Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi R. I. lygtinai paleistas neatlikęs (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės dalies, taikant intensyvią priežiūrą, 2021 m. balandžio 6 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. I. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo žmogaus sveikatą:

- jis, 2022 m. lapkričio 10 d. apie 10.09 val. iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam V. K. į jo asmeninį mobilųjį telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir grasindamas išsakė žodžius: „dabar slidu, žiema artėja, jūsų žmona gali kažkaip netikėtai laiptinėje, ar kur tamsoje paslysti, sprandą ar galvą nusisukti, saugokite savo žmoną“, po ko, 2022 m. lapkričio 10 d., 10.30 val., iš jam priklausančio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į V. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką su naujienų portalo (duomenys neskelbtini) straipsnio nuoroda, kurioje pateikta informacija apie jo (duomenys neskelbtini) padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, už kurį (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausme, - kas sudarė V. K. ir jo šeimos nariams pakankamą pagrindimą manyti, kad grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Šie duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Ištyrės šiame nuosprendyje išdėstytus bylos įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Ir štai kodėl.

Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 124). Kaip nurodė nukentėjusieji, tarp pastarųjų ir (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai vartojamosios rangos srityje pagal šalių sudarytą 2022 m. balandžio 7 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – aptariamos sutarties šalimi buvo nukentėjusysis V. K.), kurios pagrindu nukentėjusieji sumokėjo kaltinamajam 850 EUR. Sutarto avanso suma buvo kaltinamojo valdomai Bendrovei sumokėta 2022 m. balandžio 8 d. Įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2882-385/2022 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01062-2022-7), nutarta – „išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui V. K., remiantis netinkamai vykdoma 2022-04-07 rangos sutartimi Nr. RS00108, skolą (sumokėtą avansą) – 850 EUR, metines palūkanas - 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 850 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-06-16 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 10 EUR žyminio mokesčio ir 302,50 advokato teisinei pagalbai apmokėti.“. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. (LITEKO duomenys). Vykdymo procese kaltinamasis siekė susitarti su nukentėjusiuoju dėl Bendrovės skolos išdėstymo. Ištirti bylos įrodymai (1 t., b. l. 69-70), be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų teisme bei ikiteisminiame tyrime, patvirtina, kad kaltinamasis skambino 2022 m. lapkričio 9 d. 14:48:35 val., 15:11:59 val. 2022 m. lapkričio 10 d. 10:10:12 val. nukentėjusiajam abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutiktina, kad nesant užfiksuotam pokalbių turiniui, būtina įvertinti tokį iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų, kurie skiriasi dalyje dėl to, ar kaltinamasis, gavęs neigiamą nukentėjusiojo atsakymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo laike, pastarajam grasino, ar, kaip teigia kaltinamasis, pokalbis minimu klausimus buvo baigtas nesusitarus. Minėta, kad kaltinamasis ginasi, kad jis nukentėjusiajam pokalbiu telefonu, gavęs neigiamą atsakymą dėl skolos išdėstymo, negrasino. Visgi, byloje ištirti įrodymai bei jų kruopšti analizė sudaro pagrindą tikėti būtent nukentėjusiojo parodymams, kurie viso šio baudžiamojo proceso eigoje buvo nuoseklūs. Taip, dar 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškimu nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl kaltinamojo grasinimų telefonu, 10.09 val. ir elektroniniu paštu, 10.35 val. (t. 1, b. l. 1-7). Išsamesnius parodymus apie grasinimus nurodė apklausiamas 2022 m. lapkričio 17 d. (t. 1, b. l. 26-29) ir 2022 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 35-36). Šių nukentėjusiojo parodymų analizė sudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis pastarajam telefonu sakė - „dabar slidu, žiema artėja, žmona gali kažkaip netikėtai laiptinėje, ar kur tamsioje vietoje paslysti, sprandą ar galvą nusisukti, saugokite žmoną“, o tai reiškia, kad kaltinamasis užslėpta forma nukentėjusiajam grasino susidoroti su jo sutuoktine. Nustatyta ir tai, kad vien tokiais grasinimais žodžiu neapsiribojęs, kaltinamasis tą pačią 2022 m. lapkričio 10 d., po apytiksliai 26 minučių nusiuntė nukentėjusiajam „(duomenys neskelbtini)“ portalo straipsnį, kuriame buvo pateikta informacija apie kaltinamojo praeityje padarytą labai sunkų nusikaltimą – tyčinį moters nužudymą. Anot nukentėjusiojo, tokio straipsnio duomenys būtent ir paskatino ieškoti pagalbos policijoje, nes kaltinamojo grasinimus telefonu suvokė kaip realius. Apie grasinimus ir straipsnį pranešęs savo sutuoktinei, pastaroji taip pat suprato kaltinamojo žodžius ir siųstą straipsnį kaip realų grasinimą . Visą tai, anot nukentėjusiųjų jiems sukėlė didelį nerimą, baimę dėl gyvybės ir sveikatos, ypač vertinant kaltinamojo praeityje padarytą labai sunkų nusikaltimą – moters nužudymą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiųjų kasdienis įprastas gyvenimas nuo tokių kaltinamojo grasinimų akivaizdžiai pasikeitė, nes jų teigimu, tapo nesaugus, nuolat persekiojant baimės jausmui. Tai patvirtino parodymuose ir nukentėjusioji. Šie nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai , dalyje dėl skambučių dėl skolos išdėstymo ir minėto straipsnio siuntimo, yra patvirtinti ir pačio kaltinamojo parodymais bei jau išdėstytais bylos įrodymais. Minėta, kad kaltinamasis pripažino siuntęs nukentėjusiajam minėtą straipsnį apie praeityje padarytą nusikaltimą, tačiau teigė tai padaręs per klaidą. Visgi, aptartų kaltinamojo veiksmų loginė seka paneigia tokią pastarojo gynybos versiją dėl straipsnio siuntimo per klaidą. Priešingai nei teigia kaltinamasis, straipsnio siuntimas nukentėjusiajam patvirtina, kad kaltinamojo tikslas buvo ne klaida, o noras įtikinti nukentėjusįjį, kad kaltinamojo prieš mažiau nei pusvalandį telefonu išsakyti nukentėjusiajam teiginiai apie būtinumą saugoti savo sutuoktinę, kad šiai neatsitiktų kokia kaltinamojo minėta nelaimė, yra realūs. Kaip minėta, nukentėjusysis pagalbos į policiją kreipėsi būtent po šios elektroniniu paštu gautos nuorodos į minėtą straipsnį, dėl ko jis suprato telefonu jam kaltinamojo išsakytų grasinimų realumą.

