- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-484-888/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44675-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta 80 MGL (t. y. 4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota P. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „PEUGEOT“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Goldas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. gruodžio 25 d., apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Jam 16.31 val. policijos pareigūnas alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0232, nustatė 2,49 promilių neblaivumą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat prašo, netenkinus ankstesniojo prašymo sumažinti paskirtą baudą iki 50 MGL (2 500 Eur), jos sumokėjimo terminą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, taip pat sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 1 metų.
2.1. Apeliantas skunde pažymi, jog jo manymu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai vertino bylos medžiagą, liudytojų parodymus, todėl turėtų būti panaikintas nuosprendis ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nėra įrodyta jo (P. M.) kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
2.2. Anot apelianto, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį išimtinai rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie buvo jo nenaudai. Apeliantas mano, kad liudytojų parodymais teismas neturėtų vadovautis, nes jie yra prieštaringi, netgi neatitinkantys realios situacijos. Teismas kritiškai turėtų vertinti liudytojo G. I. liudijimą, kuris melagingai nurodė, kad apeliantas numušė ar apgadino kelis kelio stulpelius, tačiau kaip pažymi apeliantas, jis jokių stulpelių neapgadino, tą patvirtina ir bylos medžiaga, byloje nėra nei trečiųjų asmenų civilinių ieškinių apeliantui dėl apgadinto turto ar kelio statinių, ar įrenginių, nei kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas apgadino kažkokį turtą, dėl ko buvo padaryta žala kitiems asmenims. Įvertinus tokius prieštaringus liudijimus, teismas turėtų prieštaringai vertinti ir kitas liudytojų nupasakotas aplinkybes. Nuteistojo įsitikinimu, liudytojai galėjo sumaišyti energetinio gėrimo „Monster“ kvapą su alkoholio kvapu, nes būtent jį, energetinį gėrimą „Monster“ važiuodamas ir gėrė apeliantas. Atsižvelgiant į visus prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, vertinant visumoje esančią bylos medžiagą, kylą abejonių dėl apelianto vairavimo esant neblaiviam, tuo labiau, kad nuo skambučio iki pirmo apelianto patikrinimo alkotesteriu, praėjo maždaug 30 minučių. Tokie prieštaravimai byloje turėtų būti vertinami apelianto naudai.
2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad po nuvažiavimo nuo kelio ir įvertinęs situaciją, kad jokio turto neapgadino, nematė priežasties kodėl būtų reikalinga policija dėl techninio įvykio, kai nėra nukentėjusiųjų, žalos trečiųjų asmenų turtui, todėl jis nematė reikalo laukti policijos nustatyti įvykio aplinkybėms. Atsisėdo į keleivio vietą priekyje ir skambinosi draugams, ieškojo, kas galėtų padėti ištraukti automobilį ir jį partempti iki namų, nes po įvykio automobilis nesikūrė. Beieškant pagalbos, gėrė alkoholį, nes buvo šalta, didelis stresas, nervinė įtampa, šokas. Atsižvelgus į visa tai, apelianto nuomone, teismas netinkamai sprendė, kad apelianto kaltė neginčytinai įrodyta. Vertinant tiek bylos medžiagą bendrai, tiek atskiras aplinkybes, lieka neaišku ar apeliantas vairavo blaivus, ar išgėręs, jei išgėręs, ar tuo momentu kai vairavo jo neblaivumas galėjo būti didesnis nei 1,5 promilės, todėl šios abejones keliančios aplinkybės turėtų būti vertinamos apelianto naudai.
