D548005 grąžintinas S. U., pritaikius ATPK 313 str. 3 d., baudos mokėjimą S. U. išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. teismo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 20 d., apie 15 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, atvykęs bendros jungtinės nuosavybės priklausančiu S. U. ir suinteresuotam asmeniui M. U. automobiliu „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini) nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio priekiniuose sparnuose gabeno 3000 vnt. cigarečių „Premjer7“, 1000 vnt. cigarečių „Minsk 5 super slims“, 3000 vnt. cigarečių ,,Premjer“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 854,50 eurų ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 210 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo apsunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Taip pat, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabanda gabenant cigaretes, būtina atsižvelgti ir į gabentų cigarečių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-2014).

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto S. U. kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas, tačiau teismų praktikoje jis privalomai taikomas dviem atvejais, t. y. kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, Nr. N575-215/2009, Nr. N502-34/2010, N62-872/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilyje „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo įrengta specialios slėptuvės kontrabandos daiktams gabenti, t.y. cigaretės paslėptos minėto automobilio dvigubuose priekiniuose sparnuose. Taip pat įvertinus gabentų cigarečių kiekį (350 pakelių) ir jų gabenimo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tokio cigarečių kiekio asmuo negalėtų slapta, išvengiant muitinės kontrolės, pergabenti per valstybės sieną, nenaudodamas transporto priemonės. Taigi Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo argumentas, jog automobilis „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kontrabandai gabenti kaip šio pažeidimo padarymo priemonė, yra pagrįstas.

Sprendžiant alternatyvios nuobaudos skyrimo klausimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, būtina atsižvelgti į tai, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimo kodekse. Juo daroma žala valstybės ekonomikai bei mokesčių sistemai. Taigi toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti, juolab, kad pagrindinė nuobauda paskirta minimali.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl papildomos nuobaudos skyrimo, nepagrįstai nekonfiskavo šio pažeidimo padarymo priemonės, todėl šioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimas keistinas ir S. U. už ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtina papildoma nuobauda – automobilio „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą S. U., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, jog dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertino tai, kad pažeidėjas yra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra vedęs, administracine tvarka nebaustas, pensininkas. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas skyrė S. U. mažesnę nei ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad Viliaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą S. U. atžvilgiu ir skyrė jam pernelyg švelnią nuobaudą, nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, prieštaraujantį protingumo ir teisingumo kriterijams bei neatitinkantį ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vadovaujantis ATPK 30² str. nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tuo tarpu remiantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokių išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, konkrečiu atveju nenustatyta.

Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą S. U., nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertino tai, kad pažeidėjas yra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra vedęs, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę nei ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Visos nurodytos aplinkybės reikšmingos, tačiau jos netrukdė daryti pažeidimą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pažymėtina, kad S. U. padarytas administracinis teisės pažeidimas – vienas pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, numatytų ATPK, už kurį įstatymų leidėjas nustato griežtas administracines nuobaudas.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. U. amžių, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam skirtina ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, t.y. 1448 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimą pakeisti:

S. U., pripažintam kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., paskirti 1448 eurų baudą su papildoma nuobauda – transporto priemonės – automobilio „GAZ24-10“, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.