Visi šie teismo ištirti ir išanalizuoti įrodymai sudaro loginę grandinę, patvirtina vienas kitą ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis veikė tyčia ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

BK 145 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo įvykdytos, nes nukentėjusysis kreipėsi į policija minėtu pareiškimu (t. 1, b. l. 1-7). Tokia forma atitinka įstatymo reikalavimams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

III. Bausmės skyrimo motyvai

Už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tačiau pavojingą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nusikaltimas baigtas ir sukėlė aptariamo straipsnio reikalaujamas pasekmes. Minėta, kad norma yra formalioji, taigi pasekmių nereikalauja, pakanka tik veiksmo. Visgi, kaltinamojo grasinimų realumas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiesiems, kurie nuo grasinimų pradžios jautė ir iki šiol jaučia nerimą, baimę, neužtikrintumą dėl kaltinamojo asmenybės ir veiksmų, ką ypač patvirtina pastarojo praeityje padarytas labai sunkus nusikaltimas, teistumas už kurį nėra išnykęs.

Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) palaikė darbo santykius su įvairiais darbdaviais iki (duomenys neskelbtini), kai dirbo be kita ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo (duomenys neskelbtini) kaltinamasis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 124). Taigi, praktiškai keturis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) nedirbo.

Kaltinamasis teistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo. Taigi, kaltinamasis teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi R. I. lygtinai paleistas neatlikęs (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės dalies, taikant intensyvią priežiūrą, 2021 m. balandžio 6 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-119, LITEKO duomenys).

Šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė teistumui už labai sunkų tyčinį nusikaltimą – nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (nužudęs užvaldė (duomenys neskelbtini) LTL vertės svetimą mobilaus ryšio telefoną ”(duomenys neskelbtini)”), neišnykus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „c“ papunktis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes ir kaltinamojo charakterizuojančius duomenis (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus ir paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę - 70 (septyniasdešimt) parų.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymo (BK 75 straipsnio 1, 4 ir 8 dalys).