2.4. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas bausmės dydžio bei baudžiamojo poveikio priemonės termino klausimas. Jo manymu, tiek paskirta bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per griežti, neproporcingi ir taip suvaržančios jo teises. Nurodyta, kad apeliantas nuo 2022 m. sausio 7 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų susijusių su darbo santykiais taip pat jokių negauna, praradus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantui yra sudėtinga susirasti darbą dėl savo gyvenamos vietos kaimo vietovėje, nors ir turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau nėra teistas, administracines baudas moka, daugiau kaip 10 metų laikotarpyje jis nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemones dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Todėl apelianto nuomone, jam turėtų būti skiriama minimalios sankcijos, t. y. teisių atėmimas vienų metų terminui ir bauda 50 MGL (2500 Eur dydžio) ir baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui.
2.5. Apelianto nuomone, siekiant nubausti jį, nustačius jo kaltę baudžiamojoje byloje padarius nusižengimą numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje jam paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda ir uždraudimas jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 28 d. – yra per didelė, neproporcinga teisės pažeidimui, skiriamos sankcijos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pirmosios instancijos teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę visiškai nemotyvavo jos būtinumo ir reikalingumo, nenurodė, kaip ji gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus ir ar apskritai ji būtina šiems tikslams įgyvendinti, t. y. tinkamai jos neindividualizavo.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. M. ir jo gynėja advokatė Elena Gylienė prašė apeliacinį skundą nagrinėti tik dalyje dėl bausmės. Prokurorė Asta Antanaitienė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis P. M. nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir nuteisimu, su jam paskirtos bausmės dydžiu bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis P. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog apeliaciniame skunde nurodyto prašymo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo nepalaiko, anot jo, ginčo dėl kaltės nėra, nes jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 196). Todėl apeliacinės instancijos teismas kaltės klausimu šioje nutartyje nepasisakys.
5. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę, t. y. baudą sumažinti iki 50 MGL dydžio (2 500 Eur) teigiant, kad pirmosios instancijos teismo P. M. paskirta bausmė yra per griežta, kadangi šiuo metu yra nedirbantis. Jis ir taip patyrė daug sunkumų, kadangi neteko darbo, prarado vairuotojo pažymėjimą, konfiskuota transporto priemonė. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.
Dėl bausmės
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam P. M. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui P. M.. Byloje nustatyta, kad P. M. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju nuteistajam P. M. paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi viso proceso metu apeliantas nepripažino savo kaltės. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę P. M. taip pat įvertino ir tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), anksčiau nebuvo teistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą (1 t., b. l. 77-83), yra nevedęs, narkologo ir psichiatro kabinetų įskaitose neregistruotas. Apylinkės teismas, įvertinęs visus apeliantą charakterizuojančius duomenis, pagrįstai skyrė straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį parinko kur kas mažesnį, nei šios bausmės vidurkis.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti P. M. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Be to, paskyrus mažesnį baudos dydį, kad kaip to prašo apeliaciniu skundu nuteistasis, nagrinėjamu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi jis jau darydamas nusikalstamą veiką turėjo suvokti tai, kad galimai patirs tam tikrus suvaržymus ir apribojimus. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus (kaip nustatyta anksčiau, baustas ne kartą administracine tvarka), nepaiso visuomenės elgesio taisyklių.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti P. M. paskyrus bausmę – baudą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę/mažesnę bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta. Kolegija daro išvadą, kad paskirta bausmė – bauda, sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
14. Nuteistasis P. M. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams yra per griežtas ir prašo jį sutrumpinti iki 1 metų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo P. M. nustatytu 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.
16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios P. M. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 2,49 promilės. Pakartotinai įvertinusi anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias P. M. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.
17. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad paskirtas 3 metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui, nustatytas neatsižvelgus į tai, kad apeliantas nepadarė jokių sužalojimų kitiems asmenims, ar tai, kad nesugadino turto, priklausantiems kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika, priešingai nei tai savo skunde nurodo apeliantas, kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus, o rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik automobiliui nuslydus nuo važiuojamosios kelio dalies ir sustojus bei neišvažiavus iš griovio. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais P. M. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas P. M. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti P. M. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas.
19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam P. M. (1 t., b. l. 180). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 86,67 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo P. M. priteisti 86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.