- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2959-867/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00235-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo D. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu reiškia kelis savarankiškus reikalavimus, tai yra prašo : atnaujinti jam terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į A. V. iki nacionalizacijos valdytą 1,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, atkuri bei atnaujinti terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku, pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje be 4,38 ha ploto žemės papildomai nuosavybės teise valdė 1,20 ha ploto žemės ir šis plotas nėra įtrauktas į 7,39 ha plotą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės K. V..
Atsisakytina priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsnio 1 dalis).
Susipažinus su pareikėjo teismui pateiktu pareiškimu bei prie jo pridėtais rašytiniai įrodymais darytina išvada, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo seneliui A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančią 1,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) valsčiuje. Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo senelis A. V. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę ir jo prašymas buvo patenkintas.
Sprendžiant pareiškėjo pateiktus reikalavimus, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylų teismingumo klausimu, yra konstatavęs, kad pareiškimas atnaujinti praleistą terminą, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Kartu nenagrinėtinas ir prašymas dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi kol nebuvo kreiptasi į atitinkamą instituciją dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), o taip pat neatnaujintas terminas tokiam prašymui paduoti, tai norimų pasekmių jis nesukels (CPK 444, 445 straipsniai) (2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, 2018 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1052-479/2018 ).
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ne kartą konstatavo specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta byloje V. C. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Z. T. S. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje I. Č. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta byloje A. K. v. V. C., Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. nutartis, priimta byloje I. M. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. birželio 14 d. nutartis priimta byloje K. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti).
Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra nustatyti du skirtingi terminai, tai yra terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis) bei terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) 2014 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. T-89-2014 nurodė, kad Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, tai yra kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (iš jų ir Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Specialioji teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra teismingas administraciniam teismui, o klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2009 m. sausio 14 d., 2013 m. birželio 25 d. nutartys).
Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai (Įstatymo 17 straipsnis). Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Šalies argumentai
Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktus pareiškimo reikalavimus, kuriais jis prašo atnaujinti jam terminus numatytus Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kad būtų išspręstas klausimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nes neatnaujinus Įstatymo nustatytų terminų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Pasiūlyti pareiškėjui su prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Nutartis gali būti skundžiama per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.