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė atidėti kaltinamajam arešto bausmės vykdymą. Anot valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės yra pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Su tokia valstybinio kaltintojo pozicija sutikti nėra pagrindo. Ir štai kodėl.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Kaip matyti, aptariamo straipsnio nuostata leidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą asmeniui, kuris pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Taigi, formaliai, kaltinamajam, šiuo nuosprendžiu pirmą kartą apskritai paskirta arešto bausmė galėtų būti atidėdama. Visgi, vien formalus šios nuostatos taikymas nėra galimas. Konkrečiu atveju, bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti būtina nustatyti ne tik šio formalaus pagrindo buvimą, tačiau ir vertinti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri atskleidžia nemažiau svarbų pagrindą, kada bausmės vykdymas konkrečiu atveju gali būti atidėtas. BK 75 straipsnio 4 dalis nustato, kad – „. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.“. Taigi teismas turi įsitikinti ne tik tuo, kad kaltinamasis arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, tačiau ir tuo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės tikslai įstatymo leidėjo įvardijami ir per bausmės paskirtį. Taip, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma tokia bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, ypač jo neišnykusį teistumą ir veiką, už kurios padarymą jis buvo nuteistas. Tai, kad kaltinamajam po (duomenys neskelbtini) karto buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. T-353-806/2021 patvirtino (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. I., taikant intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad minėtu nuosprendžiu paskirtos griežtos bausmės pabaiga buvo 2022 m. lapkričio 4 d. Teismas, šiame nuosprendyje nustatytais įrodymais konstatavo, kad kaltinamasis R. I. nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė 2023 m. lapkričio 10 d. Vadinasi, nuo pirmiau aptartu nuosprendžiu paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepraėjus ir savaitei laiko, po faktiškai 6 dienų kaltinamasis padaro šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidėjus, kaip nėra pagrindo konstatuoti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai buvo visiškai pasiekti. Todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas konkrečiu atveju netaikytinas.

Šiame baudžiamajame procese kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Dėl kardomosios priemonės.

Šiame baudžiamajame procese kaltinamajam nuo 2022 m. gruodžio 21 d. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-137). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Naikintinų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir proceso išlaidų nėra.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai reikalauja priteisti iš kaltinamojo po 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų), neturtinės žalos (1 t., b. l. 37-39, 54-56). Ieškiniai tenkintini visiškai. Ir štai kodėl. Konkrečiu atveju nukentėjusieji, kurie yra ir civiliniai ieškovai, pagrindė, kad dėl kaltinamojo neteisėto veikimo – nesunkaus nusikaltimo padarymo, jie patyrė ilgai trūkusį išgąstį, kuris, kaip galima suprasti iš ieškovų paaiškinimų teisme, peraugo į nuolatinę baimę dėl to, kad kaltinamasis, kuris jau buvo nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą – nužudymą, gali įvykdyti rafinuota forma ir žodžiu išreikštus nukentėjusiesiems grasinimus, kuriuos sustiprino atsiųstu straipsniu apie savo paties praeityje jau padarytą labai sunkų nusikaltimą. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ir teisme patvirtino, kad atsiųsto straipsnio faktorius sustiprino baimę dėl grasinimų, ypač vertinant tai, kad kaltinamasis buvo nužudęs moterį (duomenys neskelbtini). Tokią aplinkybę nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ne kartą pakartojo savo parodymuose ir paaiškinimuose dėl įvykio bei pareikštų ieškinių. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusieji jautė išgąstį, kuris peraugo į ilgalaikę baimę, kad kaltinamojo grasinimai yra realūs, nes kaltinamasis dėl ankstesnių civilinių teisinių santykių žino nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos adresą. Tokia būsena, natūralu, kad sukėlė nukentėjusiesiems nemiegą, nuolatinį galvojimą apie savo saugumą, dėl ko pasikeitė ir jų įprasta kasdienybė ir grafikas grįžimo namo iš darbo. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai paaiškino, kad po minėtų kaltinamojo grasinimų, vienas kitu rūpinasi ir saugo atidžiau, planuoja vykimą namo kartu ir kt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti R. I. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti bausmę ar jo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. I. šiame baudžiamajame procese taikomą kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius visiškai ir iš R. I. priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. K. ir D. K., kiekvienam po 2 000 EUR (du tūkstančius eurų), neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.