- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-176-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02309-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo R. P. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, ir nubausta 200 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. buvo nubausta už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 9 d., 13.37 val., 14.03 val., 14.54 val. ir 2017 m. rugpjūčio 12 d., 12.37 val., 21.42 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai jokio vykdomo nusikaltimo nenustatė, tuo patvirtino melagingo pranešimo faktą. Tokiais savo veiksmais R. P. iškvietė policijos pareigūnus žinodama, jog pagalba nereikalinga. Nutarimu konstatuota, kad šiais savo veiksmais R. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jai paskirtą baudą. Nurodo, kad D. J. ir B. B. nuo 2016 m. lapkričio 27 d. buvo išnuomojusi savo buto vieną kambarį. Nuomininkai konfliktiški, dažnai nemokėdavo nuomos, vartodavo alkoholinius gėrimus. Įvykus konfliktui, skambindavo į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Taip pat nurodo, kad nuomininkai prieš ją vartojo smurtą, grasindavo, norėjo juos iškraustyti. Iškvietus pagalbą, nuomininkai visada pasišalindavo, todėl atvykus policijai, pastarųjų niekada nebūdavo. Nurodo, kad ji visada kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, o ne į policiją. Buvo parašiusi du pareiškimus policijai dėl nuomininkų smurtavimo, tačiau negavo jokio atsakymo. Teigia šiame procese esanti nukentėjusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. P. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokolas R. P. buvo surašytas už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 9 d., 13 val., 13.37 val., 14.03 val., 14.54 val. ir 2017 m. rugpjūčio 12 d., 12.37 val., 21.42 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai jokio vykdomo nusikaltimo nenustatė, tuo patvirtino melagingo pranešimo faktą. Tokiais savo veiksmais R. P. iškvietė policijos pareigūnus žinodama, jog pagalba nereikalinga.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga.
Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra pasisakę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016). Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio poreikio nėra.
Apeliantė R. P. teigia buvus pagalbos kvietimo poreikiui, kadangi nuomininkai smurtauja, grasina, tačiau iškvietus policiją pastarieji visada pasišalindavo. Su tokiais skundo argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. R. P. Bendruoju pagalbos telefonu 112, prašydama policijos pareigūnų pagalbos skambino keturis kartus: 13 val., 13.37 val., 14.03 val. ir 14.54 val. (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, b.l. 4, 5, 6-7, 8). Pagalbos buvo prašoma iš esmės tuo pačiu pagrindu – pranešėjos nuomininkai konfliktuoja, keikiasi, triukšmauja, gąsdina pareiškėją, taip pat kad vartojamas smurtas prieš pareiškėją. Šiuose pranešimuose apie įvykius nurodoma, kad informacija nepasitvirtino, taip pat kad pranešėja pretenzijų neturėjo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, pagalbos poreikis buvo. Kaip matyti, konfliktai tarp R. P. ir jos nuomininkų D. J. bei R. B. išties kilo, ką patvirtino ir patys nuomininkai. Ši aplinkybė užfiksuota ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime. Pastarajame nurodoma, kad keturis kartus gautas pranešimas apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės konfliktą su nuomininkais. Nuvykus pirmuosius tris kartus, pabendravus su R. P. kaimynais, pastarieji paaiškino, kad moteris pastoviai išvaro iš buto nurodytus nuomininkus ir po pusdienio vėl juos įleidžia (b.l. 9). Be to, nors pranešimuose apie įvykius nurodoma, kad R. P. pretenzijų neturi, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra priešingai. Be to, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir skunde pastaroji nurodo dėl konfliktų su nuomininkais rašiusi jau du pareiškimus. Taigi negalima vertinti, kad R. P., skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga. Be abejo, vienintelė išeitis, sprendžiant problemas su nuomininkais, neturėtų būti nuolatinis skambinimas Bendrajam pagalbos centrui, prašant policijos pareigūnų pagalbos. Šiuo atveju, turėtų būti išnaudojamos kitos teisinės priemonės, siekiant nuomininkus iškeldinti, spręsti klausimus dėl nuomos mokėjimo ir pan. Tačiau vien šios aplinkybės negali suponuoti vienareikšmės išvados, kad, nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnų pagalba nebuvo reikalinga apskritai. Iš R. P. suformuoto kaltinimo šalinama aplinkybė, susijusi su skambučiais Bendrajam pagalbos centrui dėl konfliktų su nuomininkais.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kad R. P. 2017 m. rugpjūčio 12 d. 12.37 val. ir 21.42 val. skambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), žinant, kad nėra pagalbos poreikio. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, R. P. 2017 m. rugpjūčio 12 d., 12.37 val. paskambinusi Bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad bute smurtauja jos neblaivus vyras, muša ją. Nurodyta, kad, atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino, pareiškėja susitaikė su sutuoktiniu, pretenzijų neturi (b.l. 14). Vis dėlto, apeliantė pakartotinai Bendruoju pagalbos telefonu skambino tos pačios dienos vakare, t.y. 21.42 val., vėlgi nurodydama, kad bute smurtauja neblaivus pastarosios vyras, daužo daiktus. Atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino, nustatyta, kad smurto nebuvo. Duomenų, kad dėl šio įvykio, kuomet R. P. sutuoktinis neva smurtavo prieš ją, daužė daiktus, pastaroji būtų kreipusis į policijos įstaigą su pareiškimu, nėra. Pranešime nurodoma, kad pranešėjos vyras J. P. paaiškino buvus žodinį konfliktą, o tokie konfliktai tarp jo ir apeliantės kyla dažnai. Kaip minėta, tokį elgesį apeliantė renkasi spręsdama savo problemas, konfliktus su įvairiais asmenimis, skambina Bendruoju pagalbos telefonu, nesant pagalbos poreikio, o tai vertintina kaip piktnaudžiavimas savo teise. Nors pastaroji teigia skambinusi ne tiesiogiai policijai, o Bendrajam pagalbos centrui, akivaizdu, kad pagal pranešimų pobūdį bei siekiamos pagalbos, ji norėjo, kad į jos namus atvyktų būtent policijos pareigūnai. Būtent pastariesiems ir buvo perduota informacija apie konfliktą pareiškėjos namuose.
Su apeliaciniu skundu R. P. teismui pateikė dokumento kopiją, iš kurio matyti, kad apeliantei nustatytas 35 % darbingumas. Tokia aplinkybė, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, laikytina lengvinančia atsakomybę. Nors pirmosios instancijos teismas tokių duomenų neturėjo, R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau, atsižvelgdamas į turimus pastarosios asmenybę apibūdinančius duomenis, skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. elgesys yra sistemingas, ji kilus konfliktui realiai neįvertina jų pavojingumo, taigi ir pagalbos reikalingumo, kviečia policijos pareigūnus nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, taip trukdydama jų darbui. Esant tokioms aplinkybėms, dar labiau švelninti R. P. padėtį, panaikinant ar sumažinant jai skirtą baudą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. skundą tenkinti iš dalies.
Iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, susijusias su skambučiais Bendrajam pagalbos centrui dėl konfliktų su nuomininkais.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.